Psichikos Ligų Pasekmės: Sutrikimai, Simptomai ir Pagalba

Psichikos ligos paveikia daugelį žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius psichikos sutrikimus, jų simptomus, priežastis ir gydymo būdus. Taip pat panagrinėsime stigmos problemą ir ergoterapijos svarbą gerinant sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Psichozė

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Tai yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis.

Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.

Psichozės tipai:

• Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
• Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
• Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.

Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:

• Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus.
• Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.

Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Bipolinis Sutrikimas

Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šie epizodai paprastai trunka ilgai, savaitėmis ar mėnesiais, tačiau dažniausiai depresija trunka kur kas ilgiau negu pakili nuotaika. Tarp nuotaikos sutrikimų įprastai būna normalios nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka nestiprūs simptomai.

Manija

Jos metu žmogus jaučiasi pakylėtas, turi daug energijos:

• Nuotaika, stebint iš šalies, atrodo aiškiai nenormali (pakili ar dirgli), o energijos padidėjimas - neadekvatus, asmuo yra hiperaktyvus.
• Būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, asmuo jaučiasi pasitikintis savimi ir nenugalimas.
• Sustiprėjęs seksualumas, gali būti sumažėjęs socialinių normų laikymasis.
• Asmenį sunku ar net neįmanoma nuraminti, perkalbėti.
• Manijos būsenoje žmogus dažnai greitai kalba, jo mintys greitai keičiasi, šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti.
• Asmuo gali būti dirglus, piktas.
• Asmuo tampa nekritiškas savo būsenai ir nesupranta, kad tai liga, kurią reikia gydyti.
• Miego reikia mažiau nei įprasta, asmuo gali net visai nemiegojęs jaustis žvalus.

Hipomanija

Yra panaši į maniją, bet ne tokia stipri. Dažniausiai, nesukelia pasekmių asmeniniame gyvenime, darbe ar mokykloje:

• Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi.
• Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs.
• Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus.

Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali. Visi žavisi energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.

Depresija

Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai - atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai. Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija - prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

I tipas yra diagnozuojamas, jei asmuo patiria bent vieną ryškų manijos epizodą. II tipu sergantys asmenys išgyvena depresijos epizodus, dažnai varginančius ir užsitęsusius. Iki jų (ar tarp jų) - hipomanija, kuri dažnai priimama, kaip normali savijauta ir apie tai gydytojui nepapasakojama. Be to, tai yra pageidaujama būsena, į kurią vėl norima sugrįžti, su kuria lyginama savijauta sergant depresija ir tada depresinė būsena išgyvenama dar sunkiau. Kol išsiaiškinama, kad tai bipolinis sutrikimas, o ne pasikartojanti depresija, gali praeiti ilgas laiko tarpas.

Kas gali paskatinti bipolinio sutrikimo atsiradimą?

• Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių turi šį sutrikimą, tikimybė susirgti yra didesnė.
• Biologiniai pakitimai - įvairių smegenų regionų ir neuromediatorių sąveikos disbalansas yra kertiniai veiksniai bipolinio sutrikimo genezėje.
• Aplinka - traumuojanti patirtis ir stresinė būsena gali prisidėti išprovokuojant sutrikimo pradžią. Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims - nėštumas, menopauzė. Taip pat šią ligą gali išprovokuoti alkoholis ar narkotinės medžiagos.

Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Nuo euforijos iki nuopuolių kintantys emociniai šuoliai - bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus gyvenimo dalis.

Stigma

Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų. Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu. Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.

Štai keletas statistinių duomenų, atspindinčių stigmos raišką Lietuvoje:

• 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų.
• 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto.
• 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.

Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų - turime omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme, o 26,9 proc. savijautai.

Psichikos Sveikatos Sunkumai ir Sutrikimai

Psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, lygiai kaip ir fizinės sveikatos sutrikimai, - yra įprasta žmogiškoji patirtis. Dauguma psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų patyrusių žmonių, gavę pagalbą, pasijunta geriau. Nepaisant sunkumų ar net ilgai trunkančių psichikos sveikatos sutrikimų, galima patirti džiaugsmą, užsiimti įdomiomis veiklomis, palaikyti prasmingus santykius. Mūsų niekada neapibrėžia vien psichikos sveikatos sutrikimai. Jie gali veikti mūsų būseną ir elgesį, tačiau dėl to neprarandame savo unikalios asmenybės.

Kas yra sutrikimas?

Psichikos sveikatos sutrikimai - tai psichikos sveikatos sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį. Sutrikimą galima apibrėžti kaip lygmenį, kai artėjama prie negalios, - žmogus ko nors nebepajėgia atlikti, jam per sunku, sunkumų lygis daug didesnis, nei įprastai, ir tęsiasi ilgesnį laiką, žmogui reikia pagalbos iš išorės arba aplinkos pokyčių, kad jis išmoktų gyventi su savo sutrikimu arba išsivaduotų nuo jo.

Kas yra sunkumas?

Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais. Dažnai žodžius, kuriais apibūdiname kaip jaučiamės patys, ar ką galvojame apie kitą žmogų ar situaciją pasirenkame automatiškai. Tikime ne kartą girdėjote ar esate pats vartojęs apitetus “psichas”, “beprotis” ir pan. norint apibūdinti, kad kitas ar mes patys elgiamės mums nesuprantamu, neracionaliu būdu. Tačiau tokie automatiniai pasakymai žmones, išties turinčius psichikos sveikatos sunkumų, gali paskatinti gūžtis, slėptis ir neieškoti pagalbos, nes, suprantama, niekas nenori būti pravardžiuojamas ir atstumtas.

Manoma, kad bent 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria sutrikimą, kurį galėtų diagnozuoti gydytojas psichiatras. Tačiau diagnozė nereiškia, kad šie sunkumai ar sutrikimai niekada nepraeis, todėl svarbu neklijuoti etikečių ar visokias žmogiškas patirtis supaprastinti iki “normalu/nenormalu” “sveikas/ligotas”. Tai - visiškas mitas. 2001 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, beveik 1 mlrd. Sovietmečiu, turint psichikos sveikatos sutrikimo diagnozę, buvo sunku arba netgi neįmanoma įsidarbinti. Tačiau per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje beveik visi apribojimai susiję su profesija, galimybe dirbti, vairuoti ir kitomis teisėmis buvo panaikinti. Dažniausiai sklandžiai dirbti trukdo ne psichikos ligos diagnozė, o laiku ir tinkamai negauta pagaba, kas ne tik pablogina žmogaus savijautą, bet ir sumažina jo produktyvumą, sugebėjimą susikaupti, atlikti užduotis. Kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau. Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, tačiau statistikos duomenimis daugiau sunkių nusikaltimų yra įvykdomi ne dėl žmonių turinčių psichikos sveikatos sutrikimų.

Psichikos Sutrikimai ir Uždegiminės Žarnų Ligos

Krono liga ir opinis kolitas priklauso uždegiminių žarnų ligų grupei. Lėtinė, nenuspėjama ligos eiga ir įprastai jauname amžiuje prasidedantys simptomai blogina gyvenimo kokybę ir didina psichinio distreso riziką, palyginus su bendrąja populiacija. Dažniausios psichikos problemos, kurias patiria sergantieji uždegiminėmis žarnų ligomis, yra depresija ir nerimo sutrikimai. Glaudus ryšys tarp nerimo bei depresijos simptomų ir uždegiminės žarnų ligos aiškinamas naujomis teorijomis apie žarnynosmegenų ryšio disfunkciją.

Tyrimo tikslas − aptarti sergantiesiems uždegiminėmis žarnų ligomis pasitaikančius psichikos sutrikimus, jų paplitimą, priežastis ir poveikį ligos eigai. Literatūros paieška atlikta PubMed, Science-Direct, Google Scholar duomenų bazėse. Iš viso atrinkta ir išanalizuota 10 publikacijų, paskelbtų 2013-2020 metų laikotarpiu.

Tyrimo rezultatai

Pastaraisiais dešimtmečiais uždegimo reikšmė depresijos atsiradimui buvo intensyviai tyrinėjama. Sergantiesiems depresija buvo nustatytas padidėjęs uždegimą skatinančių citokinų ir ūminės fazės uždegimo baltymų bei sumažėjęs priešuždegiminių citokinų, albumino, transferino, a1-antitripsino kiekis. Panašus mediatorių disbalansas stebimas ir sergant uždegiminėmis žarnų ligomis. Depresija siejama su didesne atkryčių rizika ir prastesniu atsaku į gydymą. Nerimo sutrikimai siejami su didesne operacijų rizika, dažnesniu gydymo režimo nesilaikymu ir suprastėjusia gyvenimo kokybe.

Psichikos sutrikimai neigiamai veikia uždegiminės žarnų ligos eigą ir baigtį.

Šizofrenija

Šizofrenija yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir valią, todėl tai įtakoja ir elgesį. Šizofrenija įprastai nustatoma 16-30 metų amžiaus žmonėms.

Simptomai

• Kliedesiai: kai žmogus turi įsitikinimų, kurie nėra teisingi ir ktiems gali atrodyti neracionalūs.
• Haliucinacijos: žmogus mato, girdi, užuodžia arba ragauja daiktus, kurių nėra. Sergantiems šizofrenija įprasta girdėti balsus.
• Mąstymo sutrikimas: žmogus mąsto neįprastai ir nelogiškai. Jam gali būti sunku dėlioti savo mintis ir kalbą.

Sergantieji šia liga nėra pavojingi kitiems. Apskritai jie yra labiau linkę nukentėti nuo kitu, nei nesergantys. Kenčiantiems nuo šizofrenijos, didžiausia tikimybė susižaloti bei smurtauti prieš kitus yra tuomet, kai jo elgesį įtakoja jo liguisti išgyvenimai.

Priežastys

• Genetika: Liga kartais pasireiškia šeimoje, kurioje yra sergančių, tačiau tai dar nereiškia, kad nuo šio susirgimo kentės ir atžalos.
• Aplinka: Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.

Negydoma šizofrenija gali sukelti rimtų problemu, kurios turės įtakos kiekvienai gyvenimo sričiai. Piktnaudžiavimas alkoholiu bei narkotikais. Sergantis žmogus dažniausiai nesupranta, kad sunkumai jam kyla dėl ligos, todėl įprastai pagalbos kreipiasi šeimos nariai. Jei manote, jog jūsų artimasis gali turėti šizofrenijos simptomų, pasikalbėkite su juo apie savo susirūpinimą. Galite jį padrąsinti bei padėti susirasti kvalifikuotą gydytoją. Liga gydoma kombinuota vaistų ir psichoterapijos pagalba.

Kiti Psichikos Sutrikimai

Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu.

Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai:

1. Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
2. Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
3. Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
4. Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
5. Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
6. Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Veiksniai, įtakojantys psichikos sutrikimus:

• Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
• Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
• Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
• Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.

Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas. Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių.

Kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus. Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus gydymo ir paramos strategijų.

Pagalba Žmonėms, Sergantiems Psichikos Ligomis

Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.

Pagalbos būdai

• Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
• Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.

Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.

Ergoterapijos Svarba

Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:

• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas: Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
• Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas: Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
• Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai: Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne.
• Laiko planavimas ir organizavimas: Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.
• Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas: Padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą.
• Aplinkos pritaikymas.

Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.

tags: #psichikos #ligomis #sergantiems #gyvenime #sekasi #prasciau