Klampumas dažnai vadinamas skysčio storiu. Paprasčiausias pavyzdys: vanduo (mažo klampumo) ir medus (didelis klampumas). Molekuliniame lygmenyje klampumas yra skirtingų skysčio molekulių sąveikos rezultatas. Tai taip pat gali būti suprantama kaip skysčio molekulių trintis. Kaip ir trinties tarp judančių kietų medžiagų atveju, klampumas lems energiją, reikalingą skysčio tekėjimui.
Klampumas matuojamas Paskal-sekundėmis (Pa*s) arba puazais (P). Skystis, kurio klampumas lygus 1 Pa*s, patalpinus jį tarp dviejų plokštelių ir vieną jų stumiant taip, kad susidarytų vieno paskalio šlyties įtampa, šis per sekundę nukeliauja kelią, lygų atstumui tarp plokštelių.
Specifinis skysčio, dujų ar kietosios medžiagos sunkis yra jo tankis, padalytas iš vandens tankio. Kadangi vandens tankis yra 1 g/cm3 (1 g/ml), savitasis svoris yra be matmens reikšmė, iš esmės lygi tankiui.
Bet kokio skysčio kinematinis klampumas centimetrais padidina X savitąjį sunkumą = dinaminę klampą centipoise. Vandenį konvertuoti iš centistoksų į centipoise yra nesunku, nes vandens savitasis sunkis yra 1. Kinematinis vandens klampumas, esant 21º Celsijaus, yra 1 centistokas, o dinaminis klampumas yra 1 centipoise. 20º Celsijaus temperatūroje medaus tankis yra 1,42 g/ml (savitasis sunkis 1,42).
Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikia suprasti prieš pasirenkant siurblį, yra skysčio, kuris bus pumpuojamas, klampumas. Skysčio klampumas ar jo sluoksnio storis turės įtakos tam, kaip jis elgsis siurblyje. Tačiau čia viskas tampa sudėtinga, nes skysčių klampumas skirtingomis sąlygomis (pvz.
Taip pat skaitykite: Variklio alyvos klampumo pokyčiai
Klampumas išlieka pastovus, nepriklausomai nuo šlyties greičio ar sujudėjimo pokyčių. Didėjant siurblio sukimosi greičiui, proporcingai didėja ir srautas. Klampumas mažėja didėjant šlyties greičiui, tačiau pradinis klampumas gali būti pakankamai didelis, kad srautas prasidėtų įprastoje siurbimo sistemoje. Skysčio klampumas didėja maišant, kol jie tampa beveik vientisos beveik tvirtos masės.
Kaip ir pseudoplastinių skysčių atveju klampumas mažėja, didėjant šlyties greičiui arba maišant. Kai maišymas sustabdomas arba sumažinamas, prasideda histerezė ir padidėja klampumas. Klampumas iš esmės yra atsparumas tekėjimui ir tai turi įtakos siurbliams.
Jei ant jūsų rankų yra labai klampus, lipnus skystis, jis prikimba ir jį pašalinti yra daug sunkiau nei skystį, kurio klampumas mažas. Tas pats siurblyje, kur skysčiui judėti naudojamas darbo ratas. Jei siurbiate skysčius, pavyzdžiui, variklio alyvą, kurie prilimpa prie sparnuotės paviršiaus, tai yra problema, į kurią reikia atsižvelgti.
Kinematinis klampumas yra tikras fizinis veiksnys, darantis įtaką siurblio kreivėms, taigi ir siurblio pasirinkimui. Kinematinis klampumas žymimas centistokais (cSt) ir matuojamas mm2/s. Pumpuojant aukšto klampumo skysčius, labai svarbu atsižvelgti ir į vamzdžių, kuriais pumpuojamas produktas, skersmenį.
Faktas yra tas, kad vamzdyno vidinės sienelės, pro kurias teka produktas, sukuria pasipriešinimą produkto kelyje dėl šių sienelių paviršiaus šiurkštumo. Žemiau pateikiama produkto klampumo ir vamzdžio skersmens padidėjimo koeficiento, palyginti su siurblio išvado skersmeniu, priklausomybės diagrama. Pavyzdys, dirbant su terpe, kurios klampa yra 6000 cSt, paprastai rekomenduojama vamzdyno skersmenį padidinti bent 2 kartus, palyginti su siurblio išvado angos skersmeniu. Dar aukštesni reikalavimai įsiurbimo aukščiui ir įsiurbimo vamzdžio skersmeniui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taigi, išvados: rinkdamiesi siurblius klampiems skysčiams pumpuoti, visada iš anksto apskaičiuokite nuostolius vamzdyne, bent jau naudojant pačias paprasčiausias hidraulinių nuostolių skaičiuokles. Problemos, su kuriomis susidursite neatsižvelgdami į šiuos nuostolius, pasirodys didelės. Didesnio skersmens vamzdis visada be išimties yra palengvinimas siurblio darbui.
Skysčio sąvoka. Skystis tai medžia-ga,kuri pusiausvyros būvyje nesugeba priešintis tangentiniams ir tempimo tempimams. Skysčiai dalinami į dvi grupes: 1) Lašeliniai skysčiai. 2) Dujos. Riba tarp dujų ir skysčių nusakoma greičiu ir slėgiu. Kai v>10m/s arba p>10Mpa,tai naudoti skysčių mech. dėsnių negalima ir reikia naudoti aerodi-namikos dėsnius.
Yra du esminiai skirtumai: 1) Lašelinių skysčių tūris yra fiksuotas ir mažai priklauso nuo slėgio ir temperatūros. 2) Lašelinis skystis patal-pintas inde formuoja laisvą paviršių. Šių savybių neturi dujos. 1) Dujų tūris atvirkščiai proporcingas slėgiui. Pv = const. 2) Dujos neturi laisvo ppaviršiaus. Skysčio savybė priešintis skysčio formos kitimui vadinama skysčio klam-pumu.
Hidraulika nagrinėja lašelinių skysčių mechanikos dėsnius. Dujinio skysčio mechanika yra sudėtingesnė, nes reikia atsižvelgti į dujinio skysčio suspaudžiamumą. Be to, dujinio skysčio vidiniai įtempimai ir tūris labai priklauso nuo skysčio šiluminės būklės, apibū-dinamos skysčio temperatūra. 2. Skysčio tankiu vadinama skysčio tūrio vieneto masė. Tankis yra pagrindinė skysčio charakteristika. ρ=m/V.(kg/m3)
Pagal techninę matavimo vienetų sistemą, pagrindine sskysčių charakteristika laikoma skysčio masės tūrio vieneto svorio jėga γ=G /V (N/m3) G - tūrio V užimančio svorio jėga, išreikšta niutonais, m - tą tūrį užimančio skysčio masė,išreikšta kilogramais.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Skysčių savybės
- Suspaudžia-mumas - tai skysčio sugebėjimas priešintis tūrio pakitimui veikiant išorinėms jėgoms. β=dV/Vdp, (m2/N) dV-absoliutus tūrio pokytis, kintant slėgiui dp.
- Temperatūrinis išsiplėtimas. Temperatūrinio išsiplėtimo koeficientu yra laikomas nykstamai mažas santykinis tūrio pokytis dV/V, kintant temperatūrai nykstamai mažu dydžiu dT: βr = dV/VdT, [1/K] čia dV - abso-liutus tūrio pokytis, kintant temperatūrai dT.
- Klampa. Klampa - skysčio sąvybė priešintis tangentiniams įtempimams, jam judant. Tangentiniai įtempimai sluoksnyje Δy yra: t=m(Du/Dy), [N/m2], Du/Dy - greičio gradientas, m - propo-rcingumo koeficientas, dinaminė klampa, kurios matavimo vienetai [Ns/m2]. Ramybėje esančiam skysčiui u=0, du/dy=0, todėl ir t =0. Vadinasi klampa atsiranda tik judančiame skystyje. Be to, kai sluoksniai juda vienodu greičiu, t.y. u=const ir du/dy=0, tai vidaus trinties nebūna. Praktikoje ddažnai naudojamas kinematinis klampos koeficientas v = m/r, [m2/s]. Kitas naudo-jamas kinematinės klampos koeficiento matavimo vienetas - Stoksas. 1St = 1 cm/s = 0.0001 m2/s. n=f(sk. tipas, T, p) Skysčio klampa keičiasi kintant skysčio temperatūrai - didėjant temperatūrai, lašelinių skysčių klampa mažėja, dujinių - didėja.
- Idealus skystis. Idealiu skysčiu vadinamas nesantis gamtoje skystis, kuris pasi-žymi absoliutiniu daleliu ju rumu (tarp daleliu nėra trinties jėgu, neklampus skystis) ir nė kiek nesuspaudžiamas. Idealaus skysčio sąvoką įvedė L. Skystį galime įsivaizduoti kaip materialių taškų visumą.
Jėgas, veikiančias šias daleles, galima skirstyti į dvi grupes: paviršines ir masės jėgas. Paviršinės jėgos tolygiai pasiskirsto visame skysto kūno paviršiuje. Jos gali būti išorinės, veikiančios ribojančius paviršius, pvz. siurblio stūmoklio slėgis, ir vidines tiesiogiai veikiančios kiekvieną skysčio dalelę. Vidinės ir paviršinės jėgos atsiranda, veikiant vienas kitą gretimoms dalelėms, kurios juda arba yra ramybės būklėje.
Pagrindinės ir svarbiausios paviršinės jėgos hidraulikoje yra klampos ir slėgio jėgos. Be šių jėgų prie paviršinių jėgų galima priskirti tamprumo jėgas ir paviršiaus įtempimo jėgas. Masės jėgos veikia visas daleles iš kurių susideda tiriamojo skysčio tūris. Jeigu skystis yra vienalytis, masės jėgos pproporcingos skysčio tūriui, todėl jos kartais vadinamos tūrio jėgomis. Masės jėgoms priskiriamos sunkio ir inercijos jėgos. , kur σ- paviršinės jėgos intensyvumas taške, A - plotas.
Skysčio slėgio sąvoka, matavimo vienetai. p=lim(dF/dA). Hidrostatinis slėgis - vektorinis dydis. Kadangi vektoriai apibūdinami kryptimi ir dydžiu, tai hidroistatinis slėgis ir pasižymi dviem savybėmis, iš kurių viena nusako slėgio kryptį, o kita - dyidį. Slėgio kryptis-hidrostatinis slėgis yra statmenas slegiamam paviršiui ir nukreiptas į jį.
Jeigu jėga, veikianti plotą nebūtu statmena piūvio plokštumai, ją galėtume isskaidyti į komponentus, iš kurių vienas būtu normalus , kitas būtu paviršiaus plokštumoje. Pastarasis - tangentinis komponentas skystį kirptu. Kadangi skystis negali priešintis kirpimui, skysčio dalelės plotelio plokštumoje pradėtu judėti, ir skysčio pusiausvyra sutriktų. Taigi, skystis bus pusiausviras tik tada, kai nebus tangentinio komponento t.y., kai jėga , o tuo pačiu ir hidrostatinis slėgis statmenas paviršiui. Taip pat lengva įstikinti, kad jėga ir hidrostatinis slėgis yra .nukreipti į paviršių jei būtu atvirkščiai, tai jėga skystį temptų ir jo dalelės imtu judėti, nes skystis neatsparus tempimui. Taigi, esant skysčiui pusiausviram, jėga tegali būti nukreipta į paviršių ir būti jam statmena.
Hidrostatinis slėgis taške vvisomis kryptimis yra vienodas .Šį teiginį įrodysime. Skysčio masėje išskirsime mažą skystinę piramidę kurios matmenys. Plokštuma ABC yra bet kaip pasvirusi. Jei atmesime piramidę supantį skystį, tai, norėdami, kad ta piramidė liktu pusiausvira, tarsime, kad jos sienas veikia hidrostatinio slėgio jėgos Fx, Fy, Fz ir Fn, lygios atmestojo skysčio slėgiui. Matavimo vienetai: [N/m2], [Pa], toras, [mmHg] išreiktu skysčio stulpelio aukščiu randame H=p/ρg.
Slėgio tipai yra: Apsoliutinis, Manometrinis, Vakumas. 9. Euliorio lygtys (Difer. Šias lygtis sudarė L. E u l e r i s 1755 m. Tada Ftcos(Ft,x)= ρ ΔxΔyΔza. Ficos(Fi,x)= ρ ΔxΔyΔz.du/dt. 10. Eulerio lygties pagrindu isvesta Bernulio lygtis diferencineje formoje: dU=1/r*dp+d(U2/2). Kai skystis yra veikiamas tik sunkio jegu, jegos potencialo U diferencialo dU=axdx+aydy+azdz nariai: ax=ay=0 ir az = -g, jei z asis nubrezta i virsu. dU= -gdz ir -gdz=dp/r+d(U2/2) => -gz=p/r+U2/2+const |:-g => z+p/rg+U2/2g=const. 11. Pagrindinis hidrostatikos dėsnis yra pusiausvyros skysčio potencinės energijos tvarumo dėsnis. Jis yra išvedamas Eurelio lygčių pagrindu: t.y. Pusiausvyros būklėje u=const.
Naudodamiesi pagrindiniu hidrostatikos dėsniu, bet kuriems dviem pusiausviro skysčio taškams, jei z1≠z2≠z3 ir p1≠p2≠p3 galima parašyti z+p/ρg=const. , o iš čia galime parašyti kad z1+p1/ρg=z2+p2/ρg. Tarkime, kad dėl kurių nors priežasčių slėgis pirmajame taške pakito dydžiu Dp1. Tuomet ir antrajame taške slėgis pakis kažkuriuo, kol kas nežinomu dydžiu Dp2. Jeigu taip pakitus slėgiams, skystis ir toliau liks pusiausviras, tai, šiems taškams vėl pritaikę pagrindinį hidrostatikos dėsnį, gausime z1+(p1+Dp1)/rg = z2+(p2+Dp2)/rg = const. Atėmę iš ppastarosios lygties ankstesniąją, gausime Dp1=Dp2. Ši lygtis tai B.Paskalio nustatytas dėsnis, pagal kurį bet koks slėgio pakitimas viename pusiausviro skysčio taške vienodai persiduoda ir į kitus taškus.
Paskalio dėsnio principu veikia kai kurios hidraulinės mašinos, pavyzdžiui hidraulinis presas, keltuvas, akumuliatorius bei multiplikatorius. 13.Skystiniai prietaisai slėgiui matuoti. Preitaisu slegui matuoti skirstomi į skystimius ir mechaninius: nedideliems slegiams matuoti naudojami skystiniai manometrai, o dideliems mechaniniai (givsidabrinis). A -momentinis slėgis taške PA=P at ++ ρgh. 1-.permatomas indas 2.-skystis inde 3-skydelis 4.-skalė.Slėgis bus nustatomas pagal skysčio stulpelio aukštį pridedant dar ir atmosferiniį slėgį jei indas bus atviras. Kitas toksai prietaisas yra Vakumetras, kur matuojamas skirtumas tarp skysčio stulpelio ir jo ištekėjimo vietos.
Dar kitas prietaisas tai gyvsidabrinis pjezometras, kur hs - tai skysčio aukštis, o hg - gyvsidabrio stulpelio aukštis. Ir taip slėgį apskaičiuojame pagal formulę Pma=ρgghg-ρsghs. Monometras,vakumetras; jie turi deformuojamą darbinį elementą(spiruoklę,vamzdelį.), pagal kurių deformavimą ir nustatomas slėgis. 1.Burdono vamzdelis 2.templė 3.krumpliaratis,padavimo mechanizmas 4.rodyklė 5.skalė 6.skydelis 7.antgalis. 15. Nustatysime jėgos dydį F ir pridėties tašką. Elementarios jėgelės dF kreivame paviršiuje yra 2.Skaičiuoti integralų negalima. Fx=pcxAx - pcx slėgis projekcijos. Fy=pcyAy - pcy slėgis projekcijos. W - slėgio kūno tūris.
Atstojamosios jėgos kryptis charakterizuojama kampais (F^x),(F^y), (F^z), Cos(FŁx)= Fx/F, Cos(FŁy)=Fy/F, Cos(FŁz)= Fz/F. Atstojamosios jėgos F dedamūjų Fx,Fy,Fz pridėties taškai hDx=hcx+Ixx / hcxAx, hDy=hcy+Ixx/AcyAy. hDz= pagal slėgį W svoriosvorio centro padėtį.
Archimedo dėsnis. Arch.desn. - skystyje panardinta kuna kelia i virsu jega , lygi kuno turi uzimancio skyscio sunkio jegai. Panardinta kuna veikia sunkio jega lygi PV=qgV. Kunu pludurumu vad. Ju gebejimas pluduriuoti , o stabilumu kunu gebejimas grizti I pradinia padeti. Kad panires kunas pluduriuotu stabiliai, jo kuno sunki centras C turi buti zemiau uz vandens talpos centra D.
Skysčio tėkmė
Skysčio tėkmė jos tipai ir parametrai . Tėkmės linija - yra vadinama linija kurios kiekviename taške, duotuoju laiko momentu, skysčio dalelės greičio vektorius sutampa su liečiamąja. Trajektorija - vienos skysčio dalelės pėdsakas erdvėje. Elementarioji čiurkšlė - tėkmės vamzdelis kuriuo juda skysčiu dalelės. Taigi tėkmė - tai elementarių čiurkšlelių visuma.
Tėkmės vientisumo lygtys. Gauname kad u1.dA1=u2.dA2=.= ui.dAi=udA=const. Kai skystis yra veikiamas tik sunkio jėgų, tada jėgos potencialas U diferencialas dU=axdx+aydy+azdz, o nariai ax=ay=0 ir az= -g jeigu ašis z nukreipta į viršų. Bernulio lygtį:pgz1 ++ p1 + pu12/2 = pgz2 + p2 + pu22/2 Geometrinė prasmė: Z-padėties aukštis, p/ρg - slėgio aukštis, u2/2g- greičio aukštis, Visų trijų narių suma yra hidrodinamis aukštis.
Tekant skysčiui atsiranda tangentiniai įtempimai, kuriems nugalėti reikia tam tikro energijos kiekio. Ši energija pavirsta šilumine energija. Mechaninės llyginamosios energijos dalis, sunaudojama pasipriešinimui nugalėti, vadinama hidrauliniais nuostoliais (dh), jeigu jie reiškiami skysčio stulpelio aukščiu arba dp, jeigu jie reiškiami slėgiu. Atsižvelgiant į tai, kad tekant realaus skysčio čiurkšlei, lyginamoji mechaninė energija mažėja.
Bernulio lygtis realaus skysčio tėkmei. Koriolio koeficientas. z1+p1/rg+av12/2g= z2+p2/rg+ +av22/2g+hw; narys hw yra tėkmės hidrauliniai nuostoliai, ta mechaninės energijos dalis, kuri sunaudojama trinčiai nugalėti tarp pirmojo ir antrojo skerspjūvio, a-yra Koriolio koef., v- vidutinis greitis. Koriolio koef. yra santykis tarp faktinės tėkmės kinetinės energijos ir tėkmės kinetinės energijos, apskaičiuotos pagal vidutinį greitį. Koriolio koef. mažiausia reikšmė 1, jis tuo didesnis kuo nevienodžiau pasiskirsto greičiai skerspjuvyje.
Realus skystis yra klampus, todėl jam tekant atsiranda tangentiniai įtempimai kuriems nugalėti reikia energijos. Ji pavirsta šilumine energija, kuri šildo tekantį skystį, ir išsisklaido aplinkoje. Mechaninės lyginamosios energijos dalis sunaudojama pasipriešinimams nugalėti, vadinama hidrauliniais nuostoliais. Darome prielaidas: kad pjezometrinis aukštis Hp=z+ p/rg=const visiems ttėkmės skerspjūvio taškams.
Bernulio lygties ir jos narių geometrinė ir ener. Geometrinė prasmė: z-padėties aukštis (atstumas nuo atskaitomosios plokštumos iki tėkmės taško), p/ρg- slėgio aukštis (atstumas nuo tėkmės nagrinėjamo taško iki skysčio laisvo paviršiaus pjezometro vamzdelyje), u2/2g- greičio aaukštis (atstumas tarp skysčio laisvųjų paviršių pjezometro ir pitometrro vazdelių. z+ p/ρg - pjezometrinis aukštis.
Energetinė prasmė: z- lyginamoji padėties energija; p/ρg- lyginamoji slėgio energija. z+ p/ρg - lyginamoji potencinė energija u2/2g- lyginamoji kinetinė energija, z+ p/ρg+ u2/2g - lyginamoji skysčio mechaninė energija. Tekant skysčiui atsiranda tangentiniai įtempimai, kuriems nugalėti reikia tam tikro energijos kiekio. Ši energija pavirsta šilumine energija. Mechaninės lyginamosios energijos dalis, sunaudojama pasipriešinimui nugalėti, vadinama hidrauliniais nuostoliais (dh), jeigu jie reiškiami skysčio stulpelio aukščiu arba dp, jeigu jie reiškiami slėgiu. Atsižvelgiant į tai, kad tekant realaus skysčio čiurkšlei, lyginamoji mechaninė energija mažėja.
Kai realus skystis teka tarp kokių nors apibrėžtų paviršių, (pvz.: vamzdžių), tai svarbiausia apskaičiuoti mechanines energijos kiekį, reikalingą hidrauliniams pasipriešinimams nugalėti. Hidrauliniai nuostoliai esti: a)kelio nuostoliai hl . Šie nuostoliai atsiranda dėl trinties tarp skysčio dalelių ir kieto paviršiaus ir dėl skysčio dalelių tarpusavio trinties. Jeigu tekėjimas yra nusistovėjęs it tolyginis, tai šie pasipriešinimai yra proporcingi skysčio nueitam keliui. Todėl energijos kiekį, sunaudojamą šiems pasipriešinimams nugalėti, ir vadiname kelio nuostolius hl; bb)vietiniai nuostoliai hv . šie nuostoliai atsiranda dėl vietinių pasipriešinimų, kuriuos sukelia staigus tėkmės krypties pasikeitimas, staigus skerspjūvio ploto pakitimas, tėkmės greičių lauko pakitimas. Vietiniai pasipriešinimai paprastai sukoncentruoti nedideliame deformuotos tėkmes ruože, todėl jie dažnai priskiriami kokiam tai skerspjūviui.
Dažniausiai vietines kliūtys esti toli viena nuo kitos ir praktiškai vienos kliūties pasipriešinimas neturi įtakos kitos kliūties pasipriešinimo pobūdžiui. Kai vietines kliūtys yra netoli viena nuo kitos, tai šių kliūčių energijos nuostolius skaičiuojame, ne sumuodami atskirų kliūčių energijos nuostolius, bet skaičiuodami vientisos kliūčių sistemos energijos nuostolius. Visus hidraulinius nuostolius sumuojame, t.y. O.Reinoldsas bandymais nustatė, kad egzistuoja du tekėjimo režimai: laminarinis ir turbulentinis.
Kol skysčio tekėjimo greitis vamzdyje yra mažas, spalvoto skysčio čiurkšlė nesimaišo su skysčiu vamzdyje B ir nutysta per visą vamzdį. Tokį skysčio tekejimą vad. laminariniu. Laminarinis tekėjimas bus tol, kol vidutinis skerspjūvio greitis pasieks tam tikrą greičio dydį vk , kurį O.Reinoldsas pavadino žemutiniu kritiniu greičiu. Reinoldso skaičius yra tas kriterijus, pagal kurį sprendžiame apie skysčio tekėjimo pobūdį. Bandymais buvo nustatyta, kad laminarinis tekėjimas bus tada, kai Re<2300.
Didinant tekėjimo greiti, spalvoto skysčio čiurkšlė pradeda banguoti, sutrūkinėja ir susimaišo su sskysčiu. Jeigu į vamzdi B įleisime pjuvenų, tai pamatysime, kad jos susiduria tarpusavyje ir su vamzdžio sienelėmis, juda įvairiomis kryptimis, net priešinga skysčio tekėjimui kryptimi. Toks netvarkingas tekėjimas vadinamas turbulentiniu. Jis įgauna pilną turbulentiškumą tada, kai pasiekiamas greitis v‘k, kuris vadinamas viršutiniu kritiniu greičiu.Turbulentinėje tėkmėje pastebimas intensyvus skysčio daleliu maišymasis.
Jeigu stebėsime, kokiu greičiu skysčio daleles juda pro pastovu erdves tašką, tai pamatysime, kad atskirais laiko momentais greičių vektoriaus kryptis ir dydis yra skirtingi. Greitį, kuris būna taške tam tikru laiko momentu, vadiname aktualiu greičiu ua. Paimkime pavyzdį vazdį kur B - turbulentinis pavyzdys, o A - pasienio sluoksnis. Pasienio sluoksnį A galime padalinti į dvi dalis A2 - pereinamasis sluoksnis. Kai Δ<δ - tai lygių va...
Klampumo priklausomybė nuo temperatūros
Laminarinis ir turbulentinis srautai
Niutoninis ir ne niutoninis klampumas
Klampumo schema
tags: #skyscio #klapos #priklausomybe #nuo #tankio