Psichikos sveikata yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Deja, psichikos sveikatos sutrikimai yra gana dažni, ir Lietuva nėra išimtis. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichikos sveikatos sutrikimų paplitimo statistiką Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdami vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių situacijai.
Bendros tendencijos ir pagrindiniai duomenys
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. nuosekliai didėjo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas.
Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų. Panašią statistiką galima matyti ir Lietuvoje - Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių.
Ligotumo dinamika: augimas ir priežastys
Ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodiklis nuo 2016 m. iki 2022 m. padidėjo 28 proc. Ligotumas kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, tenkančių 1000 Lietuvos gyventojų 2016 m. Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais.
Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Amžiaus grupės ir rizikos grupės
Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų 2022 m. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m.
Vaikų (0-17 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodikliai ekstremaliosios situacijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki COVID-19 pandemijos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse 2022 m. rodikliai augo.
Vaikų psichikos sveikata: paplitimas, tendencijos ir mirtingumas
Apžvelgime vaikų psichikos sveikatos statistiką Lietuvoje, dažniausius sutrikimus, rizikos grupes ir galimus sprendimus. Gera vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus moksle, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą. Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Apie pusę psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų.
Analizuojant vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo (1 000 vaikų) rodiklius, nustatyta, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. 2019-2023 m. vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų.
Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. 2023 m. jaunesnių nei 14 metų vaikų savižudybių nebuvo, o 15-19 metų amžiaus grupėje per ketverių metų laikotarpį mirčių skaičius nuo savižudybių sumažėjo nuo 17 (2019 m.) iki 6 (2023 m.).
Dažniausiai nustatomi sutrikimai
Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai. Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc.
Vaikams dažniausiai diagnozuojami hiperkinezinis elgesio sutrikimas (hiperaktyvumo sutrikimas), aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), obsesinis kompulsinis sutrikimas, nerimo sutrikimai, depresija, autizmas ir raidos sutrikimai. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje ir pasireiškia nuolatiniu hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu.
Lyčių skirtumai ir stigma
Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais yra didesnis nei vyrų: 2022 m. moterų, kurioms nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Teritoriniai skirtumai
2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, kaime - 116,4. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų). Mažiausi - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų).
Apsilankymai pas psichiatrus ir prieinamumas
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys 100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis (2020 m. - 33 apsilankymai 100 gyventojų). 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų.
Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.). 2022 m. apsilankymų atsigavimas tęsėsi, tačiau prieinamumas ir profilaktinių paslaugų teikimas išlieka iššūkiu.
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys). Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma: 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst. gyventojų.
Rizikos veiksniai ir augimo priežastys
Augančius psichikos sutrikimų rodiklius lemia keli veiksniai: didėjantis visuomenės informuotumas ir gerėjanti paslaugų prieinamumas (dėl to nustatoma daugiau atvejų), demografiniai pokyčiai (senstančios visuomenės dalies didėjimas), socialiniai ir ekonominiai stresoriai, COVID-19 pandemijos poveikis psichinei sveikatai, stigma ir priežiūros spragos, kurios lemia vėlyvą intervenciją. Taip pat svarbu, kad ne visi, turintys psichikos sunkumų, kreipiasi pagalbos, todėl oficialioje statistikoje nerasite visų, o tik tuos, kurie buvo diagnozuoti ir pateko į sistemas.
Kaip stiprinti psichikos sveikatą: priemonės ir pagalbos galimybės
Siekiant gerinti psichikos sveikatą Lietuvoje, būtina imtis įvairių priemonių, ypač tarp pažeidžiamiausių grupių, tokių kaip senjorai ir vaikai. Higienos institutas primena, kad visoje Lietuvoje veikiantys Visuomenės sveikatos biurai visiems, taip pat ir vaikams bei paaugliams, siūlo nemokamas, daugeliu atvejų anonimiškas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas:
- Individualias psichologo konsultacijas (gali būti teikiama anonimiškai);
- Grupinius įgūdžių tobulinimo užsiėmimus psichologiniam atsparumui ugdyti;
- Edukacinius mokymus apie psichikos sveikatą ir emocijų valdymą;
- Emocinės paramos užsiėmimus (savitarpio pagalbos grupės) (gali būti teikiama anonimiškai);
- Grupines metimo rūkyti programas ir individualias konsultacijas nuo 16 m.
Švietimo pagalba ugdymo įstaigoje apima mokinių ugdymosi sunkumų vertinimą, specialiojo ugdymosi poreikių vertinimą savivaldybės pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje, specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo, psichologo pagalbą ir individualių ugdymo planų rengimą.
Stiprinti senjorų ir vaikų psichikos sveikatą: konkrečios rekomendacijos
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis. Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas. Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi. Šių veiksmų integravimas į senjorų kasdienybę galėtų padėti ne tik pagerinti jų psichikos sveikatą, bet ir suteiktų džiaugsmo bei prasmės jausmą kasdieniame gyvenime.
Kaip atpažinti problemas ir kur kreiptis
Tėvams, ugdymo įstaigų specialistams įtarti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus ar atskirti juos nuo charakterio ypatybių, nėra lengva. Neuroskirtingų vaikų mama, pedagogė bei iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadorė atskleidžia, kad tėvai turėtų nuolat stebėti vaikų nuotaikas, skirti laiko nuoširdiems pokalbiams ir žaidimams, kad galėtų laiku išvysti galimus depresijos ar nerimo ženklus.
Kada naudinga kreiptis į specialistus? Emociniai ar psichologiniai iššūkiai: jei vaikas ilgą laiką jaučiasi liūdnas, neramus arba pasikeitė jo elgesys. Jei pastebite, kad vaikas sunkiai susikaupia mokykloje, turi problemų bendraujant su bendraamžiais arba nerimauja, svarbu kreiptis į specialistus.
Kur kreiptis pagalbos? Vaikų gydytojas (pediatras), psichologas, psichoterapeutas, psichiatras ir vaikų psichiatras - tai specialistai, kurie gali įvertinti situaciją, nustatyti diagnozę ir parengti gydymo ar palaikymo planą. Paprasčiausia pagalba vaikams ir jų tėvams, patiriantiems sunkumus yra prieinama skiriant koordinuotai teikiamas paslaugas. Švietimo pagalba ugdymo įstaigose, psichologinė ir psichiatrinė pagalba, medicininė reabilitacija, kalbos korekcijos paslaugos ir alternatyvios terapijos yra prieinamos priemonės.
Prevencijos ir skaitmenizacijos vaidmuo
Pasak HI vadovo Šarūno Alasausko, vaikų psichikos sveikatos duomenys atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir teigiamas tendencijas - vis daugiau vaikų sulaukia reikiamos pagalbos, o savižudybių mažėjimas rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų: „Siekiame, kad skaitmenizacija ir atviri duomenys taptų ne tik informacijos šaltiniu, bet ir įrankiu geresniems sprendimams priimti - kad kiekvienas vaikas Lietuvoje jaustųsi saugus ir palaikomas.“
Prevencinės priemonės, kurios veikia
- didinant paslaugų prieinamumą ir nemedikamentines intervencijas,
- skatinant ankstyvą diagnostiką ir intervenciją vaikų raidos sutrikimų atvejais,
- vykdant informacines kampanijas stigmai mažinti ir žinių sklaidai,
- integruojant psichikos sveikatą į bendruomenines bei švietimo programas.
Ką rodo analizė ir ko reikėtų imtis toliau
Šie duomenys padeda geriau suprasti ne tik pačią psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dinamiką, bet ir visuomenės elgesį - kaip žmonės ieško pagalbos, kokių paslaugų jiems reikia, kokios grupės lieka pažeidžiamesnės. Psichikos sveikata - vis daugiau dėmesio sulaukianti tema. Pasak Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovės Vitos Šulskytės-Janikūnės, „duomenys rodo ne tik augantį sutrikimų paplitimą, bet ir tai, kad gerėjant paslaugų prieinamumui vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos.”
| Rodiklis | Reikšmė / pokytis |
|---|---|
| 2022 m. diagnozuotų asmenų dalis | 1 iš 8 gyventojų (340 562 asmenys) |
| Ligotumo pokytis 2016-2022 m. | +28 % |
| Didžiausias ligotumas pagal amžių | 65+ amžiaus grupė (265,7 atv. / 1 tūkst. 2022 m.) |
| Vaikų paplitimo pokytis 2019-2023 m. | nuo 88,3 iki 88,8 atv. 10 000 vaikų |
| Vaikų savižudybių mirtingumas 2019-2023 m. | nuo 1,8 iki 0,4 atv. 100 000 vaikų |
Apibendrinant, Lietuvoje psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas didėja, tačiau gerėjanti paslaugų prieinamumas, skaitmenizacija ir prevencinės priemonės duoda rezultatų, ypač mažinant vaikų savižudybių skaičių. Svarbu tęsti priemones stigmos mažinimui, gerinti ankstyvą diagnostiką, užtikrinti prieinamas paslaugas ir taikyti kompleksines prevencines strategijas labiausiai rizikingoms grupėms.