Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 253 159 neįgaliųjų, o tai sudaro 9% visų šalies gyventojų. Ši situacija kelia nemažai iššūkių tiek patiems neįgaliesiems, tiek visuomenei.
Neįgaliųjų demografinė ir sveikatos profilaktika
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje gyveno 229 tūkst. žmonių su negalia, o tai sudarė apie 8 proc. visų šalies gyventojų. Didžioji jų dalis (67 proc.) buvo darbingo amžiaus. Negalia dažniausiai pripažįstama asmenims, sergantiems vidaus ligomis ir turintiems kitų sveikatos sutrikimų. Asmenys su regėjimo negalia sudaro 4 proc., klausos - 3 proc. visų asmenų su negalia. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.
Neįgalumo poveikis asmenybei ir socialinei integracijai
Negalia dažnai sukelia konfliktą su gyvenimu, apriboja psichines ir socialines funkcijas, dėl ko žmogus praranda savarankiškumą, fizinę jėgą, judėjimo galimybes, orientaciją, netenka draugų ir nebegali dirbti mėgstamo darbo. Tai neigiamai paveikia asmenybę, suardo jos vientisumą, susilpnina aktyvumą ir dinamiką.
Užimtumo rodikliai ir darbo rinkos dalyvavimas
Asmenų su negalia užimtumas yra vienas pagrindinių rodiklių, atspindinčių jų integraciją į visuomenę. Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA duomenimis, Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau dirba tik trečdalis. Dalyvavimas darbo rinkoje yra palyginus žemas, 29% čia buvo iki karantino, iki pandemijos tas procentas, lyginant netgi su europiniu, dabar vidutiniu procentu, kuris yra virš 40%, yra tikrai žemas.
Jurgita Kuprytė -15 metų veikiančios VšĮ “SOPA” - socialinės įdarbinimo agentūros steigėja ir vadovė teigia, kad Lietuvoje labai nemažas skaičius tų, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, ir jie turi labai skirtingas individualias situacijas, ir nuo jų ir priklauso, kokie šansai įsidarbinti, nes labai priklauso ir nuo negalios, ir nuo asmens išsilavinimo, ir nuo patirties, ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę?
Įsidarbinimo iššūkiai ir sisteminiai sprendimai
Neįgaliųjų įsidarbinimą lemia ne tik įstatyminė bazė, garantuojanti įdarbinimą. Lietuvos negalios organizacijų forumas, kitos organizacijos teigia daugelį metų siekiantys pakeitimų Užimtumo įstatyme. ,,Mes jau tikrai kokį dešimtmetį, jeigu ne daugiau, užsiimam advokacija darbo rinkoje, susijusia su Užimtumo įstatymo keitimu ir stiprinimu, tai reiškia, kad Užimtumo įstatyme atsirastų labai aiškios priemonės ir programos įvairių negalių turintiems asmenims. Ir netgi bus svarstomas klausimas, ar apskritai palikti socialinėms įmonėms subsidijas darbo užmokesčiui.,
„Pabaigiau mokslus profesinėje - kompiuterinės įrangos derinimą - ir žiūriu, kad aš pagal tą profesiją nelabai galiu dirbt. „Atsakinėti į klientų laiškus, į skundus visokius. Tada informuoti žmones skambučiais, kad nebus ten tokios ar tokios prekės <...> Vienas iššūkis būna nuotrauka ir visokie prekių galiojimai, kvitų kopijos.
Apie motyvaciją, dėl kurios darbdaviai kreipiasi į būtent šią agentūrą, J.Kuprytė pasakoja: ,,Kartais tai yra noras užpildyti laisvas darbo vietas ir kaip alternatyva įprastam įprastam paieškos būdą. Lietuvoje nauja vyriausybė - kaip visada, keičiantis valdžioms atgija įvairios viltys ir stengiamasi priminti apie dalykus, kurie kartais laukia daugelį metų.
Darbdavių patirtis ir praktika
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė Vaida Kaikarienė sako, kad įmonė kasmet stengiasi integruoti žmones su negalia. „Turime ir biure nemažai darbuotojų, dirba ir komercijoje, dirba ir skambučių centre, turime ir logistikoje, vadybos padaliniuose. Žinoma, didžiausią skaičių negalią turinčių asmenų mes turime prekybos centruose, nes ten šiuo metu yra lengviau pritaikyti darbo vietas, darbo sąlygas, grafikus“, - teigia V.
Anot jos, dažniausiai negalią turintys asmenys darbinasi aptarnavimo srityje: padavėjais, apsaugos darbuotojais, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais ir virėjais.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA direktorė teigia, kad trūksta individualizuotų paslaugų žmonėms, palydint juos iki darbo rinkos, išsiaiškinant tuos trukdžius, tas kliūtis, kokios gali kilti darbo rinkoje, taip pat pagalbos darbdaviams, geriau suvokiant, pažįstant įvairias negalias ir sugalvojant, kaip darbo vietos gali būti pritaikytos.
Visuomenės nuomonė, stereotipai ir teigiami poslinkiai
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 59% apklaustųjų nėra svarbu, kas atlieka darbą - žmogus su negalia ar be jos. S. Kunigonytė pabrėžia, jog institucijoms ir visuomenei reikia suremti pečius ir pakeisti tokią nuomonę, siekiant, kad nebeliktų tų 7%.
SADM atliktas visuomenės nuostatų tyrimas rodo, kad 76% apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, ir, jei reikėtų, galėtų jam padėti. 72% apklaustųjų sutinka, jog asmenys su negalia yra produktyvūs darbuotojai, o 90% - kad jie yra lojalūs darbuotojai, vertina savo darbo vietą ir deda pastangas.
Viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, svarbu darbo kolektyvuose neieškoti negalios ir vertinti darbuotojus pagal jų kompetencijas. Tikimasi, kad metų gale ir kitų metų pradžioje darbo rinkoje sulauksime daugiau žmonių su negalia.
Informacijos ir paslaugų prieinamumas
Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir įsipareigojo užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų naudotis saviraiškos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis. Vykdydama konvencijos įsipareigojimus, Vyriausybė patvirtino Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programą, kuri turės būti įgyvendinta iki 2030 metų.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai: kodėl reikia būti atsargiems?
Nors Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų skaičių, tačiau jų prieinamumas negalią turintiems žmonėms išlieka ribotas. Lietuvoje elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų prieinamumas negalią turintiems žmonėms yra ribotas. Labai svarbu identifikuoti trūkumus ir įdiegti interneto svetainių bei mobiliųjų programų ir jose pateikiamo turinio atitikimą lengvai suprantamos kalbos standartams.
Informacija lengvai suprantama kalba labiausiai reikalinga daugiau nei 35 tūkst. intelekto negalią turinčių žmonių. Vis dėlto, Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ duomenimis, informacijos prieinamumas gali būti aktualus daugiau nei 420 tūkst. „Informacija žmonėms su negalia turi būti pateikta patogiai ir suprantamai, kad ja negalią turintys žmonės galėtų perskaityti ir suprasti. Deja, to pasigendame. Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nes ji nepritaikyta skirtingą negalios tipą turinčių asmenų poreikiams.
Tokiu būdu dalies žmonių komunikacijos poreikiai lieka nepatenkinti. Ribotas informacijos, ypač skaitmeninės, prieinamumas žmonėms su įvairiomis negalomis yra ypatingai opi problema. Viešojoje erdvėje beveik nenaudojami lengvai suprantamos kalbos principai. Visa tai izoliuoja negalią turinčius žmones. Džiugu, kad šiuo klausimu matome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lyderystę - naujai veikiančios darbo grupės išsikelti tikslai išties ambicingi.“
Europos kontekstas ir palyginimai
Visoje Europoje yra daugiau kaip 30 mln. aklųjų ir silpnaregių. Maždaug milijonas kurčiųjų gestų kalbos vartotojų ir 51 mln. klausos sutrikimų turinčių asmenų. ES yra maždaug septyni milijonai protinę negalią turinčių asmenų, visoje Europoje dirba tik apie 10 proc. autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų.
Europoje 50,6 proc. neįgaliųjų turi darbą (48,3 proc. moterų ir 53,3 proc. vyrų), palyginti su 74,8 proc. negalios neturinčių asmenų. Neproporcingai daug neįgaliųjų yra benamiai ir kyla didesnė rizika, kad neįgalieji taps.
Norai visada būna gražūs ir geri, tačiau neseniai ES mastu atlikta neįgaliųjų apklausa rodo, kad 96 proc. jų mano, jog galimybės patekti į atvirą darbo rinką yra nepakankamos arba jas reikia gerinti, tik 10 proc. Dėl darbingumo lygio prilyginimo dalyvavimo lygiui kreiptis nebereikės - iki senatvės pensijos amžiaus nustatytas darbingumo lygis yra lygus neterminuotam dalyvumo lygiui.
Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas praėjusią savaitę pritarė neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje ataskaitai. Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė, sako, kad europarlamentarai akcentuoja darbo vietų pritaikymą ir galimybę tą darbo vietą pasiekti, kalbėta ir apie sankcijas darbdaviams. Neįgalieji sako, kad iš jų sistemingai atimama „teisė dirbti“, o visoje Europos Sąjungoje darbdaviai dažnai mieliau moka baudą nei įdarbina žmones su negalia.
Darbo vietos neįgaliesiems | DW dokumentinis filmas
Tyrimai, iniciatyvos ir rekomendacijos
Tyrimo struktūra: Šis tyrimas susideda iš įvado, keturių dalių, išvadų, literatūros sąrašų ir priedų. Jame aptariama neįgalumo sąvoka, neįgaliųjų pasiskirstymas pagal darbingumo lygį, nedarbo problema, analizuojami neįgaliųjų socialinę integraciją bei užimtumą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ir pagrindiniai Europos Sąjungos dokumentai, nagrinėjami neįgaliųjų profesinio rengimo bei profesinės reabilitacijos ir socialinių įmonių veiklos klausimai, analizuojami Skuodo darbo biržoje atlikto kokybinio tyrimo, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti asmenų su negalia motyvaciją darbui, rezultatai.
Tinkamo neįgaliųjų užimtumo problemų sprendimo laidas - nuolatinė, aktyvi, integrali veikla, į kurią turi būti įtraukta kuo daugiau įvairaus lygio valstybės, savivaldos ir socialinių partnerių. Valstybė turi sudaryti sąlygas, kad visi neįgalieji, galintys ir norintys dirbti, turėtų darbą. Neįgaliųjų asmenų integracija į visuomenę yra vienas svarbiausių socialinės politikos uždavinių. Deja, statistika rodo, kad šioje srityje vis dar yra daug iššūkių.
Praėjusį penktadienį Molėtuose įvyko pirmoji projekto „Erdvė visiems: regioninės stebėsenos ir advokacijos stiprinimas“ mokymų sesija, subūrusi Molėtų ir Panevėžio regionų žmonių su negalia organizacijų darbuotojus, narius ir aktyvistus. 2026 m. birželio 18 d. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) surengė nuotolinį renginį „Žmonių su negalia turizmo galimybės, problemos ir poreikiai“, kuriame buvo pristatytas naujas, plačiausias iki šiol Lietuvoje atliktas tyrimas šia tema.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įsakymo pakeitimo projektą, kuriuo sprendžiama asmenims su negalia aktuali problema. Naujoje tvarkoje numatyta galimybė gauti techninio pritaikymo kompensaciją net ir tais atvejais, kai automobilis buvo pritaikytas dar prieš oficialiai nustatant šį poreikį.
| Rodiklis | Reikšmė Lietuvoje |
|---|---|
| Bendras neįgaliųjų skaičius | Virš 253 159 (apie 9% gyventojų) |
| Darbingo amžiaus neįgalieji | Apie 147 tūkst. |
| Įsidarbinusių darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis | Aplink 33% (tik trečdalis) |
| Reikalinga prieinama informacija | 35 tūkst. intelekto negalią turinčių, praktiškai iki 420 tūkst. su informacijos prieinamumo poreikiu |
„Trūksta tokių individualizuotų paslaugų žmonėms, palydint juos iki darbo rinkos, išsiaiškinant tuos trukdžius, tas kliūtis, kokios gali kilti darbo rinkoje, taip pat pagalbos darbdaviams, geriau suvokiant, pažįstant įvairias negalias ir sugalvojant, kaip darbo vietos gali būti pritaikytos“, - tikina agentūros direktorė J.
tags: #informacija #apie #neigaliuju #statistinius #duomenis