Socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi: šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vienos paskyros. Nors šios platformos siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, moksliniai tyrimai ir kasdienė patirtis atskleidžia ir tamsiąją jų pusę. Aptarsime, kodėl formuojasi priklausomybė nuo socialinių tinklų, kas yra labiausiai pažeidžiami, kokį poveikį ši priklausomybė daro fizinei ir psichinei sveikatai, bei kokios prevencijos ir pagalbos priemonės yra rekomenduojamos.
Kaip apibrėžiama priklausomybė nuo socialinių tinklų?
Terminą „priklausomybė nuo socialinių tinklų“ galima apibūdinti kaip nenusakomą norą naudotis socialiniu tinklu ir praleisti jame laiką. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai: nuotaikos kaita, nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama), nutraukimo simptomai, konfliktai ir atkrytis.
Priežastys: kodėl socialiniai tinklai prikabina?
- Socialinių tinklų architektūra ir atlygio mechanizmai: patiktukai, komentarai, pasidalijimai suteikia greitą dopamino dozę, o smegenų atlygio centrai stimuliuojami panašiai kaip ir kitų malonumų atveju.
- FOMO (Fear Of Missing Out): baimė praleisti svarbius įvykius skatina nuolatinį prisijungimą ir sekimą.
- Socialinis patvirtinimas ir identiteto formavimas: ypač paaugliams ir jauniems suaugusiesiems socialiniai tinklai leidžia testuoti identitetus, siekti pripažinimo ir statuso.
- Lengvas pasiekiamumas ir prieinamumas: socialiniai tinklai yra pigūs, patogūs ir nuolat priglaudžiami prie išmaniųjų įrenginių.
- Emociniai ir socialiniai poreikiai: vienišumo, prieraišumo, noras priklausyti ir bendrauti skatina intensyvų naudojimą.
Kam labiausiai gresia priklausomybė?
Į rizikos grupę patenka paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai, taip pat asmenys, turintys bendravimo sunkumų ar jau egzistuojančių psichikos sutrikimų. Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką. Paauglystėje priklausomybė atsiranda gana greitai, nes centrinė nervų sistema dar formuojasi.
Lyties ir amžiaus skirtumai
Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų. Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus. Mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, o berniukai - vaizdo žaidimams. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.
Poveikis miegui ir fiziologija
Tyrimo duomenys rodo, kad nuo socialinių tinklų priklausomi paaugliai miega apie pusvalandžiu trumpiau nei kiti jų bendraamžiai. Socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę, o ekranų skleidžiama mėlyna šviesa trikdo cirkadinius ritmus. Per daug laiko praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Psichologinės pasekmės: nerimas, depresija, perdegimas
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Jauni suaugusieji, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. Nuolatinis lyginimasis su kitų skelbiamu „idealizuotu“ gyvenimu gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. 2022 m. PSO atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose; net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Komorbidumas ir struktūriniai smegenų pokyčiai
Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau pasireiškė kitos elgesio priklausomybės (nuo maisto, apsipirkinėjimo), taip pat afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas). Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus.
Internetinės patyčios ir rizikingas elgesys
Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio svetainėmis, populiarėja elektroninės patyčios. Internetinės patyčios - agresyvus ir pasikartojantis elgesys per elektronines priemones - gali paliesti net 20-40 proc. paauglių. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Neigiamas poveikis savivertei ir kūno įvaizdžiui
Socialiniai tinklai gali turėti reikšmingą įtaką savivertei: žmonės juose linkę dalytis savo fasadine puse ir bando parodyti save iš gerosios pusės. Toks nuolatinis „netobulo savęs“ ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi ir kūno įvaizdžio problemas. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar plastines operacijas, vardan „tobulo kūno“.
Privalumai ir galimos teigiamos panaudos
Socialiniai tinklai taip pat turi aiškių privalumų: jie suteikia galimybę bendrauti su draugais, plėsti pažinčių ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir gauti informaciją apie sveikatą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą. Internetas naudingas palaikant ryšį su sergančiais žmonėmis, suteikiant anoniminį palaikymą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Kaip atpažinti probleminį santykį su socialiniais tinklais?
- Pastovus noras tikrinti pranešimus, negalėjimas atsitraukti nuo telefono net trumpam.
- Laiko praleidimas socialiniuose tinkluose aukojant darbą, studijas, miegą ar santykius.
- Naudojimasis socialiniais tinklais norint pamiršti problemas ar pagerinti nuotaiką.
- Augantis laiko poreikis norint pasiekti tą patį pasitenkinimo lygį.
- Nesėkmė sumažinti naudojimąsi, nepaisant bandymų.
Prevencija ir praktinės rekomendacijos
Vienas pirmųjų žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro ir pripažinti, kad priklausomybė yra reali. Patariama:
- Skatinti sveikus įpročius: daugiau fizinės veiklos, laiko gamtoje, gyvo bendravimo su draugais ir šeima, pomėgių vystymas.
- Nustatyti ribas: griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose naudojant telefono funkcijas („Screen Time“, „Skaitmeninė gerovė“).
- Daryti pertraukas: paskatinti jaunus žmones daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą.
- Atviri pokalbiai: tėvų, mokytojų ir gydytojų dėmesys, kalbėjimas su vaikais apie rizikas ir duomenų saugumą.
- Sąmoningumo praktikų taikymas: dėmesingumo ir kognityvinės strategijos padeda valdyti impulsus ir emocijas.
- Pagalba specialistų: pastebėjus nerimą keliančius ženklus, laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
- Laipsniškas atsisakymas: jei reikia, pradėti nuo programėlių išdiekimo vienai dienai arba nustatyti laikinius limitus, o ne staiga ištrinti paskyras.
Intervencijos ir visuomenės atsakomybė
Probleminis socialinių tinklų naudojimas ir priklausomybė - sparčiai auganti problema, kuri apsunkina jaunų žmonių sveiką augimą, ypač kai socialinių tinklų platformos neprisiima atsakomybės už galimas pasekmes. Mokslininkai siūlo, kad vietoje griežtų draudimų veiksmingiausia būtų šviesti, ugdyti kritinį mąstymą ir mokyti sąmoningo naudojimosi. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose; šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių.
Ar priklausomybė yra oficiali diagnozė?
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nėra atskiro kodo priklausomybei nuo socialinių tinklų, o DSM vadovų klasifikacijoje interneto ar socialinių tinklų naudojimo sutrikimai nebuvo įtraukti kaip atskiros diagnozės. Tačiau daugelis tyrimų patvirtina, kad elgesio priklausomybės egzistuoja ir gali turėti rimtų pasekmių, todėl reikalingas atidus požiūris, prevencija ir pagalba.
Praktiniai patarimai, jei jaučiate, kad patekote į priklausomybę
- Stebėkite savo ekranų laiką ir nustatykite realistiškus limitus.
- Išdiekite programėles ar perkelkite jas į atskirą aplanką, nustatykite kasdienius laiko limitus.
- Pakeiskite įprotį kitu: paskaitykite knygą, eikite pasivaikščioti arba susitarkite su draugu gyvai.
- Ieškokite palaikymo: lengviau mesti su draugu, šeimos nariu ar specialistu.
- Jei pasireiškia abstinencijos simptomai (irzlumas, nerimas, nuovargis), kreipkitės į psichologą.
''Skaitmeniniai horizontai'': Priklausomybė nuo interneto ir socialinių tinklų – kaip padėti sau?
Santrauka
Socialiniai tinklai turi ir privalumų, ir rizikų. Jie gali padėti bendrauti, mokytis ir rasti paramą, tačiau nesaikingas jų naudojimas susijęs su miego sutrikimais, nerimu, depresija, padidėjusiu izoliacijos jausmu ir struktūriniais smegenų pokyčiais. Paaugliai ir jauni suaugusieji, ypač merginos ir asmenys su jau egzistuojančiomis psichikos problemomis, yra ypač pažeidžiami. Svarbi prevencija - švietimas, šeimos ir mokyklos įsitraukimas, ribų nustatymas bei sąmoningi įgūdžiai, padedantys naudotis socialiniais tinklais konstruktyviai.
| Problema | Įtaka |
|---|---|
| Miego sutrikimai | Miego trukmės sumažėjimas, prastesnė miego kokybė |
| Psichologinė gerovė | Padidėjęs nerimas, depresija, žemesnė savivertė |
| Socialinis elgesys | Izoliacija, silpnesni tiesioginiai ryšiai, rizikingas elgesys internete |
| Fizinė sveikata | Akių įtampa, galvos skausmai, sėdimas gyvenimo būdas |
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
tags: #priklausomybe #nuo #saltiniu