Apie priklausomybes galima kalbėti plačiąja prasme, nes kiek gyvuoja žmogus, tiek ir priklausomybės. Nes žmogus nori pažinti save, nežino kaip susitvarkyti su kylančiomis emocijomis, patiria skausmą, ieško naujų potyrių, dėl aplinkybių susiduria su galimybe pažinti tas narkotines medžiagas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichiką stimuliuojančios medžiagos, kokį poveikį jos daro žmogaus organizmui ir psichikai, bei kokios prevencinės priemonės gali padėti apsisaugoti nuo priklausomybės.
Kas yra psichiką stimuliuojančios ir psichotropinės medžiagos
Psichiką stimuliuojančios medžiagos - tai medžiagos, kurios veikia centrinę nervų sistemą stimuliuojamai. Jos gali būti tiek legalios, tiek nelegalios. Psichotropinės medžiagos yra cheminiai junginiai, kurie veikia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti psichinę priklausomybę. Dažniausiai jų vartojimas siejamas su narkotikais, tačiau šios medžiagos taip pat naudojamos medicinoje. Narkotinės medžiagos (narkotikai) - tai gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir fizine priklausomybe.
Pagal 1961 metų Jungtinių tautų konvenciją daugiau kaip 100 medžiagų pavadinimų priskiriama prie narkotinių medžiagų (kanapės, opiumas, morfijus, natūralūs ir sintetiniai opijatai ir t. t.). Pagal 1971 metų Jungtinių tautų konvenciją prie psichotropinių medžiagų yra priskiriama 100 su viršum pavadinimų medžiagų. Kai naujos atsiradusios rinkoje medžiagos tampa plačiai vartojamos ne medicininiais tikslais, jos gali būti tarptautiniu mastu kontroliuojamos ir įtraukiamos į psichotropinių medžiagų sąrašus.
Pagrindinės psichiką stimuliuojančių medžiagų grupės ir jų pavyzdžiai
- Stimuliantai: amfetaminas, kokainas, MDMA (ekstazi). Stimuliantai yra psichotropinės medžiagos, kurios padidina centrinės nervų sistemos aktyvumą.
- Depresantai: alkoholis, kai kurie raminamieji vaistai. Depresantai slopina centrinės nervų sistemos veiklą.
- Halucinogenai: medžiagos, keičiančios suvokimą, gali sukelti haliucinacijas ir intensyvius emocinius potyrius.
- Kanabinoidai: kanapės ir sintetiniai kanabinoidai.
- Legaliai vartojami stimuliatoriai: nikotinas, kofeinas.
Amfetaminai ir MDMA (ekstazi)
Amfetaminas - tai gelsvai balti arba šviesiai rudi milteliai, gali būti geriami (milteliais ir tabletėmis), gali būti įkvepiami, rūkomi, o tirpalai švirkščiami į veną. Amfetaminas (amfa, speedas, kristalas) plačiai vartojamas klubuose, diskotekose, vakarėliuose. Amfetaminas veikia vartotojo centrinę nervų sistemą panašiai, kaip organizme gaminamas adrenalinas. Jis pakelia nuotaiką, sukelia energijos antplūdį ir gerą savijautą, jėgų ir pasitikėjimo jausmą, didina gebėjimą koncentruoti dėmesį, mažina miego, maisto poreikį.
Net nedidelės amfetamino dozės gali sukelti į psichozę panašių simptomų: gali kilti jaudulys, nerimas, baimė, panika, nepagrįstas įtarumas. Pasitaiko kliedesių, iliuzijų ar haliucinacijų. Paranoidinė psichozė - ne tik narkotiko veikimo, bet ir nuolatinės nemigos rezultatas. Perdozavimo požymiai - raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas ir aukšta kūno temperatūra. Galimi traukuliai ar koma, mirtis dėl smegenų kraujagyslių funkcijos nepakankamumo, hipertermijos, širdies veiklos sutrikimo.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Pavartojus ekstazi, gali užplūsti energija, kilti pasitikėjimo ir simpatijos kitiems jausmas. MDMA ir kitos panašios medžiagos sustiprina uoslės, klausos, regėjimo pojūčius. Padažnėja širdies plakimas, kyla temperatūra, išsiplečia vyzdžiai. Perdozavus gali prasidėti haliucinacijos, dažniausiai regos. Praėjus ekstazi poveikiui, jaučiamas išsekimas, depresija, sutrinka miegas. MDMA sutrikdo organizmo termoreguliaciją - dėl fizinio krūvio pakyla kūno temperatūra. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad MDMA ir panašios medžiagos toksiškai veikia smegenų ląsteles.
Kokainas
Kokainas yra augalinės kilmės narkotikas, išskiriamas iš šiltųjų kraštų krūmo, vadinamo kokamedžiu. Grynasis kokainas (kokaino hidrochloridas) yra baltos spalvos milteliai, panašūs į pudrą. Kokainą vadina „sniegu”, „koks”, „baltuoju šampanu”, „pudra”. Mažas kokaino kiekis sukelia apsvaigimą, pasitikėjimą savimi, energijos antplūdį. Kokainas slopina maisto ir miego poreikį, šalina nuovargį, tačiau gali sukelti baimę ir nerimą. Kokainas veikia stipriau nei amfetaminas, tačiau jo veikimo laikas trumpesnis.
Baigiantis kokaino veikimui, euforija virsta depresija, irzlumu, nerimu. Prie kokaino vartojimo priprantama, tad euforijai pasiekti reikia vis didesnių dozių. Formuojasi labai stipri psichologinė priklausomybė, nenumaldomas noras vartoti šį narkotiką. Pavartojus kokaino, suaktyvėja širdies veikla, pagreitėja kvėpavimas, kyla kūno temperatūra, pagausėja prakaitavimas, išsiplečia akių vyzdžiai. Dažnas kokaino uostymas žaloja kvėpavimo takų gleivinę, gali atsirasti nuolatinio gleivinės uždegimo požymių.
Nikotinas ir kofeinas
Nikotinas: esantis cigaretėse, gali veikti ir slopinančiai, ir stimuliuojančiai. Pirmiausiai nikotinas sustiprina širdies plakimą, dėl to žmogus pasijunta žvalesnis. Vėliau žmogus pajunta nuovargį, apima slogi nuotaika. Narkotinės medžiagos pasišalinimas iš organizmo verčia žmogų griebtis kitos cigaretės.
Kofeinas: Kavoje, taip pat ir arbatoje, šokolade, energetiniuose gėrimuose, esantis kofeinas yra organizmą stimuliuojanti, kitaip dar vadinama legali narkotinė medžiaga. Ji gali sukelti ir psichologinę, ir fizinę priklausomybę. Kofeinas nesuteikia energijos, jis yra tik cheminis stimuliatorius ir tai gali sukelti irzlumą, nuotaikos svyravimus ir net panikos priepuolius.
Taip pat skaitykite: Vidinis pasaulis
Kaip psichotropinės medžiagos veikia centrinę nervų sistemą
Psichotropinės medžiagos veikia smegenų cheminę struktūrą, keisdamos neurotransmiterių (smegenų cheminių medžiagų) pusiausvyrą. Tai gali sukelti įvairius poveikius, nuo euforijos iki depresijos arba psichozės. Psichoaktyviosios medžiagos, o taip pat ir medžiagos, prie kurių galima priprasti ir kurios stimuliuoja mūsų psichikos malonumo receptorius, yra matuojamos malonumo taškais. Taip galima palyginti smegenų stimuliacijos stiprumą. Tačiau verta atsiminti, kad toks aukštas smegenų malonumo receptorių stimuliavimas labai išbalansuoja mūsų psichiką ir sugrįžti į pradinę padėtį darosi labai sunku.
Vartojant psichiką stimuliuojančias medžiagas, žmogus gali patirti euforiją, subjektyviai malonią būklę. Žmogus jaučia jaudulį, jėgų antplūdį, žvalumą, nuotaikos pagerėjimą, neribotas galimybes. Tačiau objektyviai - tai žalinga būsena. Žmogus praranda realybės pojūtį. Jis neišsprendžia iškilusios problemos, jos nepašalina, o jaučiasi laimingas.
Priklausomybės mechanizmai ir simptomai
Psichinę priklausomybę apibūdina liguistas noras sistemingai ar periodiškai vartoti narkotines medžiagas, norint patirti tam tikrą malonią būseną. Tolerancija - silpnėjanti organizmo reakcija į tą patį narkotinės medžiagos kiekį. Palaipsniui malonumas, kurį sukeldavo narkotikas, mažėja. Fizinė priklausomybė - (narkotikas) jau tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai išlaikyti. Pakinta visos žmogaus organizmo funkcijos, kraujyje turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotiko dozė. Žmogus tampa narkotinės medžiagos „vergu“.
Abstinencijos sindromą sudaro nenugalimas potraukis narkotikui. Požymiai - stiprūs galvos, rankų, kojų raumenų, sąnarių priepuoliniai skausmai, dirglumas, sutrinka širdies ritmas, pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, seilėtekis, prakaitavimas, kamuoja košmarai, sutrinka sąmonė, apima nerimas, atsiranda mirties baimė.
Kaip atpažinti priklausomybę jaunų žmonių atveju
Naujausi narkotikai labai mažai duoda išvaizdos pokyčių. Bet visuomet galima atpažinti iš bendro elgesio pasikeitimų. Pirmiausiai prarastas susidomėjimas ankstesniais pomėgiais (meta būrelius, nebeskaito, nebegroja, nebesportuoja). Pasikeičia valgymo ir miego įpročiai - mažėja apetitas ir miegas. Mažėja rūpinimasis savo išvaizda. Pasikeičia draugų ratas. Pablogėja santykiais ir su draugais ir su šeimos nariais. Labai audringos reakcijos, pykčio priepuoliai. Krenta pažangumas, nebenori nieko, dėmesio koncentracijos stoka. Gali būti abejingas viskam (neįdomu, nenoriu, atsibodo). Kažkokių naujų daiktų atsiradimas, kartais vagystės, melavimas, nuotaikų kaita stipresnė nei tiesiog paauglystės metu.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: atleidimas už girtumą
Nespręsti iš vieno požymio (gal keitė mokyklą, keitė klasę). Nevertėtų remtis tik įtarimais, bet pasiaiškinti su draugais, su pačiu vaiku. Kyla toks jausmas, kad labai pasikeitė vaikas.
Prevencinės priemonės ir švietimas
Jau su mažais vaikais kuriant tarpusavio ryšius, mes darome prevenciją priklausomybėms. Kad vaikams nebūtų to jausmo, jog gyvenimas neįdomus ir beprasmis. Šeimos taisyklių laikymąsis ne tik kai maži vaikai, bet jas perkalbėti kaskart augant. Pradėkime kalbėtis su vaikais nuo 4-5 metų. Su mažais vaikais pradėkime kalbėtis apie saugumą buityje. Pirmiausiai - vaistai. Nelaikyti ne vietoje.
Kai vaikai jau pradinukai, galime pradėti jiems suprantama kalba pasakoti apie alkoholį ir tabaką. Svarbiausiai - negasdinti. Į pradinių klasių pabaigą jau galime kalbėti apie psichoaktyviasias medžiagas, veikiančias mūsų nuotaiką, fizinę būseną: alkoholį, tabaką, marichuaną. Kalbėti kuo paprasčiau ir neišgasdinant. Vaikams tikrai turime papasakoti apie įstatymiškai nustatytas ribas legalių medžiagų vartojimui.
Gydytojos teigimu, geriausiai veikianti prevencinė programa paaugliams yra jų užimtumas. Todėl labiausiai reikėtų rūpintis, kad po pamokų paaugliai galėtų eiti sportuoti, užsiimti muzika ar kita mėgstama veikla. Be to, ir patys tėvai turėtų kalbėti su savo vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų žalą, bet nepamiršti ir pasakyti, kodėl tokios medžiagos vartojamos.
Prevencinės programos neturi būti stigmatizuojančios ar gąsdinančios, nes tai paprasčiausiai neveikia. Net apie 15 proc. jaunų žmonių narkotikus pradeda vartoti dėl nuobodulio, todėl užimtumas yra itin svarbi priemonė.
Elektroninės cigaretės ir naujos psichoaktyvios medžiagos
Naujos psichoaktyvios medžiagos ir elektroninės cigaretės kelia papildomą riziką. Tai naujas nikotino pakaitalas - sintetinis nikotinas šitame aparate. Ji išrasta tam, kad mažiau kenktų organizmui - taip atrodė tam žmogui, kuris ją sukūrė. Pati naujausia su stipriu akumuliatoriumi, kuris padidina nikotino įtraukimą. Tai tikrai nėra nekaltas dalykas, nikotino priklausomybę sukelia dar greičiau.
Šiuo metu stebima nauja narkotikų vartojimo tendencija, kurią prokurorai sieja su elektroninių cigarečių paplitimu. Pati elektroninė cigaretė, kaip pasakoja gydytoja toksikologė, yra tik prietaisas, į kurį galima įpilti bet ko. Kaip ir su švirkštu - į jį galima įtraukti arba vaistų, arba nuodų. Tačiau įkvėpus narkotinių medžiagų per el. cigaretę, jos iškart patenka į kvėpavimo takus ir sukelia labai greitą efektą.
Kai kurios medžiagos tam tikru metu būna legalios. Tuo metu, kai yra susintetinamos, ypač naujos medžiagos, dažniausiai tai yra laboratorijos Kinijoje, kol bus uždraustos naudoti užtrunka iki pusės metų. Todėl ta medžiaga tam tikrą laiką gali būti legali.
Situacija Lietuvoje: vartojimo tendencijos ir teisinė bazė
Visgi bendras narkotikų vartojimas Lietuvoje yra dvigubai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės. Antroje vietoje yra stimuliuojančios medžiagos, ekstazi, kokainas. Pirmą kartą 2022 metais kokaino vartojimas Lietuvoje padidėjo ir susilygino su kitų medžiagų vartojimu. Didesniam narkotikų vartojimui, pasak pašnekovės, įtaką padarė ir prasidėjęs karas Ukrainoje, prieš tai įvykusi pandemija. Išaugo ir naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Pagal šalies išsivystymo lygį gavimo būdai skirstomi į 3 pagrindines dalis: gaunami gatvėje ar iš draugų, antras variantas - gaunami naktinėse pasilinksminimo vietose, o trečias kelias yra užsisakyti internetu, kai nė nereikia išeiti iš namų. Pagal pacientus, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas, panašu, kad dabar dominuojantis būdas yra iš draugų arba gatvėje gautos medžiagos.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiami psichotropinių medžiagų sąrašai, jų klasifikacija, apribojimai ir vartojimo tikslai Lietuvoje. Straipsnis remiasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos klasifikuojamos pagal jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir pagal tai, ar jos gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams, ar naudojamos su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams.
Kontroliuojamų medžiagų sąrašai Lietuvoje
Lietuvos Respublikoje narkotinės ir psichotropinės medžiagos skirstomos į keturis sąrašus, atsižvelgiant į jų pavojingumą ir medicininį ar pramoninį panaudojimą:
| Sąrašas | Aprašymas |
|---|---|
| I sąrašas | Augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždrausti vartoti ir (ar) naudoti dėl žalingų padarinių, kai jais piktnaudžiaujama. |
| II sąrašas | Narkotinės ir psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams. |
| III sąrašas | Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams. |
| IV sąrašas | Narkotinės ir psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonėje. |
Psichotropinių medžiagų teisės aktų nuostatos: Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. sausio 23 d. priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo tą pačią dieną (Nr. 8-161). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę Lietuvoje reglamentuoja įstatymai ir teisės aktai, kurie nuolat atnaujinami ir keičiami.
Diagnostika, greitieji testai ir gydymas
Greitieji narkotikų nustatymo testai, kuriuos galima įsigyti vaistinėje ir atlikti savarankiškai namuose, praverčia įvairiose gyvenimiškose situacijose. Testų, kurie nustato, ar organizme yra narkotinių medžiagų iš asmens seilių arba šlapimo, tikslumas siekia 98-99 proc., jeigu naudojate kruopščiai laikydamiesi instrukcijų, atsižvelgus į rekomendacijas. Narkotikų nustatymo testai labai paprastai naudojami - nereikia jokių specialių įgūdžių, o atsakymas gaunamas greitai - dažniausiai jau po kelių minučių. Greitieji testai psichiką veikiančioms medžiagoms nustatyti šlapime ir seilėse paremti imunochromatografijos metodu.
Kaip galima gydyti psichotropinių medžiagų priklausomybę? Gydymas apima įvairius metodus, įskaitant psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir socialinę paramą. Svarbu kreiptis į specialistus, kad būtų sudarytas individualus gydymo planas.
Teisinė ir administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus
Už vairavimą apsvaigus gali būti taikoma arba baudžiamoji, arba administracinė atsakomybė. Akivaizdu, kad apsvaigimas gali būti nuo alkoholinių gėrimų, bet toli gražu ne tik nuo jų. Apsvaigti taip pat galima nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą apsvaigus taikoma asmenims, kuriems nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Administracinė atsakomybė dar griežtesnė yra tuomet, kai transporto priemonę vairuoja apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo.
Baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai apsvaigimas viršija 1,5 promiles arba atsiranda sunkių padarinių. Pvz., už vairavimą apsvaigus, kai alkoholio kiekis viršija 1,5 promiles, asmeniui gali būti skirtas laisvės atėmimas iki 1 metų, o vairavimas apsvaigus, jeigu dėl to žuvo žmogus - laisvės atėmimas net iki 10 metų.
Rûkoriams ir norintiems jiems padėti - medikų verdiktas apie elektronines cigaretes.
Santrauka: rizikos ir veiksmai
Narkotinių medžiagų poveikis žmogaus psichikai ir elgesiui visada yra žalingas. Psichotropinių medžiagų vartojimas yra pavojingas dėl jų potencialaus poveikio smegenims ir kūnui. Jos gali sukelti priklausomybę, o ilgalaikis vartojimas gali sukelti nuolatinę žalą smegenims ir kitoms kūno sistemoms. Svarbu šviesti jaunimą ir šeimas, skatinti užimtumą, laiku atpažinti priklausomybės požymius ir kreiptis pagalbos į specialistus.
tags: #psichika #stimuliuojancios #medziagos #poveikis #centrinei #nervu