Kas apskritai yra ši elektroninės sveikatos sistema? Kaip ji veikia, kokia jos nauda pacientams, medikams ir vaistininkams bei kodėl dėl jos laužomos ietys? Tam tikslu įtraukti įvairius įvykius, pasakojimą ir techninę įrangą, aptarsime, kaip elektroninė sveikata Lietuvoje vystėsi nuo jos pradžios iki jos dabartinės būsenos, ir kaip ji veikia kasdienėje praktikoje.
Elektroninės sveikatos sistemos tikslas ir funkcionavimas
2015 m. pabaigoje pradėjusi veikti elektroninės sveikatos sistema Lietuvos gyventojams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms užtikrina vieną bendrą prieigą prie elektroninės sveikatos paslaugų bei galimybę dalintis informacija nuolatiniu būdu. Informacija, kuria galima dalintis - labai įvairi: tyrimų rezultatus, diagnozes, receptus, siuntimus, rentgeno nuotraukas, pažymas ir kita. Taip pat sistema sudaro galimybes gydytojams išrašyti elektroninius receptus. O kiekvienas Lietuvos gyventojas, besilankantis pas gydytojus, kurie naudojasi šia sistema, gali prisijungęs prie portalo www.esveikata.lt matyti visą savo sveikatos istoriją - diagnozes, gydymo eigą, išduotus siuntimus ar pažymas, paskirtus vaistus ir t. t.
Tačiau sistema veiks ir paciento duomenys joje bus tik tuo atveju, jei gydymo įstaiga, kurioje lankosi pacientas, yra prisijungusi prie sistemos, ir jei gydytojas ja naudojasi. Kitaip tariant, labai daug kas priklauso nuo gydytojų noro ja naudotis.
Sistemos sudedamosios dalys: Centrinė sistema (ESPBI IS) ir kitos posistemės, įskaitant MedVAIS posistemę, kuri leidžia elektroniniu formatu kaupti rentgeno nuotraukas, CT tyrimų rezultatus, jų aprašymus bei jų dalijimąsi.
Kokios naudos ir galimybės pacientams, gydytojams bei vaistininkams
Vienas svarbiausių pacientų privalumų - prisijungus prie sistemos per internetą jis gali matyti savo ligos istoriją, paskirtus vaistus, diagnozes, skiepus ir t. t. Prisijungiant reikia elektroninio parašo arba e. parašo, ir teigiama, kad elektroninių receptų dėka gydytojams nebereikia išrašyti popierinių receptų, o pacientas jų nebesimato suplėšymo ar pametimo rizikos. Ateityje, pagal Registrų centrą, taip pat galima išvengti brangių ir nereikalingų tyrimų, nes kitas gydytojas gali pažinti ankstesnius, vis dar aktualius tyrimus.
Taip pat skaitykite: elektroninės medicinos kortelės privalumai
Gydytojams sistema suteikia galimybę naudoti šablonus medicininėms formoms, išrašyti naujus elektroninius receptus ir stebėti vaistų suderinamumą - apie nesuderinamus receptus gali informuoti vaistininkas. Vaistininkas gauna tikslią informaciją apie diagnozę, kurios pagrindu paskirti vaistai, ir nereikia spėliojimų dėl gydytojo rašysenos. Be to, gydytojams naudojantis e. sveikata sistema galima taupyti laiką, kai draustumas ir gyvenamoji vieta bei kiti duomenys perkelti iš sistemos į elektroninį dokumentą.
Registrų centro teigimu, vienas svarbiausių privalumų yra gydymo įstaigų galimybė dalytis duomenimis be popieriniams dokumentų spausdinimo. Taip pat įtvirtinama, kad vienas paciento gydytojas gali matyti jo istoriją ir atliktus tyrimus, o kitas gydytojas gali pamatuoti gydymo kursą, be to, sistemą gali naudoti ir mobiliosios programėlės naudotojai.
Istorinis kontekstas ir techninė įtaka
Pradėtas pirmasis bandymas kurti elektroninę sveikatos sistemą Lietuvoje dar 2005 m., tačiau ji nėra įgyvendinta. 2010-2011 m. buvo priimtas sprendimas sukurti naują sistemą, o 2015 m. patvirtinta jos tinkamumas eksploatuoti. Nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. birželio sistemos naudojimo rodikliai augo - bendras įrašų skaičius išaugo nuo 15,6 tūkst. per mėnesį iki 368 tūkst., išrašytų e. receptų - nuo 6 tūkst. iki 157 tūkst. per mėnesį, o apsilankymų skaičius - nuo 182 tūkst. iki 733 tūkst. per mėnesį. Pirmasis bandymas pradėtas 2005 m., antrasis - 2007 m., o 2015 m. sistema įgyvendinta visose Lietuvos įstaigose.
2016 m. atliktas sisteminis auditas parodėIT trūkumus ir problemas: IT infrastruktūros trūkumai, trūkumai sąsajose tarp įstaigų, kuomet dalis įstaigų ne teikė duomenų į informacinę sistemą arba tai darė netaisyklingai. Valstybės kontrolė rekomendavo tobulinti infrastruktūrą ir sąsajas, o 2017 m. liepos mėnesį ministras pasiūlė perkelti sistemos priežiūrą į Valstybinę ligonių kasą (VLK) su tikslais didinti ESPBI IS naudojimą ir mažinti priežiūros kaštus. Registrų centras teigia, kad sistema veikia sėkmingai ir per mėnesį atliekama apie 733 tūkst. apsilankymų, 368 tūkst. įrašų, iš jų 157 tūkst. - elektroniniai receptai, o archyve sukaupta beveik 2 mln. įrašų.
Įvairūs iššūkiai ir kelių perspektyvos
Medikų nuomone, sistema vis dar naudojama vangiai dėl vadovų trūkumo įpareigoti gydytojus naudotis ja, interneto ryšio trūkumų kai kuriose klinikose ir vieno kompiuterio naudojimo tiek gydytojui, tiek slaugytojai. Taip pat kartais pateikiama per mažai duomenų apie pacientus, todėl tenka ieškoti ranka rašytų ligos istorijų. Dėl to kyla klausimas dėl sistemos kainos ir finansavimo, kurį skyrė valstybė ir Registrų centras.
Taip pat skaitykite: kaip įstaigos vertina elektroninės sveikatos sistemos pokyčius
Nors didelis klausimas - ar įstaigos įsitrauks į viso šalies e. sveikatos ekosistemos pokyčius, ministerija ragina vadovus stos į sistemą ir skatina gydytojus naudotis elektronine platforma. E. sveikata taip pat įgijo tarptautinį pripažinimą, o Registrų centras toliau stabilizuoja sistemą ir siūlo bendrinę požiūrį į jos plėtrą. Taip pat įtrauktas mobilioji programa „e.sveikata“, kuri atnaujinta ir teikia daugiau funkcijų pacientams ir jų globėjams.
Techniniai aspektai ir ateities perspektyvos
Ar sistema taps privaloma visose įstaigose nuo 2018 m. ir toliau plėsis? Registrų centras teigia, kad reikia nuolatinio tobulinimo, siekiant užtikrinti stabilų darbą ir išvengti masinių sistemos strigimų. Naujovės - techninės atnaujinimo programos ir mobiliosios programėlės plėtra, kuri pripažinta kaip naudinga pacients ir visuomenės sveikatai.
Seimo sprendimai dėl kibernetinio saugumo paruošė strateginius įstatymų pakeitimus, siekiant užtikrinti, kad e. sveikatos ekosistema būtų stabiliai veikianti ir saugiai valdoma, užkertant kelią kibernetinėms grėsmėms. Pasak Registrų centro, mobilioji programėlė „e.sveikata“ sulaukė tarptautinio pripažinimo, o sistema toliau vystoma su nuolatiniais stabilizavimo darbais ir sisteminiu požiūriu į plėtrą.
Rinkos ir praktiniai duomenys
Naujausios tendencijos rodo, kad e.sveikata jau naudosis apie 500 gydymo įstaigų ir vaistinių tinklų. Gydytojai ir vaistininkai gali stebėti vaistų suderinamumą ir užtikrinti teisingą diagnozių pagrindą paskirtiems vaistams. Tačiau vis dar reikia nuoseklaus pačių gydymo įstaigų įsitraukimo, geresnio interneto ryšio ir duomenų pateikimo kokybės siekiant pilno sistemos pritaikymo ir efektyvumo.
Rekomendacijos ir praktika
- Skatinti gydytojus naudotis e. sveikata sistemomis integruotai ir reguliariai mokytis naujovių.
- Užtikrinti nuolatinį interneto ryšį ir techninį palaikymą poliklinikose bei ligoninėse.
- Lavinti duomenų kokybę - teikti pilną ir tvarkingą informaciją apie pacientus.
- Pasitelkti kibernetinio saugumo atitvaras ir stebėseną, siekiant išvengti saugumo spragų.
- Laikytis transparentumo ir laikyti komunikaciją su gydytojais, vaistininkais bei pacientais.
E.sveikata: sistemos nauda pacientams
| Rodiklis | Kai buvo | Dabar |
|---|---|---|
| Apsilankymų įrašų skaičius per mėn. | 182 tūkst. | 733 tūkst. |
| Įrašų skaičius į sistemą per mėn. | 15,6 tūkst. | 368 tūkst. |
| Elektroniniai receptai per mėn. | 6 tūkst. | 157 tūkst. |
Taip pat skaitykite: SAV pranešimo apie veiklą pildymo gidas
tags: #elektronines #ligos #goluboviene #infekcines #ligos #ir