Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie smurto artimoje aplinkoje problemą, jos priežastis ir pasekmes visuomenei. Nors visuomenė tampa vis labiau sąmoninga, o įstatymai griežtinami, statistika vis dar išryškina skaudžią realybę - smurtas šeimoje išlieka viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų rūšių mūsų šalyje.
Oficialūs duomenys ir pagrindinės tendencijos
Lietuvos policijos departamentas kasmet pateikia duomenis apie užregistruotus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Pastarieji skaičiai rodo, kad ši problema įgauna vis didesnį mastą. Pavyzdžiui, 2023 metais buvo užregistruota per 58 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje - tai beveik 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis net 8 iš 10 nukentėjusiųjų yra moterys. Ir, nors Statistikos departamentas skelbia, kad 2019 m. smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų buvo užregistruota mažiau nei 2018 m., visgi jie sudaro 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Didžioji dalis atvejų susijusi su fiziniu smurtu, tačiau daugėja ir psichologinio bei ekonominio smurto apraiškų. Pastarosios formos dažnai lieka nepastebėtos, kadangi jų įrodyti sunkiau, o aukos neretai bijo kalbėti apie savo patirtis.
Apklausų ir tyrimų rezultatai
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.
Tą patvirtina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa: nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras. Tyrimo duomenimis, smurtą artimoje aplinkoje dažniau patiria žemesnes pajamas gaunantys žmonės. Nuo 2022-ųjų smurtą patyrusių gyventojų sumažėjo 4 proc., nuo 20 iki 16 procentų.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Neieškojimo pagalbos priežastys ir ypač pažeidžiamos grupės
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.
Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį. Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
Smurtautojo ir aukos portretas pagal statistiką
„Jeigu pažvelgtume į Lietuvos Statistikos departamento 2019 m. duomenis, tai standartinis smurtautojo artimoje aplinkoje portretas buvo toks: devyni iš dešimties (89,8 proc.) įtariamųjų (kaltinamų) asmenų buvo vyrai, pusė iš jų (53,1 proc.) - 30-49 m. amžiaus, 57,2 proc. turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, dar 45,7 proc. nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. Šeši iš dešimties (58,5 proc.) asmenų smurto akto metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (2018 m. - 60%).
Taigi gali susidaryti įspūdis, jog smurtas artimoje aplinkoje - išimtinai žemesnio socialinio sluoksnio „reikalas“, kurio šaknys glūdi priklausomybėse. Visgi jis pastebi, kad šios medžiagos nėra tiesioginė smurto priežastis. Daugybėje namų ūkių smurtaujama ir nesant alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, o beveik 11 proc. (10,9 proc.) smurtautojų - aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys. Tokiais atvejais smurtas artimoje aplinkoje yra giliai latentiškas, nes, visų pirma, pasireiškia ne tik fiziniu, tačiau ir psichologiniu, ekonominiu ir (ar) seksualiniu smurtu.
Alkoholio ir narkotikų vaidmuo
Neretai tokiais atvejais smurtautojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - 58,5 proc. Iš to kyla klausimas, kiek šių medžiagų vartojimas turi įtakos smurto veiksmui. Alkoholio ar narkotinės medžiagos gali skatinti smurtą. Tačiau visų pirma tai nebūtinai susiję su priklausomybėmis nuo šių medžiagų. Tai yra, pačios priklausomybės nebūtinai yra smurto artimoje aplinkoje priežastis.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
„Norėčiau pabrėžti, kad ne pati priklausomybė provokuoja smurtą, bet alkoholio vartojimas, kurio veikiamas žmogus neretai elgiasi neadekvačiai tam tikrose situacijose. Nemaža dalis pacientų, dažniau vyrų, yra smurtautojai. Mano nuomone, kai kurie vyrai net ir nevartodami alkoholio turi problemų dėl negebėjimo tinkamai reikšti emocijas. Jie pripažįsta, kad turi sunkumų tvarkytis su pykčiu, ypač pavartojus alkoholio. Dažnai jiems atrodo, kad tam tikrose situacijose fizinis smurtas (sudavimas, pastūmimas, sumušimas) išsprendžia sunkumus ir nėra kitų konfliktų sprendimo būdų. Dažnai jie sunkiai priima informaciją, kad galima elgtis kitaip (tinkamai, nesmurtaujant).“
Tyrėjas M. Karalius pritaria, kad vertinant oficialią statistiką, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas iš tiesų gali būti viena iš aplinkybių vykstant smurtui artimoje aplinkoje: „Atsargiai vadinčiau tai „priežastimi“, ypač jei kalbame apie smurtą lyties pagrindu. Priežastis siečiau su nevienodomis vyrų ir moterų padėtimis visuomenėje, skirtingais jiems keliamais lūkesčiais, dėka kurių smurtas yra arba socialiai pateisinamas, arba nepastebimas.
Psichologinis smurtas, kaltinimai aukai ir socialinės nuostatos
Psichologinis smurtas gali pasireikšti nuolatiniu žeminimu, izoliavimu, grasinimais, emociniu šantažu ar kontrolės siekiu. Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejais pati auka jaučiasi kalta. Moterys dažnai taikstosi su patiriamu smurtu ir nekritiškai vertina partnerio elgesį, jos yra linkusios jį pateisinti, patį smurtą priima kaip normą. Moterys vengia apie tai kalbėti ir mano, kad pačios yra dėl to kaltos.
„Manau, kad daugeliui žmonių (tiek vyrams, tiek moterims) sunku kažkam pasipasakoti, kad jis patiria smurtą. Tai gali būti ir dėl to, kad smurtautojas nuolat pabrėžia, kad auka pati kalta, kad išprovokavo jį (smurtautoją) taip elgtis. Auka patiki smurtautojo žodžiais, todėl atrodo, kad gėdinga yra kažkam pasakoti, yra tikimybė, kad jos nesupras, nepalaikys ar dar kartą apkaltins, atstums. Aukos savivertė žema. Neretai aukos vartoja alkoholį, kad išgyventų prievartą, smurtą, pasilengvintų kančią bent trumpam. Ir šis požiūris bei jausmai dar labiau sustiprėja, jei pati auka vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas.
„Priklausomi žmonės norėtų gyventi blaiviai arba nepatirti nemalonumų dėl alkoholio vartojimo. Kadangi tai nėra lengva ir nepaisant „gerų norų“ žmogus vėl ir vėl vartoja alkoholį, jis dažniausiai patiria tokias emocijas kaip gėdą ir kaltę. Patiriantis gėdą ir kaltę žmogus save plaka, nori išpirkti kaltę, nejausti kaltės, jam labai sunku išgyventi šias emocijas. Vienas iš būdų išpirkti kaltę - taikytis prie kitų, leisti su savimi elgtis neteisingai“, - kalba D. Janavičienė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Šalia to nepadeda ir visuomenės požiūris, kuri linkusi kaltinti auką, jei ji vartojo alkoholį: „2016 m. Eurobarometro apklausoje respondentų buvo klausiama, ar ir kokiomis situacijomis seksualinė sueitis be sutikimo gali būti pateisinama. Nepaisant to, jog 68 proc. ES valstybių gyventojų teigė tokio elgesio nepateisinantys jokiomis aplinkybėmis, 12 proc. atsakiusiųjų seksualinę prievartą pateisintų, jei prievartos auka būtų vartojusi alkoholio ar apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Lietuvoje taip galvojančių - daugiau kaip vienas iš dešimties (14 proc.). Nesinorėtų, jog „alkoholio ir narkotikų“ argumentu šiurkštus smurtas artimoje aplinkoje būtų pateisinamas, kai iš tiesų tai - aukų kaltinimo retorika“, - pastebi sociologas M.
Teisinė bazė ir praktiniai iššūkiai
Lietuvoje nuo 2011 metų galioja įstatymas, numatantis smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nukentėjusiems. Įstatymas leidžia pareigūnams nedelsiant imtis veiksmų - iškeldinti smurtautoją, net jei būstas jam priklauso. Vis dėlto, nors teisinė bazė atrodo pakankamai išplėtota, praktikoje kyla iššūkių dėl priemonių įgyvendinimo. Kai kurios institucijos vis dar stokoja resursų, o tarpžinybinio bendradarbiavimo trūkumai neleidžia pasiekti efektyviausių rezultatų.
Smurtas artimoje aplinkoje neapsiriboja fizine žala. Jis turi ilgalaikių pasekmių, kurios gali paveikti aukos psichinę sveikatą, santykius su artimaisiais ir gebėjimą pasitikėti kitais. Tyrimai rodo, kad psichologinės traumos, patirtos vaikystėje, gali pasireikšti depresija, nerimo sutrikimais, agresijos protrūkiais ar net priklausomybėmis.
Veiksmų kryptys: prevencija, pagalba ir visuomenės požiūrio keitimas
Norint mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių, būtina investuoti į švietimą ir visuomenės sąmoningumo didinimą. Prevencinės programos, skirtos mokykloms, bendruomenėms ir darbovietėms, padeda žmonėms geriau suprasti, kaip atpažinti smurto požymius ir kaip tinkamai reaguoti. Kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, itin svarbu keisti visuomenės požiūrį. Būtina pripažinti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas ir kad tylėjimas tik skatina jo tęstinumą.
Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos centrai, kurie siūlo nemokamas konsultacijas, teisinę pagalbą ir psichologinę paramą. Respublikinio priklausomybės ligų centre moterys patyrusios smurtą yra nukreipiamos pagalbos. „Moterys gana sunkiai atsiveria apie tai, kad patiria smurtą. Todėl būtina sukurti saugią aplinką, užmegzti su moterimi kontaktą, kad pasitikėtų. Apie smurtą yra kalbama tiek užsiėmimuose, tiek individualiai. Kalbama apie tai, kas yra smurtas, kur ribos, kad suprastų, kada ir kur yra konfliktas, o kur prasideda smurtas ir kaip nuo to apsisaugoti, kur kreiptis, ieškoti sau pagalbos“, - apie Centre teikiamą pagalba pasakoja D. Janavičienė.
Jei matote ar girdite smurtą artimoje aplinkoje, svarbu nedelsti ir pranešti apie įvykį policijai arba artimiausiam pagalbos centrui. Aukos turi teisę į apsaugą nuo smurtautojo, teisinę pagalbą, emocinę paramą bei socialines paslaugas. SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus.
Statistinė santrauka (pagrindiniai rodikliai)
| Rodiklis | Reikšmė / metai |
|---|---|
| Užregistruotų pranešimų (2023) | ~58 000 |
| Fizinio smurto dalis | ~65 % |
| Moterys tarp nukentėjusiųjų | ~80 % |
| Smurto atvejų, kai smurtautojas apsvaigęs | ~58,5 % |
| Nukentėjusieji nesikreipė pagalbos | ~60 % |
Rekomenduojami veiksmai institucijoms ir visuomenei
- Ugdyti viešąjį supratimą apie psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą, kad šios formos nebūtų nutylimos.
- Stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir skirti daugiau resursų socialinėms tarnyboms bei pagalbos centrams.
- Plėsti prevencines programas mokyklose, darbovietėse ir bendruomenėse.
- Užtikrinti, kad pareigūnai ir specialistai turėtų kompetenciją dirbti su pažeidžiamomis grupėmis, įskaitant neįgaliuosius.
- Skatinti nukentėjusius asmenis nebijoti kreiptis pagalbos ir mažinti stigmatizaciją.
Smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje atskleidžia ne tik problemos mastą, bet ir būtinybę imtis nuoseklių, ilgalaikių veiksmų. Labai svarbu, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių netoleruoja smurto artimoje aplinkoje. Deja, daugiau nei pusė patyrusių smurtą gyventojų nesikreipė pagalbos. (...) Noriu padrąsinti žmones netylėti ir kreiptis pagalbos“, - pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.