Elektros tinklų plėtros projektavimo poreikių vertinimo metodika: praktinės gairės ir integracija su NATURA 2000 bei TEN-E reglamentais

2010 m. lapkričio mėn. Europos Komisija paskelbė komunikatą „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“. Naujajame TEN-E reglamente (ES) Nr. 347/2013 nustatytas bendras ES pagrindas, pagal kurį planuojama ir įgyvendinama Europos Sąjungos energetikos infrastruktūra. Jame nustatyti devyni strateginiai prioritetiniai elektros energijos, dujų ir naftos infrastruktūros koridoriai ir trys prioritetinės Sąjungos teminės sritys - elektros energijos magistralės, pažangieji tinklai ir anglies dioksido transportavimo tinklai.

Energetikos perdavimo infrastruktūra turi visiškai atitikti ES aplinkos apsaugos politiką, įskaitant Buveinių ir Paukščių direktyvas. Natura 2000 teritorijos nėra draudžiamos zonos, tačiau plėtra jose turi būti vykdoma taip, kad būtų išsaugotos retos ir nykstančios rūšys ir jų buveinės. Dokumentas skirtas projektų rengėjams, energijos perdavimo sistemų operatoriams (PSO) ir valdžios institucijoms, taip pat konsultantams dėl poveikio vertinimo ir „Natura 2000“ teritorijų valdytojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems specialistams, dalyvaujantiems planuojant, rengiant, įgyvendinant ar tvirtinant energetikos infrastruktūros projektus.

Rūšys ir pobūdis poveikio jūroms, sausumui bei paskirties šaltiniams

Dokumente apžvelgiamos energijos perdavimo infrastruktūros rūšys sausumoje ir jūroje - dujų ir naftos vamzdynai, aukštosios ir vidutinės įtampos elektros perdavimo kabeliai bei skirstomieji įrenginiai. Taip pat nagrinėjamas poveikis jūroms, įskaitant jūrų NATURA 2000 teritorijas ir saugomų rūšių buveines, remiantis Buveinių ir Paukščių direktyvų nuostatomis. Taikomas praktinis požiūris į CCS (anglies dioksido surinkimą, transportavimą ir saugojimą) bei vėjo, bangų ir potvynių energetikos perdavimą.

Strategiškai svarbu planuoti energijos perdavimo infrastruktūrą taip, kad ji atitiktų ES klimato, transporto ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus iki 2030 m, o vėliau - iki 2050 m. Todėl TEN-E reglamentas (2013) Nr. 347/2013 įtvirtino reikšmingas priemones infrastruktūros modernizavimui, trumpinant leidimų išdavimo laiką ir didinant skaidrumą.

Leidimų išdavimo ir aplinkosaugos suderinamumas etapais

Pagal reglamentą bendro intereso projektai įtraukiami į Sąjungos sąrašą, jei jie duoda reikšmingą naudą bent dviem valstybėms, prisideda prie rinkos integracijos, didina energijos tiekimo saugumą ir mažina išmetamą CO2. 2017 m. lapkritį patvirtintas trečiasis Sąjungos sąrašas įtraukti 173 BIP (bendro intereso projektų) - elektros energijos sektoriaus projektai, dujų sektoriaus projektai, pažangiojo tinklo projektai ir pirmą kartą - anglies dioksido tinklų projektai. Supaprastinta planavimo ir leidimų išdavimo procedūra taikoma BIP projektams, su vieno langelio principu ir trejų su puse metų laikotarpiu leidimui gauti, siekiant spartinti įgyvendinimą ir užtikrinti atitikimą aplinkos apsaugos reikalavimams.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti kompensaciją už dingusią elektrą

Komisija išplėtojo Skaidrumo platformą, kurioje galima per žemėlapį peržiūrėti visus 2017 m. patvirtintus BIP projektus ir sužinoti daugiau apie juos. Tačiau ne visi BIP projektai yra vienodai išvystyti, todėl svarbu naudoti tinkamas poveikio aplinkai vertinimo priemones ir užtikrinti nuoseklų jų taikymą.

Natura 2000 teritorijų apsauga, direktyvų įgyvendinimas ir praktiniai pavyzdžiai

Buveinių ir Paukščių direktyvos yra ES biologinės įvairovės politikos pagrindas. Aprašomos nuostatos, kurių reikia laikytis, kai energijos perdavimo infrastruktūra veikia NATURA 2000 teritorijose arba veikia rūšis saugomose zonose. Direktyvos siekia išsaugoti saugomų rūšių populiacijas ir jų buveines bei užtikrinti jų būklės atkūrimą visame jų natūraliajame plote.

Be ekonominių tikslų, ES siekia biologinės įvairovės tikslų iki 2020 m. bei toliau - 2030 m. Tai apima platesnį teritorijų valdymą, koordinuojant Buveinių ir Paukščių direktyvų reikalavimus su energijos infrastruktūros plėtra. Poveikio vertinimai turi būti atliekami etapais ir integruoti į strateginį planavimą, siekiant sumažinti rizikas vėlesniuose projekto etapuose.

Transformacijos poreikis ir būsimos kryptys

ES siekia modernizuoti energijos perdavimo ir kaupimo įrenginius iki 2030 m. bei skatinti visiškai integruotą pažangiosiomis ir mažo anglies dioksido technologijomis grindžiamą energetikos sistemą. Tai turės įtakos elektros tinklų plėtrai, siekiant sumažinti sąnaudas masto ekonomijoje ir pagerinti energijų tiekimo saugumą bei kainų stabilumą. Svarbu užtikrinti naujų infrastruktūros projektų projektavimą atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus ir progresyvias technologijas.

Valstybinės procedūros ir praktiniai pavyzdžiai

ES šalių energetikos planavimas ir įgyvendinimas apima tiek sausumos, tiek jūrų infrastruktūros sprendimus. Naudojamos įvairios finansavimo priemonės, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) su biudžetu 5,35 mlrd. EUR 2014-2020 m. laikotarpiu, taip pat dotacijų programa projektams, įskaitantiems tiek elektros, tiek dujų projektus. Projektams taikoma speciali leidimų išdavimo procedūra, o 2017 m. BIP projektai gauna supaprastintą leidimų išdavimo kelią ir vieno langelio koordinavimą.

Taip pat skaitykite: Lietuvos elektros kompensacijų sistema

Praktiniai pavyzdžiai rodo, kaip projektavimo įmonės integruoja reikalavimus iš ES direktyvų ir TEN-E reglamento į kasdienių elektros tinklų plėtrą. Pavyzdžiai iš Lietuvos rodo, kaip keičiasi įmokos už prijungimą, kaip skaičiuojami įkainiai už projektavimą, ir kaip didinamas skaidrumas bei gyventojų įsitraukimas į planavimo procesus.

Apžvalga apie projektavimo procesą (MB Laustata pavyzdys)

MB Laustata teikia elektros tinklų projektavimo paslaugas Kaune ir Kauno rajone, užtikrindami atitiktį Lietuvos ir ES standartams. Susitikimas su klientu, poreikių identifikavimas, techninė užduotis, brėžiniai, skaičiavimai ir techninis aprašymas - tai pagrindinės projekto rengimo dalys. Kaina priklauso nuo objekto tipo, ploto ir sudėtingumo: gyvenamojo namo projektas - nuo 500-1500 EUR, komercinių objektų - nuo 1500 EUR, pramoninių - individuali kaina. Parengti projektai taip pat padeda derinti ją su ESO, savivaldybėmis, priešgaisrine tarnyba ir kitais subjektais bei teikti autoriaus priežiūros paslaugas montavimo metu.

Naujos redakcijos Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika nustato įkainių skaičiavimo principus: projektavimo įmokų dalies atlyginimą ir kompensacijų už prijungimą apmąstymo tvarką, kai prisijungti reikia didesnio nei 1 MW galios arba kai plėtros darbai vykdomi kvartale. Šie pokyčiai įsigalioja 2019 m. balandžio mėn. o likusios nuostatos - įprastine tvarka.

Techniniai duomenys ir praktiniai įrankiai

  1. Apžvalga apie jėgos perdavimo infrastruktūros plėtrą jūros aplinkoje ir jos poveikio įvertinimas.
  2. Gaires dėl poveikio įvertinimo etapais ir žingsniais integruojant Buveinių ir Paukščių direktyvų reikalavimus.
  3. Tarpstatybiniai sprendimai: kabeliai, vamzdynai, jų maršrutų planavimas, tranšėjų iškasimas, vožtuvų ir jungčių įrengimas.
  4. Ekonominiai aspektai: sąnaudų paskirstymas tarp jungiami ir potencialūs vartotojai, plėtros kainų dalis ir įplyšimų kompensavimas.
  5. Skaitmeniniai įrankiai: Skaidrumo platforma ir žemėlapiai, leidžiantys sekti projektus pagal energijos rūšį, infrastruktūros tipą ir regione.

Įvertinimo praktika: poveikio scenarijai ir mažinimo priemonės

Praktiniais pavyzdžiais siūloma naudoti integruotą požiūrį į poveikio vertinimą, pritaikant jūros ir sausumos NATURA 2000 teritorijų apsaugos reikalavimus. Rengdami planus, projektų rengėjai turi įsivardinti galimas rizikas, parengti poveikio mažinimo priemones ir užtikrinti, kad planuojama infrastruktūra būtų suderinta su ES aplinkos teisės aktų tikslais.

Reziumė

Glaudžiai integruojant TEN-E reglamento reikalavimus, NATURA 2000 teritorijų apsaugos nuostatas ir pažangias energijos perdavimo technologijas, Lietuvos ir ES energetikos infrastruktūros planavimo procesas siekia užtikrinti saugią, efektyvią ir tvarią energijos tiekimą. Poveikio vertinimo praktika ir skaidrumo platformos įgalina projekto dalyvius veikti atitinkamai įstatymams, o įgyvendinant projektus svarbu laikytis laikotarpių, nustatytų leidimų išdavimui, ir priklausomai nuo situacijos taikyti geriausiąją praktiką.

Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie kompensacijas

tags: #projektuojamo #elektros #tinklo #poreikiu #vertinimas