Priklausomybė nuo alkoholio: simptomai, gydymas ir pasekmės

Alkoholizmas, dar vadinamas alkoholio priklausomybės sutrikimu, yra lėtinė liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas alkoholio vartojimas, nepaisant neigiamų pasekmių sveikatai, socialiniam gyvenimui ir asmeninei gerovei.

Ligos aprašymas

Alkoholizmas paveikia tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą, o ilgalaikis ir pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip kepenų cirozė, širdies ligos, nervų sistemos pažeidimai ir psichikos sutrikimai.

Priklausomybė nuo alkoholio gali būti stipri ir reikalaujanti ilgalaikio gydymo bei paramos.

Priklausomybės sindromas pasireiškia tuo, kad asmuo nevisiškai kontroliuoja alkoholio vartojimo intensyvumą ir trukmę (tuo skiriasi nuo sveikų žmonių).

Alkoholizmas - tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo alkoholio moterims

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

• Genetika: yra įrodymų, kad genetika gali padidinti polinkį į priklausomybę nuo alkoholio.
• Psichologinės priežastys: žmonės, kenčiantys nuo depresijos, nerimo, streso ar kitų psichikos sveikatos problemų, dažnai vartoja alkoholį kaip būdą numalšinti emocinį skausmą.
• Aplinkos veiksniai: socialinė aplinka, kultūriniai papročiai ir net draugų grupės gali skatinti alkoholio vartojimą.
• Psichologinė priklausomybė: ilgalaikis alkoholio vartojimas keičia smegenų chemiją, o tai gali sukelti stiprią psichologinę ir fizinę priklausomybę.
• Įpročiai, kuriuos formuoja aplinka, taip pat yra svarbūs.
• Mokslininkai mano, kad didžiąja dalimi (apie 60 proc.) priklausomybės nuo alkoholio susiformavimą nulemia paveldimi genai.

Kas dažniau serga

Alkoholizmas yra 2 kartus dažnesnis vyrų nei moterų tarpe.

Moterų organizmas neskaido taip gerai alkoholio kaip vyrų, todėl net dvigubai mažesnės dozės joms yra pavojingos.

Visuomenėje priklausomybė susiformuoja maždaug kas 10-am vyrui ir kas 50-ai moteriai.

Daugiausiai pasitaiko vidutinio amžiaus žmonių tarpe (30% sudaro alkoholikai virš 60 metų).

Ligos klasifikacija ir stadijos

Alkoholizmas klasifikuojamas pagal priklausomybės sunkumą: lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus priklausomybės sutrikimas.

Taip pat skaitykite: Alkoholizmo simptomai

Kaip progresuojanti liga, alkoholizmas pagal gydytoją narkologą A. V. Melnikovą, natūraliai pereina į tris palaipsniui viena kitą keičiančias stadijas.

Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų, antra - 5, trečia serga po 5-15 metų.

Simptomai

Fiziniai simptomai

• Padidėjęs alkoholio toleravimas: asmeniui reikia vis didesnio alkoholio kiekio, kad pajustų jo poveikį.
• Nutraukimo sindromas: drebulys, prakaitavimas, pykinimas, nerimas, nemiga ar net haliucinacijos.
• Svorio netekimas ar netinkama mityba: alkoholikai dažnai praleidžia maitinimąsi ir negauna pakankamai maistinių medžiagų.
• Galvos skausmas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas, apetito praradimas, nemiga, blyškumas, dažnas širdies plakimas, vyzdžių išsiplėtimas.
• Ilgalaikėje perspektyvoje: kepenų suriebėjimas, alkoholinė hepatitas, cirozė, kasos uždegimas, neuropatija.

Psichologiniai simptomai

• Nekontroliuojamas potraukis alkoholiui: asmuo nuolat galvoja apie alkoholį ir siekia jį vartoti.
• Pasikeitusi nuotaika: depresija, nerimas ar dirglumas, ypač jei asmuo negali gauti alkoholio.
• Elgesio pokyčiai: melavimas, alkoholio slėpimas ar agresyvumas.
• Ilgalaikis poveikis smegenims: atminties praradimas, nuotaikos svyravimai ir kognityviniai sutrikimai; kai kuriais atvejais išsivysto sunkūs atminties ir mąstymo sutrikimai.
• Alkoholinės psichozės, alkoholinė silpnaprotystė, delyras (baltoji karštinė).

Socialiniai simptomai

• Problemos darbe ar mokykloje: nuolatinis alkoholio vartojimas dažnai sukelia darbo našumo ar mokymosi problemų.
• Šeimos ir santykių problemos: alkoholizmas dažnai sukelia konfliktus šeimoje, skyrybas ar santykių nutrūkimą.
• Socialinė izoliacija: alkoholikai gali prarasti draugus ir atsitraukti nuo socialinio gyvenimo.

Diagnostika

Alkoholizmo diagnozė apima tiek fizinius, tiek psichologinius tyrimus.

• Medicininė apžiūra: gydytojas gali atlikti išsamią paciento sveikatos apžiūrą, įvertindamas galimus alkoholio poveikio požymius.
• Kraujo tyrimai: siekiant nustatyti kepenų fermentų kiekį ar kitas alkoholio sukeltas problemas.
• Psichologinė analizė: gydytojas gali užduoti klausimus apie alkoholio vartojimą, naudojant pvz., AUDIT.
• Instrumentiniai tyrimai: fibrogastroskopija, kolonoskopija, kepenų biopsija.
• Diagnostiniai kriterijai: nekontroliuojamas potraukis, vartojimo tęstinumas nepaisant neigiamų pasekmių ir abstinencijos simptomų atsiradimas.

Gydymas

Alkoholizmo gydymas priklauso nuo priklausomybės sunkumo, paciento sveikatos būklės ir asmeninio noro mesti gerti.

Medicininis gydymas

• Detoksikacija: pirmasis žingsnis gydyme, kuris apima alkoholio nutraukimą prižiūrint gydytojams.
• Detoksikacijos metu naudojami benzodiazepinai, kurie sumažina riziką traukulių ir delyro išsivystymui.
• Skiriami antidepresantai, neuroleptikai, priešepileptiniai vaistai nutraukimo sindromui gydyti.
• Disulfiramas - vaistas blokuojantis alkoholio metabolizmą organizme; išgėrus alkoholio sukelia nepageidaujamas reakcijas ir taip mažina troškimą gerti.
• Naltreksonas - opioidų antagonistas, vartojamas priklausomybei nuo alkoholio gydyti.
• Akamprozatas (minimas kaip stipriausias priklausomybę mažinantis vaistas).
• Diagnozuojami ir gydomi esantys somatiniai sutrikimai (kepenų, virškinamojo trakto, širdies pažeidimai).
• Skiriant intravenines tirpalų infuzijas užtikrinamas vandens, elektrolitų balansas organizme.

Elgesio terapija ir parama

• Psichoterapija, elgesio terapija ir parama - būtinos gydymo dalys kartu su medikamentais.
• Anoniminių alkoholikų klubai duoda labai gerus rezultatus.
• Radikalus elgesio keitimas siekiant išvengti atkryčių: mokymasis atpažinti ir vengti provokuojančių veiksnių.
• Stacionarinės „Minesotos“ programos (4 savaitės) veikia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priklausomybės ligų centruose, suteikdamos intensyvią pagalbą.
• Gydymas apima artimųjų įtraukimą ir ilgalaikę priežiūrą, kontaktą su savigalbos grupėmis.
• Pacientui reikia išmokti sakyti „ne“ gėrimui socialinėse situacijose, vengti alkoholio vartojimui skatinančių draugų ir užimti laiką prasminga veikla.

Prevencija

• Prevencijos pagrindas - mažinti rizikinius blaivybės pažeidimus formuojančią aplinką ir ugdyti sveikus įpročius.
• Informavimas apie alkoholio žalą, ankstyva intervencija ir prieinamumas psichikos sveikatos paslaugų.
• Radikaliai pakeisti elgesį ir išmokti išvengti atkryčių gali padėti gydytojo ar kitų specialistų patarimai ir naujų savistabos ir elgesio įgūdžių treniravimas.

Pasekmės

• Fizinės: kepenų cirozė, kardiomiopatija, prieširdžių virpėjimas, vėžys (stemplės, gerklų, virškinamojo trakto), neuropatija, kasos uždegimas, mažakraujystė.
• Psichikos: nerimas, depresija, demencijos formos, Korsakovo sindromas, alkoholinės psichozės.
• Socialinės: autoavarijos, šeimos konfliktai, skyrybos, darbo praradimas, nusikaltimai.
• Gyvybės praradimas: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet dėl alkoholizmo miršta trys milijonai žmonių.

Kada kreiptis pagalbos

Į gydymą įtraukiami ir artimieji; dėl asmeninių sveikatos problemų rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.

Taip pat skaitykite: Alkoholizmo požymiai

Jeigu jaučiatės pasiruošęs pakeisti savo gyvenimą, kreipkitės pagalbos į specialistus, jie jums atsakys į visus rūpimus klausimus ir padės spręsti kylančias problemas.

Šaltiniai ir pastabos

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje alkoholio suvartojama daugiausia, o Lietuva lyderiauja pagal suvartojamą alkoholio kiekį tūkstančiui gyventojų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Emilis Subata. Atsako Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius gydytojas psichiatras dr.

tags: #priklausomybe #nuo #alkoholio #tai