Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (toliau - bendrosios programos) - nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis teisės aktas, padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų. Bendrųjų programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų.
Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, asmeniui suteikia visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padeda jam nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę.
Ugdymo tikslai ir vertybės socialinio ugdymo kontekste
Mokinių ugdymo rezultatai - asmens savybių, bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymo pasiekimai. Siekiant asmens ir visuomenės gerovės, ugdomas doras, jautrus, tvirto charakterio, atsakingas, įsipareigojęs Lietuvai, nesavanaudis žmogus. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį.
Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Vertybės bendrosiose programose ugdomos įgyvendinant mokymosi turinį.
Kompetencijos socialiniam ugdymui
Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Kiekvienos kompetencijos ugdymo intensyvumas priklauso nuo konkrečios bendrosios programos.
Taip pat skaitykite: Vaikų su autizmu ugdymas
Pažinimo kompetencija - tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima asmens savimonę ir savitvardą; socialinį sąmoningumą ir tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus; atsakingą sprendimų priėmimą; asmens rūpinimąsi fizine ir psichine sveikata. Savimonės ir savitvardos įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami literatūros kūrinius mokosi atpažinti ir įvardyti paauglystei būdingas emocijas; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes.
Mokymosi turinys ir jo dermė
Bendrosios programos orientuotos į kompetencijų ugdymą mokymosi turiniu, kuris bendrojoje programoje pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiant į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisant mokinių amžiaus tarpsnių ypatumų. Mokymosi turinys susietas su kompetencijoms ugdyti aktualiais kontekstais.
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys, priklausomai nuo dalyko, pateikiamas metams arba dvejiems. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje. Vyresnėse klasėse anksčiau nagrinėtos temos plėtojamos ir gilinamos.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamąjį turinį renkasi mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, mokinių pažangą ir pasiekimus, polinkius ir derindamas su kitais mokytojais. Pasirenkamasis turinys gali būti skirtas žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms, mokinių žinių ir gebėjimų spragoms šalinti, tarpdalykinėms temoms plėtoti, projektinėms ir kitoms pažintinėms kūrybinėms veikloms organizuoti.
Taip pat skaitykite: Įgūdžių lavinimas autistams
Tarpdalykinė integracija socialiniame ugdyme
Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas.
Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, nes, siekiant užtikrinti įvairių dalykų sąsajas, tos pačios tarpdalykinės temos, problemos skirtingais aspektais analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvos. Tarpdalykinės temos bendrosiose programose parinktos, atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.
Kompetencijų raiška per veiklą ir vertinimas
Kompetencijos atsiskleidžia per veiklą. Jų raiškos būdai gali būti patys įvairiausi, todėl, norint gauti išsamią ir visapusišką informaciją apie mokinių mokymąsi, būtina naudoti skirtingus vertinimo metodus, kad mokiniai galėtų įvairiais būdais pademonstruoti savo ugdymo rezultatus. Mokiniams turi būti suteikta galimybė atliktus darbus (kontrolinius, kūrybinius, tiriamuosius ir kt.) patobulinti, atsižvelgus į grįžtamąjį ryšį.
Vienas iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą. Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų.
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio Ugdymo Metodinis Centras
Išorinis apibendrinamasis vertinimas
Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima pradinio ugdymo nacionalinį pasiekimų patikrinimą (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), valstybinius brandos egzaminus (VBE). NMPP, PUPP ir VBE organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. VBE sudaro dvi atskirai organizuojamos dalys. VBE pirmos dalies įvertinimas yra 1-40 taškų, VBE antros dalies įvertinimas - 1-60 taškų (išskyrus kai kurias lietuvių kalbos ir literatūros programas).
Mokyklos vaidmuo ir ugdymo plano rengimas
Mokykla pagal ugdymo programas rengia savo ugdymo planą. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, mokinių amžiaus grupes, sąlygas ugdymo procesui organizuoti, aprašomi mokyklos priimti sprendimai ugdymo procesui organizuoti. Šiame plane siūloma numatyti ugdymo proceso organizavimo kalendorių, užsienio kalbų, dalyko modulių, pasirenkamų dalykų, neformaliojo švietimo programų pasiūlą, mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą, kitus aktualius klausimus.
Ugdymo planą rengia mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė. Jai vadovauja pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Bendrosiose ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems metams. Mokykla pati apsisprendžia, kaip ugdymo plane skirstyti dalyko turinį. Ugdymo planas gali būti vieneriems arba dvejiems metams.
Privalomos veiklos ir mokinių gerovė
Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau - pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla atsižvelgia į bendrosiose programose numatytą turinį, pasiekimus ir mokinių amžių ir priima sprendimą, kiek pamokų per mokslo metus skirs šiai veiklai.
Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ir priemones, susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą.
Mokinių gerovė ir saugumas, mokyklos ir vietos bendruomenės bendrystė yra vieni iš bendrųjų programų prioritetų, užtikrinančių palankią mokymosi aplinką ir socialinių kompetencijų ugdymą.
Vertinimo praktika pradiniame ir pagrindiniame lygmenyje
Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai.
Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ugdyme parengiant aprašą, pradiniame - nustatant pasiekimų lygį, o pagrindiniame ir viduriniame - parašant pažymį. Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba.
Socialinio ugdymo mokymo turinio pavyzdžiai
Mokymosi turinys pateikiamas pagal turinio sritis ir temas skyriuje „Mokymosi turinys“. Dalykų bendrosiose programose, atsižvelgiant į dalyką, mokymosi turinys pateikiamas metams arba dvejiems. Skyriuje „Mokinių pasiekimų vertinimas“ pateikiami svarbūs vertinimo aspektai.
Socialinio ugdymo turinys apima gebėjimus: saugiai elgtis įvairiose kasdienėse situacijose, kreiptis pagalbos, suteikti elementarią pirmąją pagalbą; pasirūpinti savimi ir kitais; tausoti aplinką; suvokti pinigų vertę bei praktinius kasdienio gyvenimo užduočių sprendimo būdus; naudotis įvairiomis raiškos priemonėmis ir dalyvauti kultūrinėje veikloje.
Praktiniai įrankiai mokytojams
Bendrosiose programose pateikta pasiekimų raida mokytojui rodo nacionalinius siekinius. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų.
Įtrauktis, pritaikomumas ir laisvai pasirenkamas turinys
Bendrosios programos suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą. Tai yra, pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais.
Privaloma pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių. I-oji dalis yra ketverių metų, ji įgyvendinama 5-8 klasėse. Il-oji dalis yra dvejų metų. Mokykla pagal ugdymo programas rengia savo ugdymo planą.
Pa(si)renkamas ugdymo turinys įgyvendinamas per numatytą bendruosiuose ugdymo planuose pamokų skaičių, skirtą asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, galias, gebėjimus ir tolesnius ketinimus. Laisvai pa(si)renkamą ugdymo turinį sudaro mokyklos rengiami ir siūlomi moduliai, veiklos: praktiniai moduliai, profesinis informavimas, socialinių kompetencijų ugdymas, veiklos, skirtos įgyti gyvenime būtinus praktinius gebėjimus.
Socialinio ugdymo ypatumai lietuvių kalbos ir literatūros kontekste
Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis - suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra.
Literatūrinis ugdymas padeda mokiniams suprasti literatūrą kaip žodžio meną, savęs ir pasaulio pažinimo priemonę, ugdytis savarankiško skaitymo įgūdžius ir pomėgį skaityti, gebėjimą analizuoti ir interpretuoti įvairių žanrų tekstus, formuotis estetinį skonį. Literatūrinio ugdymo metu mokiniai įgyja emocinės patirties, pažįsta Lietuvos ir pasaulio literatūros (kultūros) tradiciją, lietuvių literatūros, tautosakos savitumą ir sąveiką su kitų tautų literatūra bei kultūra.
Kompetencijų ryšys su pilietiškumu ir dialogu
Mokinio gebėjimas tinkamai dalyvauti diskusijoje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išklausyti ir gerbti kitus, apginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, prisiimti atsakomybę už savo tekstus - tai socialinių bei pilietinių kompetencijų raiška, ugdoma per lietuvių kalbos ir literatūros užduotis ir integracijas su kitais dalykais.
Praktinė žinių ir įgūdžių reikšmė socialiniame ugdyme
Kokybiškas kiekvieno mokinio ugdymas(is). Pripažįstama ir gerbiama mokinių poreikių, patirčių, gebėjimų įvairovė. Tęstinumas. Pritaikomumas. Visos ugdymo procese suteikiamos žinios ir įgūdžiai tiesiogiai siejami su mokinio praktine veikla. Siekiama, kad mokinys aktyviai dalyvautų ugdymo(si) procese, įgytų reikiamų žinių, įgūdžių per patirtis, praktinę veiklą. Sudaromos galimybės tyrinėti, spręsti problemas, praktiškai veikti pritaikant skirtingų sričių žinias ir gebėjimus.
Santrauka apie programos reikšmę socialiniam ugdymui
Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų bendrosiose programose įvardytą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Bendrosiomis programomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą ir sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtą žinių pagrindą.
| Kompetencija | Socialinio ugdymo turinys | Vertinimo formos |
|---|---|---|
| Komunikavimo | Klausymo, kalbėjimo, diskusijų, teksto kūrimo įgūdžiai | Formuojamasis vertinimas, aplankai |
| Pilietiškumo | Demokratijos, orumo, atsakomybės temų analize | Išoriniai patikrinimai, projekto darbai |
| Socialinė ir emocinė | Empatijos, savimonės, konfliktų sprendimo lavinimas | Stebėjimas, portfeliai, apibendrinamasis vertinimas |
tags: #pagrindinio #ugdymo #bendrosios #programos #socialinis #ugdymas