Socialinės grupės nariai yra susiję tiesioginiais ar netiesioginiais socialiniais ryšiais. Pagal tam tikrą požymį (požymius) išskirtos socialinės grupės vadinamos kategorijomis (pvz., miesto, kaimo gyventojai; vyrai, moterys; vaikai, paaugliai, jaunimas, brandaus, senyvo amžiaus žmonės; pensininkai; valstiečiai, darbininkai, tarnautojai; mokytojai, gydytojai, teisininkai). Dažniausiai tokias socialines grupes skiria demografai, ekonomistai, statistikos specialistai.
Formalios ar neformalios struktūros neturinti žmonių visuma kartais vadinama agregacija (pvz., žmonės, dalyvaujantys mitinge, stebintys krepšinio varžybas). Tokia agregacija tampa socialine grupe, jei susiformuoja sąveikos struktūra (pvz., krepšinio sirgaliai, susivieniję į klubą). Abipusiai vaidmenys ir ryšiai socialinės grupės narius įtraukia į socialines sąveikas.
Galima skirti pirmines ir antrines socialines grupes. Pirminės socialinės grupės (dažniausiai nedidelės) susiformuoja dėl individų tiesioginės sąveikos ir turi savo elgsenos normas. Šioms grupėms būdinga solidarumas. Tai gali būti šeima, draugų grupės, darbo kolektyvai, komandos ir kita.
Antrinės socialinės grupės yra didesnės, jų nariai nebūtinai bendrauja tiesiogiai. Tai gali būti politinės partijos, judėjimai, profesinės sąjungos, korporacijos, etninės grupės ir kita. Pagal dydį galima skirti mažas ir dideles socialines grupes. Būdingiausios mažosios grupės yra šeima ir draugai, didžiosios - visuomenė, bendruomenė, politinė partija.
Dar skiriamos formaliosios grupės, neformaliosios grupės, interesų grupės, etaloninės grupės, lygiųjų, rango, statuso, profesinės, marginaliosios, įtakos ir kitos grupės. Socialinės grupės gali būti uždaros (pvz., masonai) ir santykinai atviros (pvz., draugai). Dviejų žmonių grupė kartais vadinama diada, trijų - triada.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pateikiami keli etoso pavyzdžiai skirtingose srityse:- Gydytojo etosas reikalauja slaptosios informacijos saugojimo, pagalbos sergantiems nepaisant jų socialinės padėties, objektyvumo diagnozuojant.
- Įmonės etosas gali apimti sąžiningą konkurenciją, darbuotojų teisių gerbimą, aplinkos apsaugą.
- Tam tikroje kultūroje etosas gali reikšti pagarbą vyresniems, solidarumą kaimynystėje arba sąžiningumą viešuosiuose reikaluose.
Socialinės klasės poveikis: skubus sociologijos kursas #25
Etoso įvertinimas ikimokyklinėse įstaigose
Nidos lopšelyje-darželyje "Ąžuoliukas" veiklos kokybės įsivertinimas buvo atliekamas vadovaujantis "Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodika". Tiek mokytojai, tiek tėvai vaikų psichologinį ir fizinį saugumą, vaikų tarpusavio sąveiką ikimokyklinėje įstaigoje vertina labai gerai, gerai.
Mokytojai puikiai vertina patyriminę ir žaidybinę veiklas. Fizinę ikimokyklinės įstaigos aplinką ugdytinių tėvai vertina prasčiau nei mokytojai, bet pastebi pažangą, ir gerai vertina pažintinę veiklą. Mokytojai puikiai vertina ugdymo strategijas, palaikančias žaidimą, padedančias vaiko asmenybinei raidai bei ugdymo strategijas, skatinančias vaiko mokymosi procesą.
Vertinant partnerystę su šeima, tėvai išryškina informacijos trūkumą dėl ugdymo strategijų, informacijos trūkumą apie paslaugas už įstaigos ribų ir pan. 2020 m. Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ buvo atliktas platusis vidaus auditas pagal „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką”.
Tikslui pasiekti buvo sudaryta mokytojų darbo grupė. Mokytojai analizavo vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, iliustracijas bei požymius. Atlikdami platųjį auditą, vertindami visas 6 veiklos sritis, pedagogai ir administracijos darbuotojai rėmėsi savo patirtimi bei nuomone.
Rekomendacijos mokykloms
- Aktyviau viešinti veiklos rezultatus, laikytis veiklos skaidrumo, teisingumo ir lygių galimybių principo. Puoselėti atmosferą, skatinančią visų bendruomenės narių įsitraukimą į mokyklos veiklą. Laiku ir veiksmingai spręsti iškylančius konfliktus.
- Puoselėti mokyklos išskirtinumą, remtis tais veiklos aspektais, kurie lemia jos populiarumą ir prestižą. Siekti, kad mokyklos įvaizdis kuo labiau atitiktų jos veiklą. Bendruomenei priimtinais būdais ir formomis kartu kurti mokyklos įvaizdį.
- Kviesti tėvus aktyviai ir prasmingai dalyvauti vaikų ugdymo(si) procese, ieškoti įvairesnių bendradarbiavimo formų. Nusimatyti šeimai teikiamos informacijos kriterijus. Tirti, kokie informavimo apie vaiko pasiekimus būdai šeimoms priimtiniausi, veiksmingiausi. Derinti informavimo būdų įvairovę, atsižvelgiant į individualius šeimų poreikius, patirtį, kompetencijas.
- Šviesti tėvus vaikų pasiekimų vertinimo klausimais, suprasti jų lūkesčius dėl spartesnės vaiko pažangos, ryškesnių rezultatų (procesas svarbesnis negu rezultatas). Kuo labiau suderinti tėvų ir mokytojų požiūrius ir veiksmus skatinant vaikus ir vertinant jų pasiekimus.
- Laikytis kuo didesnio mokyklos finansinio savarankiškumo. Kurti rėmėjų paieškos sistemą ir nuosekliai ją vykdyti, siekiant kuo daugiau pritraukti teisėtų nebiudžetinių lėšų. Nusistatyti aiškius lėšų panaudojimo prioritetus bei racionaliai jas naudoti.
- Vadovams siūlytina santykius su personalu labiau grįsti tarpusavio supratimu ir bendradarbiavimu. Norint pasiekti veiksmingumo - komandas formuoti tikslingai. Rasti būdų veiksmingai paskatinti mokyklos savivaldos institucijas aktyviai įsitraukti į mokyklos veikos planavimą ir pažangių pokyčių inicijavimą bei įgyvendinimą. Ypač skatintinti grupių tėvų komitetų darbą, nes neretai nedidelės iniciatyvos duoda pradžią visos mokyklos veiklai ir plėtrai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #grupes #priimtu #normu #visuma