Prezidento rinkimų debatai: pensijų sistemos reformos pasiūlymai

Anatolijus Lapinskas prieš pusantrų metų kreipėsi į Seimą su peticija “Dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo pripažinimo netekusiu galios“. Rėmiausi skaičiavimais, kad sudėjus Sodros ir kaupimo pensijas kartu, mūsų būsimieji pensininkai kaupėjai pajamų gaus, palyginti su vien tik Sodros pensija be kaupimo, ne daugiau, bet mažiau! Lygiai tą patvirtino autoritetas profesorius Raimondas Kuodis.

Pagrindinės peticijos ir kritikos tezės

Esmė ta, kad skaičiuojant dalyvavusių pensijų kaupime asmenų senatvės pensijas, vienas svarbiausių dydžių - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas turi būti dauginamas iš apskaičiavimo formulės dydžio „c“, apibrėžiančio Sodros negautas pajamas, ir jis vos ne dešimtadaliu „numuša“ visos pensijos dydį. Pensijų fondų išmoka nekompensuos pajamų sumažėjimo, kokios ten dar papildomos, tai patvirtina autoritetingi mokslininkai. Deja, mano peticija buvo atmesta. Didesnį absurdą sunku ir sugalvoti.

Visa bėda, kad valstybė, užvirusi visą pensijų kaupimo košę, negarantuoja, kad žmonės kiek nors iš jų uždirbs (kartu su sumažinta Sodros pensija), net jokio pajamingumo fondai nežada. Kodėl prisiminiau pusantrų metų senumo peticijos istoriją? Todėl, kad naujausi aukščiausio lygio ekspertų ir patikimos žiniasklaidos, taigi, viešosios nuomonės pasisakymai patvirtina mano ankstesnius nuogąstavimus dėl Lietuvos pensijų reformos likimo.

Ekspertų ir politikų vertinimai

Finansų ministras Vilius Šapoka: „Žmonės, pasirinkę tik 2 proc. pervedimus veikia labai neefektyviai - jie rizikuoja, kad nesukaups minimalios sumos, paspirties senatvėje. Su premjeru esame aptarę, kad šių žmonių, į reformą pakliuvusių per klaidą, iš nežinojimo - būtina atsiklausti: ar jie nenorėtų prisidėti papildomai ir gauti paskatą iš valstybės biudžeto. O gal sugrįžti į „Sodrą“, nes jeigu jie pasiliks su 2 proc. Tačiau žmonėms, vyresniems negu 55 metai, ir tiems, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip 7 metai, jis nerekomenduoja kaupimo. “Kuo pensija yra arčiau, kuo kaupime žmogus dalyvauja trumpiau, tuo labiau žmogui apsimoka grįžti į Sodrą, geriausia, kad pensiją žmogus kauptų ne mažiau kaip 20 metų”.

Panašiai dabar kalba ir profesorius Teodoras Medaiskis: „61 proc. kaupimo dalyvių dalyvauja, neprisidėdami savo lėšomis, todėl ir negaudami valstybės subsidijos, o tik atitraukdami 2 proc. iš Sodros įmokos.“ Sodros direktorius Mindaugas Sinkevičius prideda, kad ypač neperspektyvu kaupti be savo įmokos mažas pajamas turintiems žmonėms, pvz., uždirbantiems minimalų ar mažiau. Šiai gyventojų grupei praradimai iš „Sodros“ yra tikrai didesni nei planuojama nauda iš pensijų fondo.

Taip pat skaitykite: Pensijos buvusiems prezidentams

Socialdemokratas Algirdas Sysas kelia klausimą, ar mažėjant kaupiančiųjų antrojoje pensijų pakopoje nereikėtų atsisakyti 1,5 proc. valstybės paskatos. „Jeigu galime sau leisti tokią sumą (apie 300 mln. ...), skirkime dabartiniams pensininkams, nes jų pajamos yra per mažos. (...) Manau, kad įtikinsiu kolegas“, - priduria A. Sysas.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įsitikinęs, kad, panaikinus 1,5 proc., „Sodros“ sistema nėra pajėgi užtikrinti orios senatvės, mat jau dabar 40 proc. pensininkų susiduria su skurdo rizika. „Šios reformos kontekste labai sumažėjo dalyvaujančiųjų antroje pakopoje skaičius, todėl valstybės paskata tampa problemiškesnė. Klausimas, kodėl visa visuomenė prisideda prie dalies žmonių kaupimo“, - pastebi L. Kukuraitis.

Ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad planų naikinti 1,5 proc. „Jokių planų keisti galiojančią sistemą nėra - valstybės skatinamoji įmoka yra viena iš paskatų gyventojams papildomai kaupti pensiją. Juolab kad antrosios pensijų pakopos pertvarka neseniai startavo.“

Prezidentas Gitanas Nausėda: „Valstybės siūloma patobulinta savanoriška antroji pensijų kaupimo pakopa yra tinkamas instrumentas gyventojams susikurti papildomą įplaukų šaltinį senatvėje.“ Pasak prezidento, dabartinė demografinė Lietuvos situacija lemia tai, kad būsimas „Sodros“ pensijų dydis gali neatitikti dabar dirbančiųjų lūkesčių. „Valstybės įsipareigota 1,5 proc. paskata papildomai kaupti antroje pakopoje - labai svarbus jos elementas, ypač mažesnių pajamų gavėjams.“

Prezidento patarėjas Darius Kuolys informavo, kad prezidentas pasiūlė Seimui per pratęstą sesiją iš karto imtis pensijų reformos klausimų. „Prezidentas yra pasirengęs telkti ir opozicijos paramą, jeigu pozicijos pritrūktų.“ Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigia, jog sprendžiant pensijų reformos klausimus pirmiausia reikia ieškoti konsensuso tarp koalicijos partnerių ir nuspręsti, nuo kokio amžiaus - 30 ar 40 metų - gyventojams bus privalomas pensijų draudimas.

Taip pat skaitykite: Prezidento rinkimų biuletenio pavyzdys

Anuitetų ir kaupimo lankstumo siūlymai

Pasak prezidento, anuiteto įsigijimas turėtų būti galimybė kaupiančiajam, o ne prievolė. Antrojoje pakopoje vis dar beveik 900 tūkst. gyventojų. Prezidento siūlymas dėl anuitetų: dalyviai galėtų realiai sukauptus pinigus išsiimti ne kasmėnesinėmis išmokomis, o dažniau arba netgi visą sumą iš karto. Prezidentas sako, kad antrą pakopą reikia padaryti dar lankstesnę ir dabar privaloma panaikinti pensijų anuitetą.

Ekonomistas G. Černiauskas, aptardamas šiuos planus, primena, kad diskusija dėl antros ir trečios pakopų prasidėjo dar praeitame tūkstantmetyje ir kad tikėtasi, jog sukaupti pinigai paspartins investicijas Lietuvoje. Praėjo 20 metų, deja, tos viltys ne visai pasiteisino. Dalis Europos valstybių atsisakė panašių projektų, o struktūrinės problemos - administraciniai kaštai, per dideli fondų kaštai ir nepakankama grąža - lėmė, kad reikalaujama pertvarkų.

Boguslavas Gruževskis kritiškai vertina pirmą reformą: „Pats sprendimas - atrišti sistemą, tai leisti išardyti - buvo negeras ir visiškai nereikalingas, kadangi faktiškai kalbos nėra. Dabar dalį pinigų žmonės atsiims, bet sistema buvo sugalvota ... Šitie pinigai 2035 metams ir toliau. Mes tai išardėme viduryje kelio, paprasčiausiai išleidome dalį išteklių.“

Skaičiai ir poveikis

Pensijų fondai po dalies kaupiančiųjų pasitraukimo iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto - jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų arba iki maždaug tokio dydžio, kiek siekė 2023 m. „Visa tai yra svarbu, siekiant sukurti tvarią pensijų sistemą, kurioje vaidmuo tenka ne tik valstybei, bet ir individualiai kiekvienam piliečiui. „Manau, kertinis elementas, užtikrinantis tvarios pensijų sistemos egzistavimą ir sėkmingą funkcionavimą, yra visuomenės pasitikėjimas. Pasitikėjimas, kad taisyklės nesikeis dėl pensijų kaupimo. Kitaip sakant, svarbus stabilumas nepriklausomai nuo politinių realijų. Reikšmingai smunkant pasitikėjimui, tikėtina, būtų destabilizuota antrosios pensijų pakopos sistema“, - sako V. (Prezidento patariamas asmuo).

Ekonomistas Algirdas Bartkus taip pat mano, kad be 1,5 proc. paskatos būtų sunku išlaikyti kaupimą: „Dabartinė paskata yra apdovanojimas už gerą elgesį (tiems, kurie nusprendė kaupti). Tai papildomas tarifas draudimui nuo visų visuomenės senėjimo neigiamų pasekmių.“

Taip pat skaitykite: kaip keisis neapmokestinamasis pajamų dydis

Viešoji nuomonė ir žiniasklaidos signalai

Naujausias žiniasklaidoje pasirodęs straipsnis, pavadintas itin tiksliai „Sudužusios viltys: pusė lietuvių pensijoms kaupė veltui“, kelia rimtų klausimų: „Jokios naudos negaus tie, kurie antros pakopos fonduose kaupia po 2 procentus“. Naudos negaus paminėti kaupėjai, per 13 metų fondams pervedę mažiausiai milijardą eurų, negi jie sudegė? Į šiuos klausimus straipsnis neatsako. Kol kas nieko nesako ir aukščiausioji šalies valdžia. Negi ji ir toliau leis vėjais laidyti jau antrą milijardą?“

Žiniasklaida ir ekspertai pabrėžia, kad ši tema yra ne tik politinė, bet ir socialinė: tai milijardinė problema, paliečianti milijonus žmonių ir ateities išmokas.

Siūlomi teisiniai ir administraciniai pakeitimai

Nuo 2004 m. įsigaliojęs privalomas pensijų draudimas ir galimi šios sistemos keitimai - nuolatinis parlamentinių diskusijų objektas. Vyriausybė lapkričio pabaigoje pritarė Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui, kuriuo siūloma nuo 2004 metų įvesti privalomąjį pensijų draudimą. Jei Seimas priimtų tokį įstatymą, privalomuoju pensijų draudimu turės draustis asmenys iki 30 metų, o asmenys nuo 30 iki 50 metų - jų pačių pasirinkimu. Numatoma, kad pensijų reformos finansavimo šaltiniai galėtų būti Privatizavimo fondas (Stabilizavimo fondas), biudžeto lėšos bei paskolos.

Seimo pirmininkas siūlo sudaryti grupę, kuri apibendrintų pastabas dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir parengtų tobulesnį projektą, o prezidentūra ragina iš karto imtis pensijų reformos klausimų pratęstoje Seimo sesijoje.

Pasiūlymai dėl pensijų skyrimo tvarkos

Iki šiol buvo įprasta, kad kiekvienas gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, dėl pensijos skyrimo turi kreiptis į „Sodrą“. To nepadarius per 12 mėn. gyventojai praranda pinigus. Visgi tokią tvarką siūloma keisti. Įstatymo pataisose siūloma, kad pavėlavus kreiptis pensijos skyrimas būtų automatiškai atidėtas. Pagal dabar galiojančią tvarką, dėl pensijos skyrimo galima kreiptis 3 mėn. iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to. Svarbiausia prašymą pateikti per metus nuo pensinio amžiaus sukakties.

Siūlomos pataisos leistų: pamiršusiems susisiekti su „Sodra“ dėl pensijos skyrimo, automatiškai taikyti pensijos mokėjimo atidėjimą, kad gyventojai neprarastų pinigų. Taip pat numatyta, kad gyventojams, pasirinkusiems pensijos atidėjimą, senatvės pensijos bendroji ir individualioji dalys apskaičiuojamos nustatyta tvarka būtų padidinamos 8 proc. už kiekvienus paeiliui atidėtus metus, bet ne daugiau kaip 40 proc. Tai leistų padidinti senatvės pensiją už maksimalų 60 mėnesių jos atidėjimo laikotarpį.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą yra 803,4 euro per mėnesį, o jo neturint - 471,5 euro. 8 proc. šių sumų atitinkamai yra 64 eurai per mėnesį (771 euras per metus) arba apie 38 eurai (453 eurai per metus). „Sodra“ pažymi, kad atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą trumpiausiai galima 1 metams ir ne ilgiau kaip 5 metams. „Sodra“ nurodė, kad 2025 m. metus senatvės pensiją buvo atidėję 740 žmonių.

Konkretūs politiniai siūlymai ir debatai

• Ar atsisakyti 1,5 proc. valstybės paskatos kaupimui - siūlo A. Sysas; argumentas: lėšos galėtų būti nukreiptos dabartiniams pensininkams.
• Ar palikti 1,5 proc. paskatą - ginčija konservatyvesnė pozicija: be paskatos kaupimas bus dar labiau bloginamas.
• Ar privalomas kaupimas nuo 30 ar 40 metų - Seimo pirmininko siūlomas klausimas, reikalaujantis konsensuso.
• Ar anuitetai turi būti privalomi - prezidento pasiūlymas paversti anuiteto įsigijimą laisva galimybe, ne prievole.
• Ar sukurti valstybinį pensijų fondą - L. Kukuraičio idėja, kad valstybės dalyvavimas su valstybinio fondo modeliu didintų pasitikėjimą.

Argumentai "už" ir "prieš" esminius pakeitimus

1. Už: lankstumas ir pasirinkimo laisvė (anuitetų nebuvimas kaip privalomybės, galimybė pasitraukti ir pasiimti lėšas).
2. Už: valstybės paskata mažina skurdo riziką ateityje, ypač mažesnes pajamas turintiems gyventojams.
3. Prieš: mažas dalyvavimas ir 2 proc. pasirinkimas gali palikti žmones be pakankamų sukauptų lėšų.
4. Prieš: sumažėję fondų aktyvai ir pasitikėjimo praradimas gali destabilizuoti sistemą.

Scenarijai ir rekomendacijos tolesniems žingsniams

A. Lapinskas pabrėžia: „Jeigu pertvarkius pensijų sistemą, t.y. atsisakius utopinio kaupimo, jos dalyvių lauktų ne praradimai, o laimėjimai, t.y. padidėtų pensijos? Suprantama, kad pats toks pertvarkymas būtų kompensavimas, joks papildomas būtų nereikalingas.“

Ekonomistai primena, kad prognozės priklauso nuo to, kiek dirbančioji karta dalijasi su vyresniąja karta. „Norint užtikrinti orias pensijas, reikės didesnių socialinio draudimo įmokų“, - aiškino T.

Pasiūlymai tolesniam darbui parlamentui ir valdžiai:

• Racionaliai įvertinti 1,5 proc. valstybės paskatos poveikį biudžetui ir pensijų kaupimui; svarstyti alternatyvas (GPM lengvata ir kt.).
• Užtikrinti skaidrų, viešą diskursą su fondų atstovais, ekspertų ir piliečių įtraukimu, siekiant atkurti pasitikėjimą.
• Rengti aiškias pasekmių analizės scenarijas: demografinės prognozės, būsimos „Sodros“ išmokos ir fondų grąžos variacijos.
• Aptarti galimybę sukurti valstybės finansuojamą arba valdomą fondą kaip papildomą instrumentą įtraukti besikauptančius.
• Siekti tarppolitinio konsensuso, kad pensijų pasikeitimai būtų stabilūs ir nenumatytų staigių taisyklių keitimų po rinkimų.

Santrauka esminių faktų (lentelė)

Parametras	Reikšmė / Pastaba
Vidutinė senatvės pensija (su stažu)	803,4 EUR / mėn.
Vidutinė senatvės pensija (be stažo)	471,5 EUR / mėn.
Padidinimas atidėjus pensiją	8% už kiekvienus atidėtus metus, iki 40%
Fondų turto suma mažėjimo	-4,4 mlrd. EUR (iki 6,2 mlrd. EUR)
Skaičius kaupiančiųjų (po pasitraukimų)	~900 tūkst.
Valstybės skatinamoji įmoka biudžete	~278-280 mln. EUR

Prezidento siūlymai, parlamentinės iniciatyvos ir žiniasklaidos skambūs pranešimai rodo, kad pensijų sistemos ateitis bus vienas iš kertinių temų prezidento rinkimų debatuose ir ateinančios politinės darbotvarkės centruose. Svarbu, kad sprendimai būtų priimami remiantis skaičiavimais, demografiniu prognozavimu, mokslininkų įžvalgomis ir viešuoju dialogu, o ne skubotais politiniais gestais.

tags: #prezidento #debatai #pensijos