Lietuvos prezidento pensija yra aktuali tema, apimanti įvairius aspektus - nuo jos dydžio nustatymo iki galimų pokyčių ateityje. Straipsnyje aptariami dabartiniai įstatymai, reglamentuojantys prezidentų pensijas, taip pat prognozuojami pensijų ir socialinių išmokų pokyčiai, kurie gali turėti įtakos šalies ekonomikai ir vartotojų perkamajai galiai.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šaltinis: vle.lt
Prezidento Valstybinė Renta
Nutrūkus įgaliojimams, prezidentui skiriama valstybinė renta, kuri nėra laikoma pensija ir nepriklauso nuo amžiaus. Renta yra susieta su prezidento atlyginimu ir sudaro tam tikrą jo dalį. Šiuo metu įstatymas numato, kad kadenciją baigusiam Gitanui Nausėdai, kaip ir kitiems buvusiems prezidentams, iki mirties bus mokama Respublikos Prezidento valstybinė renta. Jos dydis yra 38,79 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.
Pavyzdžiui, pernai mėnesinė G. Nausėdos alga buvo 10293 eurai neatskaičius mokesčių. Vadinasi, jo valstybinės rentos dydis būtų 3992 eurai arba maždaug 6-ios vidutinės pensijos. Be rentos G. Nausėda galės gauti ir įprastą senatvės pensiją, kurią sudaro bendroji ir individualioji dalis.
Seimas birželio 16 d. priėmė naujos redakcijos Prezidento valstybinės rentos įstatymą, kuriuo nutarta atsisakyti nuostatų, susijusių su Respublikos Prezidento valstybinės našlių rentos reglamentavimu, t. y. Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 3 d.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Taip pat Seimas priėmė Valstybinių pensijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3981(2), kuriomis nutarta įstatyme įtvirtinti Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis sudarys 15 proc. Priimtos pataisos įsigalios 2016 m.
D. Grybauskaitės pensija
Kadenciją baigianti D. Grybauskaitė Lietuvoje jau yra sulaukusi pensinio amžiaus. Kaip informavo Prezidento kanceliarija, senatvės pensija politikei pradėta mokėti 2018 m. liepą ir siekia 685 eurus per mėnesį. Kanceliarijos pateiktuose atsakymuose taip pat rašoma, kad papildomai pensijai prezidentė nekaupė.
Kaip numato Prezidento valstybinės rentos įstatymas, nutrūkus D. Grybauskaitės kaip prezidentės įgaliojimams jai iki gyvos galvos bus mokama renta, kurios dydis sieks 38,79 proc. pareigas einančio prezidento darbo užmokesčio. Šiuo metu Lietuvos prezidentas gauna 9 515 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių arba 5756 eurus „į rankas“.
Rentos dydis skaičiuojamas nuo sumos iki mokesčių, taigi kas mėnesį prezidentei bus mokama 3690 eurų renta. Ši suma, rašoma įstatyme, gali keistis priklausomai nuo pareigas einančio prezidento darbo užmokesčio pasikeitimų. Tiesa, mažėti ji negali.
EK D. Grybauskaitė dirbo penkerius metus. Kaip rašoma prezidentės biografijoje, nuo 2004 m. ji buvo deleguota dirbti Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. Per šį laikotarpį politikė spėjo užsidirbti ir europinę pensiją, kuri, informuoja EK atstovybė Lietuvoje, bus pradėta mokėti D. Grybauskaitei sulaukus 66 metų.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Taigi apytiksliai prezidentės europinė pensija turėtų siekti apie 3650 eurų per mėnesį. Kartu sudėjus visas D. Grybauskaitei priklausančias išmokas per mėnesį po kelerių metų ji turėtų gauti 8000 eurų viršijančią sumą. Be to, kadenciją baigianti šalies vadovė yra deklaravusi, kad kredito įstaigose ir ne jose turi daugiau nei 290 tūkst. piniginių lėšų, skelbia VMI.
Apibendrinant, D.Grybauskaitei priklausys trys pensijos dalys: „Sodros“ mokama senatvės pensija, renta ir europinė pensija už darbą Europos Komisijoje. D.Grybauskaitė antros ar trečios pakopos pensijų fonde papildomos pensijos nekaupė.
Palyginimui, liepą vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė 324 eurus, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą. Pasibaigus kadencijai, nuo 2019 m. liepos 12 d., prezidentei taip pat bus paskirta renta, kurią numato LR Prezidento valstybinės rentos įstatymas.
Nuo 2021 m. kovo, sukakus 65 metams, prezidentei, kaip buvusiai Europos Sąjungos komisarei, kuri buvo atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, priklausys ir europinė pensija. Kokia tai bus išmoka, prezidentė dar neinformuota - ji bus apskaičiuota 2021 metais.
Tad bendra galutinė prezidentės pensija, sudėjus visas tris dalis, nuo 2021 m. kovo 1-osios galėtų viršyti ir 8300 eurų.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Socialinio draudimo įstatymo pataisos
Šalies vadovas, naudodamasis konstitucine įstatymų leidybos iniciatyvos teise, teikia derinti su institucijomis ir visuomene Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, rašoma Prezidento kanceliarijos pranešime žiniasklaidai.
Kaip rašoma pranešime, dėl šiuo metu galiojančio reguliavimo individualiosios pensijos dalies indeksavimui skiriama lėšų suma ir jos pagrįstumas kasmet tampa politinių diskusijų objektu.
Siekiant aiškesnės ir objektyvesnės individualiosios pensijos dalies indeksavimui skiriamų papildomų lėšų sumos skaičiavimo tvarkos, prezidentas siūlo nustatyti, kad ši suma nebūtų mažesnė nei 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato.
Pasak jo, aiškesnių ribų ir kriterijų nustatymas padėtų sukurti tvaresnę ir labiau prognozuojamą socialinio draudimo sistemą, geriau atitinkančią visuomenės lūkesčius ir mažiau priklausomą nuo politinių sprendimų.
Prezidento siūloma aiškesnė tvarka, pagal kurią būtų apskaičiuojama mažiausia konkreti papildomų lėšų, skiriamų individualiajai pensijos daliai indeksuoti, suma, prisidėtų prie skaidresnio ir labiau prognozuojamo socialinio draudimo sistemos veikimo. Sprendimai dėl papildomo pensijų indeksavimo būtų labiau grįsti objektyviais ekonomikos rodikliais, ilgalaikio socialinio draudimo sistemos tvarumo ir finansinio stabilumo principais.
Lietuvos prezidento G. Nausėdos ir Prancūzijos prezidento E. Macrono spaudos konferencija
2026 m. Pensijų Pokyčiai ir Kainų Augimo Prognozės
2026 m. numatomi pokyčiai, kurie paveiks ne tik minimaliąją mėnesinę algą (MMA), bet ir įvairias socialines išmokas bei pensijas. Taip pat keisis ir II pensijų pakopos sistema - kaupiantieji galės atsiimti dalį sukaupto turto. Tiesa, šie pokyčiai gali tiesiogiai paveikti prekių ir paslaugų kainas, o tai reiškia, kad už kai kuriuos produktus kitąmet gali tekti mokėti daugiau.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prognozuoja, kad 2026 m. maisto kainos nuosaikiai padidės dėl pasiūlos veiksnių. Labiausiai prekių kainų pokyčius lems darbo sąnaudų, maisto žaliavų ir energijos produktų kainų raida.
Svarbiausi paklausos veiksniai, anot ŽŪM, kitąmet bus didėjanti gyventojų perkamoji galia dėl didėjančio minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio, socialinių išmokų. Paklausą taip pat turėtų didinti sprendimas leisti pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo sistemos. Kaip svarbus paklausos veiksnys paminėtina ir vartotojų elgsena - polinkis naudotis geriausiais kainų pasiūlymais, skelbiamomis nuolaidomis. Tokia vartotojų elgsena būtų maisto kainų augimą stabdančiu veiksniu.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė pastebėjo, kad itin svarbus veiksnys, lemiantis maisto kainas, yra elektros kainos. Anot jos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad 2026 m. didmeninė elektros kaina pramonei ir gamintojams mažės apie 2 proc., palyginti su 2025 m.
Taip pat I. Jankauskienė pastebėjo, kad maisto kainas Lietuvoje paveikia ir galvijų sektoriaus pokyčiai. Pavyzdžiui, anot jos, mažėjantis galvijų skaičius tiesiogiai veikia supirkimo kainas ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl pastaraisiais metais Lietuvoje jos augo.
ŽŪDC prognozuoja, kad dėl artimiausiu metu numatomas grūdų supirkimo kainų stabilumas, tad tikėtina, kad kitąmet stabilios išliks ir iš jų gaminamų prekių kainos.
Konkurencijos tarybos (KT) pirmininkės pavaduotoja Irma Urmonaitė pabrėžė, kad KT renka informaciją apie konkurencijos sąlygas įvairiose rinkose, tarp jų - ir mažmeninėje prekyboje. I. Urmonaitė pažymėjo, kad institucija visuomet pasisako už kuo didesnę konkurenciją, nes būtent ji lemia ne tik palankesnes paslaugų ir prekių kainas vartotojams, bet ir didesnį pasirinkimą bei inovacijas.
Pensijų dydžių palyginimas
Šioje lentelėje pateikiami įvairių pensijų ir išmokų dydžiai Lietuvoje:
| Pensijos/Išmokos Tipas | Dydis |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija (2026 m.) | 750 eurų |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu (2026 m.) | 810 eurų |
| D. Grybauskaitės senatvės pensija (2018 m.) | 685 eurai |
| D. Grybauskaitės renta | 3690 eurų |
| D. Grybauskaitės europinė pensija (apytiksliai) | 3650 eurų |
| G. Nausėdos valstybinė renta (apytiksliai) | 3992 eurai |
Lietuvos pensijų sistemos schema. Šaltinis: lb.lt
tags: #lietuvos #prezidento #pensija