Prezidento siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai ir su tuo susiję mokesčių pokyčiai kelia daug diskusijų apie demografijos skatinimą, viešųjų finansų tvarumą ir platesnes ekonomines pasekmes.
Siūloma GPM lengvata šeimoms
Teikiamu gyventojų pajamų mokesčio pakeitimu siūlau unikalią paskatą, paremtą elgsenos ekonomikos principais: terminuotai taikyti 0 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą gimus antram ir kitam vaikui atlyginimo daliai iki 1 vidutinio darbo užmokesčio.
Konkrečiai siūloma įstatymu numatyti, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (tėvai, įtėviai), auginę arba auginantys bent vieną vaiką (įvaikį), už kiekvieną papildomą nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. gimusį ir (arba) įvaikintą vaiką (nuolatinį Lietuvos gyventoją) įgauna teisę būti atleisti nuo apmokestinimo, taikomo gyventojo metinei pajamų daliai, neviršijančiai 12 VDU, ne ilgiau kaip penkerius gyventojo pasirinktus metus laikotarpiu nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 dienos.
Bent vieną vaiką auginę ar auginantys nuolatiniai šalies gyventojai už kiekvieną atžalą, kuri būtų gimusi laikotarpiu nuo šio sausio iki 2033 m., galėtų būti atleisti nuo mokesčio, kuris taikomas iki 12 VDU dydžio metinių pajamų sumai (šiemet VDU siekia virš 2312 eurų).
Lengvata būtų taikoma ne ilgiau kaip penkerius metus, gyventojas pats galėtų rinktis, kada ją taikyti laikotarpiu nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 dienos.
Taip pat skaitykite: Pensijos buvusiems prezidentams
Ji būtų pritaikoma deklaruojant per metus gautas pajamas - susigrąžinant sumokėtą sumą arba susimažinant mokėtiną GPM.
Šiomis Gyventojų pajamų mokesčio pataisomis, anot Prezidentūros, siekiama skatinti gimstamumą.
Siūloma, kad paskata būtų taikoma ir įvaikinant - dabar šeiminiuose namuose auga apie 1 tūkst. vaikų, didžioji jų dalis yra paaugliai nuo dešimties metų.
Esamos ir planuojamos lengvatos bei jų kainos biudžete
Šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta kasmėnesinė GPM lengvata (papildomas NPD arba papildomas pajamų mokesčio kreditas) auginantiems vaikus, sudaranti finansinę naudą per metus už vieną vaiką apie 208 eurų, įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.
ELTA primena, kad nuo kitų metų įsigalioja papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) tėvus auginantiems vaikams, tai taip pat buvo prezidento siūlymas, kuriam pernai pritarė Seimas.
Taip pat skaitykite: Prezidento rinkimų biuletenio pavyzdys
Ši mokesčio lengvata sudarys 87 eurus už vaiką - iš viso 1044 eurų per metus (atskaičius mokesčius - 208,8 eurų už vaiką), ji biudžetui kainuos apie 87 mln. eurų kasmet.
Skaičiuojama, kad iki 2030 m. netekimų biudžete nebūtų patirta, o 2030-2040 m. kumuliatyviai GPM netekimai sudarytų preliminariai 0,3 proc. BVP arba vidutiniškai 0,03 proc. BVP per metus (jei paskata būtų susijusi su 10 tūkst. vaikų gimimu, kurie tėvams būtų nebe pirmi vaikai).
Iki 2030 m. dėl GPM paskatos netekimų biudžete nebūtų patirta. Palyginimui, jeigu GPM paskata būtų susijusi su 10 tūkst. vaikų gimimu, kurie tėvams būtų nebe pirmi vaikai, 2030-2040 m. kumuliatyviai GPM netekimai sudarytų apie preliminariai 0,3 proc. BVP arba vidutiniškai 0,03 proc. BVP per metus.
Vertinimai ir kritika
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas jau anksčiau šią prezidento iniciatyvą įvertino skeptiškai - anot jo, dabartinėje situacijoje Lietuvos biudžete galimybių tokioms lengvatoms nėra.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) kritiškai vertins prezidento Gitano Nausėdos siūlomą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą tėvams, o Seimas, tikėtina, jos nepalaikys, sako demokratas, šio komiteto narys Algirdas Butkevičius.
Taip pat skaitykite: mokinių tarybos rinkimų biuletenio struktūra
„Galiu pasakyti, jog tikimybė, (kad siūlymas bus priimtas - ELTA) bus tikrai labai nedidelė. (...) Tokios įstatymo pataisos turėtų būti teikiamos pasitarus su Vyriausybės nariais, pirmoje vietoje - su finansų ministru“, - antradienį LRT radijui sakė A. Butkevičius.
Pasak jo, prezidento iniciatyva negali būti vertinama atskirai nuo bendros valstybės finansinės padėties ir kitų planuojamų mokestinių sprendimų.
„Jei šis įstatymas bus priimamas, turi būti kompleksiškai aptariama, kokie bus kiti sprendimai - ar bus biurokratizmo aparatas mažinamas, ar bus ieškoma galimybių į biudžetą pritraukti kitas pajamas. Aš šiuo metu esu labiau linkęs, kad vienam tokiam projektui, be ateinančių metų valstybės biudžeto pateikimo ir svarstymo, BFK tikrai neskubės pritarti“, - teigė parlamentaras.
Jo teigimu, rudenį Vyriausybei gali tekti grįžti prie mokestinių pakeitimų, ypač svarstant tokias lėšoms reiklias priemones kaip ši, siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą.
„Manau, kad rudenį sulauksime tam tikrų mokestinių įstatymų pataisų, o tai įvyks dėl vienos paprastos priežasties - norint išlaikyti 3 proc. deficitą skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pagal Valstybės kontrolė pateiktą naujausią informaciją, mums vien šiais metais reikia papildomai 70 mln. eurų papildomų pajamų arba sumažintų išlaidų“, - aiškino A. Butkevičius.
Jo teigimu, dar didesni iššūkiai laukia kitąmet, kai įsigalios anksčiau priimti finansiniai įsipareigojimai. „Kiti metai bus tokie iššūkių metai, sakyčiau, nes įsipareigojimai iš anksčiau priimtų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalaus tam tikrų indeksavimų, o tam, pagal Valstybės kontrolę, reikės 700 mln. eurų, o toms išlaidoms padengti kitais metais vis dar nėra numatyta tvarių pajamų“, - sakė jis.
„Aš manau, kad atėjo laikas, jog naujoji Vyriausybė pateiktų ekonominės reformos naują programą, kuri apimtų tam tikras ekonomikos skatinimo priemones, išlaidų mažinimą bei geresnį viešųjų finansų valdymą efektyvumo požiūriu“, - teigė BFK narys.
Susijusios iniciatyvos ir platesnis kontekstas
„Nors ir padariusi komunikacinių klaidų, valdančioji dauguma žengė svarbų žingsnį teisingesnių mokesčių link. Svarbu, kad pokyčių visuma neslopins Lietuvos ekonomikos“, - pranešime sakė G.
Seimas šią ir praėjusią savaitę priėmė ilgai svarstytus ir daug ginčų sukėlusius svarbiausių mokesčių pakeitimus.
Parlamentas taip pat patvirtino antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri gerokai liberalizuoja sistemą - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc.
„Pokyčius pensijų kaupime įteisinantys įstatymai panaikina prievartą gyventojų atžvilgiu. Dabar kaupiantys pensijai papildomai, kas, beje, yra labai skatintina, turės dar palankesnes ir lankstesnes sąlygas tai daryti“, - teigė G.
Vyriausybės skaičiavimais, dėl mokestinių pakeitimų Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet gali lėtėti iki 0,3 proc.
„Sparčiai mažėjantį gimstamumą vertinu kaip iššūkį Lietuvos nacionaliam saugumui. Viena mokestinė privilegija arba vienas atskiras individualus sprendimas demografijos situacijos nepakeis. Tačiau jeigu sieksime kompleksiškai - įgyvendindami aprūpinimo būstu strategiją, taikydami veiksmingas mokesčių paskatas, sudarydami palankesnes sąlygas šeimoms kurtis ne tiktai didmiesčiuose, bet taip pat ir regionuose, gerindami šeimos ir darbo suderinamumą ir apskritai suintensyvinsime šeimos vertybių sklaidą - galėtume tikėtis teigiamų rezultatų.
Seimo procedūra ir tolimesnis svarstymas
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valstybės vadovo G. Nausėdos siūlymui laikinai taikyti nulinį GPM tėvams, auginantiems du ar daugiau vaikų.
Projektą Seimas toliau svarstys rudenį, paprašyta ir Vyriausybės išvados.
Susiję projektai: imigracija ir darbo leidimai
Pasak Prezidentūros, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų pakeitimais šalies vadovas siekia geresnio migracijos valdymo ir darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemos sprendimo.
Kaip anksčiau skelbė Prezidentūra, siūlomas terminuotų darbo leidimų modelis labiausiai tiktų užsieniečiams darbuotojams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolatos ar likti gyventi ilgesnį laiką ir atvyksta į šalį dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ir pan. ne ilgesniam nei 2 metų terminui.
Teigiama, jog teisės aktų pakeitimais būtų nustatoma spartesnė tokių užsieniečių atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau priimti į darbą užsieniečius ten, kur neranda vietos darbuotojų - tikrinimas truktų 28 dienas.
Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.
Šia iniciatyva papildomai siekiama, kad trečią kartą per 10 metų prašantys leidimo gyventi Lietuvoje atvykėliai turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Tai būtų taikoma abiem laikinos imigracijos modeliams.
Taip pat šalies vadovas siūlo stiprinti užsieniečių atitikties nacionaliniam saugumui patikrą, ilginant minimalius patikros terminus.
Teigiama, jog šis modelis papildytų šiuo metu taikomą ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau metinė imigracijos kvota bendrai pagal abu modelius nebūtų didinama.
Prezidento Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir lydinčiųjų keitimo projektui pateikimo stadijoje pritarė 58 parlamentarai, susilaikė - 4, o prieš buvo vienas.
ELTA primena, jog prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sakė, jog valstybės vadovo siūlymus palaiko ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), į kurio anksčiau išsakytas pastabas Prezidentūra atsižvelgė.
Paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas savo ruožtu anksčiau sakė, jog įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikėtų peržiūrėti iš esmės ir teigė manantis, jog ši prezidento iniciatyva galėtų tapti proga plačiau peržiūrėti visą teisinį reguliavimą ir susitarti dėl ilgalaikio migracijos modelio.
Lentelė: pagrindiniai siūlomi GPM lengvatos parametrai
| Parametras | Siūloma reikšmė |
|---|---|
| Taikymo trukmė (gimimai / įvaikinimai) | nuo 2026-01-01 iki 2032-12-31 |
| Paskatos laikotarpis (naudojimas) | penkeri metai, pasirinktinai nuo 2030-01-01 iki 2040-12-31 |
| Lengvatos dydis | 0% GPM už pajamų dalį iki 12 VDU |
| Biudžeto poveikis (2030-2040) | preliminariai ~0,3% BVP kumuliatyviai (esant 10 tūkst. papildomų vaikų) |
| Kiti susiję pokyčiai | NPD auginantiems vaikams nuo 2027-01-01; pensijų kaupimo liberalizacija |
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.