Postvencinės socialinės paslaugos asmenims grįžusiems iš įkalinimo įstaigų

Postvencinės socialinės paslaugos skirtos padėti asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo įstaigų, sėkmingai grįžti į visuomenę, sumažinti recidyvo tikimybę ir užtikrinti nuoseklų socialinės integracijos procesą. Šioje apžvalgoje pateikiami paslaugų tipai, esamos iniciatyvos, teisinis reglamentavimas, savivaldybių vaidmuo, praktiniai žingsniai bei galimos alternatyvos ir trūkumai, remiantis turima informacija.

Ką apima postvencinės socialinės paslaugos?

Postvencinės paslaugos apima palydimąsias paslaugas, informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas. Jos padeda spręsti sveikatos, įdarbinimo, gyvenamosios vietos, įsiskolinimų ir kitas socialines, teisines bei psichologines problemas; teikia informaciją ir tarpininkauja dėl piniginės socialinės paramos, kitų socialinių paslaugų ir kitos tikslinės pagalbos gavimo.

Kam skirtos paslaugos ir kaip jos teikiamos įkalinimo įstaigose

Socialinės reintegracijos paslaugos teikiamos keturiuose pataisos namuose: Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Alytaus pataisos namai, Vilniaus pataisos namai, Panevėžio pataisos namai. Laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims pataisos namuose teikiamos grupinės socialinių įgūdžių ugdymo konsultacijos, kurios vėliau individualizuojamos pagal kiekvieno žmogaus socialinę situaciją bei poreikius.

Per konsultacijas siekiama identifikuoti žmogaus stipriąsias puses bei kompetencijas, kurios gali būti naudingos reintegracijos į visuomenę bei darbo rinką procese. Laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims padedame ugdyti tokius socialinius įgūdžius, kaip savęs pristatymas, derybos įgūdžiai, asmeninio biudžeto planavimo įgūdžiai, socialinės atsakomybės prisiėmimo bei socialiai priimtinų elgesio modelių praktinis taikymas ir pan.

Profesionalų ir organizacijų vaidmuo

Prie nuteistųjų reintegracijos gerinimo dirba šios srities specialistai: socialiniai darbuotojai ir psichologai. Pagalbos procesui svarbią įtaką daro ir nevyriausybinės organizacijos (NVO), pavyzdžiui, „Carito“ nuteistųjų konsultacijų centras, nakvynės namai ar laikino apgyvendinimo namai, kuriuos bausmę atlikę asmenys gali pasiekti.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Problemos ir kliūtys integracijai

Didžiosios dalies bausmę atliekančių asmenų problemos yra kompleksinės: jie patiria diskriminaciją, atskirtį, serga priklausomybių ligomis, turi žemesnį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, jiems trūksta motyvacijos, nutrūkę jų ryšiai su artimaisiais ir t.t. Šiems asmenims išėjus į laisvę įsisenėjusios socialinės problemos labai apsunkina jų socialinę integraciją.

Šiuo metu visa atsakomybė už socialinės paramos ir tikslinės pagalbos teikimą atlikusiems bausmę ir išėjusiems į laisvę asmenims tenka savivaldybėms, į kurias jie grįžta, tačiau „dauguma savivaldybių šios grupės asmenų neįvardija tarp tų, kuriems reikia didesnio rūpesčio; daugelyje savivaldybių nėra jokių specializuotų įstaigų, pavyzdžiui, nakvynės namų, labdaros valgyklų, o socialinę paramą grįžusiems iš įkalinimo vietų asmenims teikia tik socialinės paramos skyriai (centrai)“.

Vienkartinės socialinės pašalpos dydis skirtingose savivaldybėse labai nevienodas - vienur ji siekia 122 eurus, kitur vos 20 eurų, nes jas savivaldybės skiria pagal kiekvienoje iš jų nustatytą tvarką. Faktiškai tokia socialinė parama neatitinka socialinės integracijos tikslų ir daugiausia yra skirta trumpalaikiam tiesioginių fizinių gyvenimo poreikių tenkinimui.

Biurokratija, stigma ir nepakankamas kreipimasis

Asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, dažnai vengia kreiptis į savivaldybę dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, būsto ir kitos tikslinės paramos ne tik dėl to, kad yra stigmatizuojami, bet ir dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų. Savivaldybės šiai asmenų grupei neskiria papildomo dėmesio ne tik dėl neigiamos viešosios nuomonės apie juos, bet ir dėl kompetencijos bei pasirengimo dirbti su šia žmonių grupe stokos.

Esamos iniciatyvos ir naujo modelio kūrimas

Siekiant, kad sugrįžę iš laisvės atėmimo vietų asmenys sulauktų daugiau realios pagalbos, iniciatyvos ėmėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). SADM parengė anketą savivaldybėms, siekdama išsiaiškinti grįžusių asmenų padėtį, socialinės integracijos galimybes ir teikiamą pagalbą. Iš 60 savivaldybių atsakymus atsiuntė 40, iš kurių paaiškėjo, kad iš esmės jokia specializuota pagalba šiems asmenims neteikiama.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Todėl SADM nutarė sukurti naują pagalbos bausmę laisvės atėmimo vietose atlikusiems asmenims ir jų integracijos į visuomenę modelį. Jį bendradarbiaujant su Kalėjimų departamentu, NVO bei akademinės bendruomenės atstovais šiuo metu kuria SADM.

Naujo modelio pagrindinės nuostatos

• Atlikusių bausmę asmenų socialinė integracija turi prasidėti dar esant įkalinimo įstaigoje ir nuosekliai tęstis konkrečioje savivaldybėje jiems išėjus į laisvę.
• Ypač svarbu iš anksto ir planingai rengti asmenį gyvenimui laisvėje, įvertinus jo individualius poreikius ir situaciją.
• Palydint bausmę atlikusius asmenis į gyvenimą be nusikaltimų svarbus visų suinteresuotųjų institucijų bendradarbiavimas tiek laisvės atėmimo vietose, tiek savivaldybėse.
• Socialinės integracijos ir užimtumo veiklos, vykdomos laisvės atėmimo vietose ir laisvėje, turi būti glaudžiai susijusios.
• Svarstoma socialinės adaptacijos centrų steigimo galimybė ir nauja darbuotojų rengimo sistema dirbantiems su šia asmenų grupe.

Tautvydas Vencius pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo įstaigų, turi specifinių poreikių ir patirčių, būtina sukurti ir naują darbuotojų, dirbančių su šia asmenų grupe tiek bausmės atlikimo vietose, tiek laisvėje, rengimo sistemą, kad jie galėtų įgyti atitinkamą kvalifikaciją ir reikiamų įgūdžių.

Geri praktikos pavyzdžiai savivaldybėse

Yra savivaldybių, kuriose grįžusiesiems teikiama platesnė pagalba. Vienas tokių pavyzdžių - Vilniaus miesto savivaldybė, kuri grįžusiems iš bausmės atlikimo vietų asmenims yra parengusi specialias atmintines. Jose nurodoma, kokios pagalbos galima tikėtis ir kur kreiptis dėl finansinės paramos, sprendžiant apsigyvenimo, gydymo ir sveikatos priežiūros klausimus.

Vilniaus savivaldybė teikia bene didžiausią vienkartinę išmoką, suteikia vilniečio kortelę su papildytu bilietu 30 dienų ir kt.

Ką gali pagerinti sistema: rekomenduojami žingsniai

1. Užtikrinti ankstinį individualizuotą integracijos planavimą dar įkalinimo metu.
2. Stiprinti bendradarbiavimą tarp pataisos įstaigų, savivaldybių, NVO ir Užimtumo tarnybos.
3. Steigti socialinės adaptacijos centrus ir plėtoti palydimąsias paslaugas.
4. Diegti nuoseklią darbuotojų rengimo sistemą ir kvalifikacijos kėlimo programas.
5. Mažinti stigmatizaciją visuomenėje per informavimo kampanijas ir pozityvias reintegracijos istorijas.
6. Užtikrinti vienodesnį finansinės paramos modelį savivaldybėse ir specializuotų paslaugų prieinamumą.

Ką daryti grįžus asmeniui - praktiniai veiksmai

• Registruotis pagal gyvenamąją vietą ir kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl pradinės materialinės pagalbos.
• Kreiptis į Užimtumo tarnybą: registracija suteikia galimybes įgyti profesinį rengimą, dalyvauti subsidijuojamo įdarbinimo programose arba gauti savarankiško užimtumo rėmimą.
• Pabandyti užmegzti ryšį su NVO, kurios teikia laikino apgyvendinimo ar socialinio palaikymo paslaugas (pvz., „Caritas“ ar nakvynės namai).
• Rasti psichologinę pagalbą ir priklausomybių gydymo paslaugas, jei reikalinga.
• Susisiekti su probacijos tarnyba ar probacijos pareigūnu dėl tęstinio palydėjimo ir kontrolės bei pagalbos plano įgyvendinimo.

Psichologinė ir socialinių įgūdžių pagalba

Suteikiame socialinių įgūdžių ugdymo bei psichologinės pagalbos paslaugas probacijos priežiūroje esantiems asmenims, padedant jiems kurti pozityvius socialinius ryšius artimoje aplinkoje bei visuomenėje ir tokiu būdu padėti prisitaikyti prie socialinės aplinkos. Probacijos pareigūnai rūpinasi ne tik kontrole, bet ir tuo, kad žmogus turėtų gyvenamąją vietą, bandytų įveikti savo psichologines problemas. Savo pagalbą gali pasiūlyti ir savanoriai bei mentoriai.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Teisinis reglamentavimas ir dokumentai

Paslaugos teikimą reglamentuoja teisės aktai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. A1-939/1R-324 „Dėl Iš pataisos įstaigų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat vietos lygmeniu galioja savivaldybių sprendimai dėl piniginės socialinės paramos tvarkos.

Apibendrinimas: kur link judama?

Siekiama, kad atlikusių bausmę ir išėjusiųjų į laisvę asmenų socialinė integracija į visuomenę prasidėtų dar esant įstaigoje ir nuosekliai tęstųsi savivaldybėje jiems išėjus į laisvę. SADM rengiamas naujas modelis turi užtikrinti kompleksiškesnį požiūrį, glaudų institucijų bendradarbiavimą, aktyvesnį probacijos priemonių taikymą ir didesnį NVO įsitraukimą. Pokyčiai turėtų padėti sumažinti stigma, pagerinti paslaugų prieinamumą ir užtikrinti, kad buvę nuteistieji nebeliktų be reikiamos pagalbos, o socialinė integracija būtų ilgalaikė ir sisteminė.

Problema	Esama situacija	Siūlomas sprendimas
Fragmentuota pagalba	Savivaldybės teikia minimalias materialines išmokas ir informaciją	Naujas integruotas modelis, socialinės adaptacijos centrai
Stigmatizacija	Asmenys vengia kreiptis dėl paslaugų	Viešinimo kampanijos, mentorystės programos
Darbo įgūdžių trūkumas	Žemas išsilavinimas, profesinė kvalifikacija	Profesinis mokymas, Užimtumo tarnybos programos
Laikino amptrūkgumo parama	Skirtingų dydžių vienkartinės išmokos	Vienodesnė parama ir papildomos paslaugos savivaldybėse

tags: #postvencines #socialines #paslaugos