Artėjant referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo viešojoje erdvėje kilo daug klausimų dėl referendumo formuluotės ir biuletenyje pateikto teksto aiškumo. Nors viešai referendumas dažnai vadinamas pilietybės išsaugojimo referendumu, oficialiai jis rengiamas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo, o jį priėmus Seimui atsivertų galimybė priimti konstitucinį įstatymą, kuris įteisintų dvigubą (daugybinę) pilietybę.
Ką siūloma keisti biuletenyje
VRK savo internetiniame puslapyje paskelbė, kaip atrodys referendumo biuletenis. Biuletenyje rinkėjams pateikiama konkreti naujos redakcijos Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Dabartinė redakcija skamba: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Referendume siūloma išbraukti antrojo sakinio nuostatą, kuri riboja galimybę turėti dvigubą pilietybę.
Kodėl klausimas formuluotas būtent taip
Referendumo iniciatyvinės grupės narė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė aiškino, kad, nors būtų paprasčiau klausti: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui?“, toks paprastas klausimas referendumo procesiniuose reikaluose nebūtų pakankamas. „Konstitucijos 12 straipsnis keičiamas tik referendumu“, - paaiškino D. Asanavičiūtė, todėl referendumo biuletenyje pateikiamas tikslus siūlomas Konstitucijos tekstas: „Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu.“
VRK ir aiškinimai rinkėjams
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė paaiškino: „Referendume rinkėjų yra klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui atsisakant sakinio ‚Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis‘. Būtent šis sakinys šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.“
Taip pat skaitykite: Teisingas balsavimo biuletenio žymėjimas
VRK atstovės teigimu, piliečiai turi būti tikri, kad toks tekstas, už kurį jie balsavo, būtų įrašytas į Konstituciją, nes referendume patys piliečiai balsuoja už konkretų įstatymo tekstą. Būtent todėl ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata.
Kaip balsuoti ir ką reiškia TAIP arba NE
Referendumo esmė - piliečiai balsuoja už konkretų Konstitucijos tekstą. „Jeigu rinkėjas biuletenyje pažymės langelį TAIP - pritars Konstitucijos keitimui ir atvers kelią Lietuvos piliečiams išsaugoti gimimu įgytą mūsų šalies pilietybę tuo atveju, jeigu jie įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. O jeigu rinkėjas balsuos NE, tai reikš, kad jis nepritaria Konstitucijos keitimui ir pasisako, kad liktų dabar galiojanti tvarka, kai lietuviai, priėmę kitų valstybių pilietybę, praranda Lietuvos pilietybę,“ - aiškino VRK atstovė.
Jei balsavimo teisę turintis pilietis yra už tai, kad būtų galima išsaugoti Lietuvos pilietybę įgijus kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę, jis biuletenyje turi žymėti „Taip“.
Būtini skaičiai: kada referendumas laikomas įvykusiu ir priimtu
Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Pagal VRK duomenis teisę balsuoti turi apie 2,385 mln. žmonių, tad referendume turi dalyvauti bent apie 1,19 mln. rinkėjų.
Jeigu referendumas bus laikomas įvykusiu, kad Konstitucijos pakeitimas būtų priimtas, už jį turi balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų - praktiškai reikia, kad bent 1,19 mln. žmonių balsuotų „Taip“.
Taip pat skaitykite: Viskas apie biuletenius
Argumentai už ir prieš, politinės bei pilietinės perspektyvos
Referendumo šalininkai tvirtina, kad išbraukus ribojantį sakinį būtų suteikta galimybė gimimu įgytą Lietuvos pilietybę išsaugoti toms šalims, kurios atitinka „konstitucinę, geopolitinę, europietišką ir vakarietišką orientaciją“ - praktiškai tai reiškia NATO, ES, EBPO priklausančias arba Lietuvai draugiškas valstybes, o konkrečius kriterijus nustatytų vėliau Seimo priimtas konstitucinis įstatymas. „T. y., tie žmonės, kurie iki šiol turėjo tokią teisę, ir toliau ją turės. Atvejai išplečiami, leidžiant dvigubą pilietybę tada, kai asmuo įgyja pilietybę kitos valstybės, kuri atitinka mūsų konstitucinę, geopolitinę, europietišką ir vakarietišką orientaciją,“ - aiškino VU Teisės fakulteto mokslininkas Johanas Baltrimas.
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas Seime Andrius Bagdonas taip pat pabrėžė, kad tokios valstybės nėra išvardintos konkrečiu sąrašu, tačiau iš esmės tai yra NATO, ES, EBPO priklausančios šalys. „Tai struktūros, kuriose dalyvauja Lietuva ir šalys, kurios yra draugiškos Lietuvai. Asmenys, pavyzdžiui, gyvendami Rusijoje arba Baltarusijoje ir įgiję nedraugiškos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybę prarastų. Konstituciniame įstatyme tas yra numatoma,“ - teigė parlamentaras.
Prieš referendumo organizavimo būdą ir formuluotę kritikuojantys asmenys pabrėžia kelias problemas: sudėtingą tekstą, kuriame mažai aiškumo apie tai, ką reiškia „konstitucinis įstatymas“ ir kaip bus nustatomos draugiškos šalys; prastą informacinę kampaniją ir nepakankamą viešinimą. Vienas iš portalo pilietybė.lt bendraautorių Estijos lietuvis Vaidas Matulaitis laidoje sakė, kad „mes, aišku, pasisakome 110 procentų už daugybinę pilietybę lietuviams, bet kategoriškai pasisakome prieš šių metų referendumą kaip instrumentą... Jis, kaip visi matome, neturi jokių šansų - ir su tokia formuluote, ir kaip pasikeitė geopolitinė situacija nuo 2019 metų“. Taip pat Matulaitis kritikavo menką referendumo reklaminę kampaniją: „Manau, kad mūsų rezultatai nebus tokie pat nesėkmingi, kaip kad buvo 2019 metais, bet daug prastesni.“
Gyventojų ir diasporos reakcijos: nesupratimas ir susirūpinimas
Naujienų portalai ir socialiniai tinklai užpildyti gyventojų nusiskundimais, kad biuletenio formuluotė yra nesuprantama. „Ruošiuosi balsuoti, parsisiunčiau referendumo biuletenį. Realiai galiu pasakyti, kad su draugais sėdėjome ir bandėme suprasti, kuris pasirinkimas yra skirtas, kad būtų dviguba pilietybė. Nesupratome,“ - rašė skaitytojas Virginijus. Panašūs komentarai pasirodė ir užsienio lietuvių bendruomenėse: „Tarp Jungtinės Karalystės lietuvių užvirė ne viena diskusija šiuo klausimu, žmonės klausia, kaip balsuoti, kaip suprasti.“
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai aiškina, kad žodžio „dviguba pilietybė“ vartojimas buvo klaidinantis, nes referendumas iš esmės sprendžia gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą, o ne suteikimą teisės į papildomas pilietybes. PLB pirmininkė pabrėžė: „Teigiamas referendumo rezultatas nesuteiks žmogui jokių teisių į kitą pilietybę. Ką referendumu išspręsime - tai, kad gimimu gauta Lietuvos pilietybė bus išsaugoma.“
Taip pat skaitykite: Apie referendumą dėl pilietybės
Ar būtų buvusi galimybė paprastesnei formuluotei?
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius teigia, kad formuluotė yra aiški: „Tam ir yra visas laikas iki referendumo, kad aiškintume ir išaiškintume. Viskas su ta formuluote yra tvarkoje, tai mes pasakome, kad įstatymų leidėjui, parlamentui, leidžiame nustatyti tvarką.“
VU mokslininkas J. Baltrimas aiškino, kad kitoks formuluotės pateikimas būtų sudėtingas: „Teisiškai ji yra labai tvarkinga. Priekaištų nelabai randu. Dėl aiškumo, nebent, galbūt (galima būtų) kažkiek pažaisti su šriftais, spalvomis, gal informacinę sekciją įdedant, kuri nebūtų biuletenio dalis.“
Lyginamasis Konstitucijos 12 straipsnio variantas (santrauka)
| Dabartinė redakcija | Siūloma redakcija |
|---|---|
| „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ | „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“ |
Vertinant pakeitimą, akivaizdu, kad keičiama įstatymo rūšis, kuriuo nustatomi pilietybės įgijimo bei netekimo pagrindai ir tvarka. Naujoji formuluotė nustato, kad šie klausimai reguliuojami konstituciniu įstatymu, kurį gali priimti Seimas, o jo priėmimas reikalauja didesnio politinio konsensuso. Svarbiausias pakeitimas - dabartinės Konstitucijos 12 str. antrojo sakinio išbraukimas, kuris iki šiol konstituciškai ribojo dvigubą pilietybę.
Istorinė perspektyva: 2019 metų referendumas ir jo pamokos
2019 m. gegužės 12 d. referendume dėl pilietybės dalyvavo 52,58 proc. visų rinkėjų, tačiau nepakako balsų Konstitucijos pakeitimui priimti: už dvigubos pilietybės išsaugojimą balsavo 71,78 proc. dalyvavusių referendume rinkėjų, tačiau už balsavo 927 410 rinkėjai, kai reikėjo ne mažiau kaip 1,2 mln. palaikymo. Tai iliustruoja, kad net esant dideliam palaikymui tarp dalyvių, referendumo sėkmė priklauso nuo aktyvumo ir kvorumo įvykdymo.
Komunikacija, agitacija ir praktinės rekomendacijos rinkėjams
Referendumo komunikacija susideda iš dviejų krypčių: vyriausybinės informacijos, kuri negali agituoti „už“ ar „prieš“, bei agitacinių grupių kampanijų, kurias vykdo Seimo nariai, pasaulio lietuviai ir kiti aktyvūs dalyviai. Seimo narys Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad kartais viešojoje erdvėje diskusijos nukrypsta nuo esmės į smulkius vizualinius ar terminologinius klausimus, o pagrindinė diskusija turėtų būti apie turinį - kodėl reikalinga galimybė išsaugoti pilietybę.
PLB atstovai rekomenduoja vartoti aiškias sąvokas (pvz., „gimimu įgytos pilietybės išsaugojimas“), kad sumažėtų painiava tarp rinkėjų. Taip pat primenama, jog referendumo darbo grupė yra parengusi konstitucinį įstatymą viešam susipažinimui - tai turėtų suteikti papildomą kontekstą tiems rinkėjams, kurie domisi, kaip būtų reguliuojama pilietybė po Konstitucijos pakeitimo.
Supratimas apie referendumus – Auslanas
Praktiniai patarimai balsuojant
- Jeigu norite, kad gimimu įgyta Lietuvos pilietybė būtų išsaugota įgijus kitos šalies pilietybę (jeigu ta šalis bus pripažinta Lietuvos draugiška pagal vėliau priimto konstitucinio įstatymo kriterijus), biuletenyje žymėkite „Taip“.
- Jei norite išlaikyti dabar galiojančią tvarką, kurioje priėmę kitos valstybės pilietybę žmonės praranda Lietuvos pilietybę, žymėkite „Ne“.
- Patikrinkite balsavimo galimybes (išankstinis balsavimas, balsavimas paštu ar rinkimų apylinkėje) bei, jei balsuosite paštu iš užsienio, užtikrinkite, kad balsavimo dokumentai būtų išsiųsti laiku.
- Renkantis sprendimą, pasinaudokite VRK ir kitų institucijų parengta informacija bei viešaisiais paaiškinimais apie biuletenyje pateiktą tekstą.
Ko tikėtis toliau
Jeigu referendumas pavyks, Seimas turės priimti konstitucinį įstatymą, kuris nustatys dvigubos pilietybės kriterijus ir sąlygas. J. Baltrimas pažymi: „Tų kriterijų yra daug. Galios tos pačios sąlygos, kurios ir dabar galioja. T. y., tie žmonės, kurie iki šiol turėjo tokią teisę, ir toliau ją turės. Atvejai išplečiami, leidžiant dvigubą pilietybę tada, kai asmuo įgyja pilietybę kitos valstybės, kuri atitinka mūsų konstitucinę, geopolitinę, europietišką ir vakarietišką orientaciją.“ Seimo narys A. Bagdonas teigė, jog jeigu referendumas gegužės 12 dieną visgi nepavyktų, jau kitą dieną gali būti inicijuojami nauji veiksmai ir nauji būdai išspręsti šį klausimą.
Šiandien nepaprastai sunku prognozuoti, koks dvigubos (daugybinės) pilietybės reglamentavimas ateityje nusistovės kaip konstituciškai pagrįstas. Referendumo biuletenio formuluotės sudėtingumas atskleidžia teisinius ir komunikacinius iššūkius: su viena puse siekiama teisinio tikslumo ir užtikrinimo, kad piliečiams būtų pateiktas būtent tas tekstas, kuris, gavus reikiamą palaikymą, bus įrašytas į Konstituciją, o su kita - siekiama, kad klausimas būtų suprantamas, aiškus ir pasiektų aukštą rinkėjų aktyvumą.
tags: #rinmkimu #biuletenyje #kaip #suformuluotas #kalusimas #2019m