Šiandieninė žinių visuomenė, pasižyminti sparčiai kintančiu mokslu, yra tiek politinio, tiek edukologinio diskurso neatskiriama dalis. Suaugusiųjų švietimas virsta suaugusiųjų mokymusi visą gyvenimą, nes mokymosi reikšmė šiame kontekste nuolat didėja kuriant besimokančią visuomenę. Kadangi tik išaugusios kompetencijos sudaro prielaidas aktyviai mokslinei ir technologinei kūrybai, besimokanti visuomenė ir spartūs technologiniai pokyčiai yra neatsiejami.
Konstruktyvizmas yra filosofinis požiūris į žinių prigimtį, konkrečiai - ontologinė pozicija. Yra daug konstruktyvizmo atmainų, tačiau vienas žinomas teoretikas, Jeanas Piaget, daug dėmesio skyrė tam, kaip žmonės vertina savo patirtis ir jų idėjų sąveiką. Žvelgiant į žmogaus raidą socialinio pasaulio kontekste, išskiriama Levo Vygotskio sociokultūrinė perspektyva bei Mikhailo Bakhtino, Jean Lave ir Etienne Wenger pažinimo perspektyvos. Bendradarbiaudamas mokinys įgyja naujų žinių ir gebėjimų. Mokymasis negali būti atsietas nuo realaus gyvenimo, tai priklausantis nuo situacijos ir konteksto procesas.
Konstruktyvizme žinios nėra galutinės, žinojimas yra asmeniškas, žinios nėra nekintamos, žinojimo reikšmę kontroliuoja pats mokinys, žinių negalima perteikti. Kiekvienas žmogus kontroliuoja savo tikrovę, o užduotys turi būti ne per lengvos. Mokymasis per veiklą nepasieks jokių rezultatų, jeigu veikla apsiribos tik abstrakčiuoju mokymusi. Mokymo procese būtina sudaryti galimybę savarankiškai ir išradingai įgyti naujas žinias.
1. Biheviorizmas ir konstruktyvizmas
1.1 Biheviorizmo ištakos Biheviorizmas (iš angl. behavior - elgesys) - psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio analizę. Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius moksliniais būdais. Pradininkas - John B. Watson. Biheviorizmo\" pirmoji žodinė apibrėža J.B.Watson buvo pateikta 1903 m. Įkvėptas savo psichologijos tyrimų su gyvūnais, paskatintas L.Morgan ir E.Thorndike darbų, jis ryžosi charakterizuoti biheviorizmo sąvoką. Tačiau iš kolegų ir visuomenės jis pritarimo nesulaukė. Argumentuota tuo, kad sąvoka tinkama gyvūnams, bet ne žmonėms. Pirmasis viešas J.B.Watson‘o pasisakymas - paskaita Jeilio universiteto Psichologijos fakultete 1908 m. 1913 m. parašė straipsnį „Psichologija bihevioristo akimis“, siekdamas biheviorizmą atriboti nuo dabartinių teorijų, tradicinių sąvokų ir terminijos. Straipsnis tapo bihevioristų manifestu. 1919 m. pasirodo J.B.Watson knyga tokiu pačiu pavadinimu.
1.2 Bihevioristinė išmokimo teorija Bihevioristinės mokymosi teorijos šalininkai (I. Pavlov, J. B. Watson, C. L. Hull, E. R. Guthrie, B. E. Ši) laikėsi idėjos, kad mokymasis grindžiamas sąlyginių refleksų, operantinio ir socialinio išmokimo bei kitomis lengvai patikrinamomis formomis. Svarbiausios iš jų yra S - A teorijos, kurios mokymąsi vertina kaip ryšį tarp stimulo (S) ir atsako (A); sąlyginių refleksų teorija, pirmiausia įtvirtinta I. Pavlovo, operantinio sąlygojimo teorija, suformuluota B. F. Skinnerio, pažintinės mokymosi teorijos, pvz., E. Ch. Pasak bihevioristų, mes išmokstame tik gavę stimulą iš mus supančios aplinkos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
1.3 Konstruktyvizmas Konstruktyvizmas - žinių kūrimo teorija, kurios principas - patirtimi pagrįsto žinojimo kūrimas, kuriame žmogus aktyviai dalyvauja. Konstruktyvizmo iškilimas ir suklestėjimas siejamas su konstruktyvistų reakcija į biheviorizmo teiginius. Konstruktyvizmo mokymosi teorija sutelkia dėmesį į subjekto veiklą suvokiant reiškinius. Supratimas ir suvokimas iškyla iš turimų individo vaizdinių. Konstruktyvistai teigia, kad galima restruktūrizuoti informaciją, atsižvelgiant į asmeninius kiekvieno individo koncepcijų tinklus. „Konstruktyvizmas nėra teorija apie mokymą, dėstymą. Konstruktyvistams svarbu besimokančiųjų turimų žinių struktūra. Mokantis reikšminga ne tik stebėti, bet klausytis ir jausti. Mokiniai plečia savo asmenines žinias, remdamiesi savo ankstesniu žinojimu ir patirtimi.
2. Konstruktyvizmo raiška suaugusiųjų mokymesi
2.1 Suaugusiųjų mokymosi stiliai Kiekvieno individo mokymosi stilius yra susijęs su mokymosi poreikiais asmeniniame lygmenyje. Mokymosi stilius yra kognityvinių mokymosi problemų sprendimas, siekiant parodyti, ką žino ir geba žmogus. Stebint žmonių elgesį, išgirsta naują informaciją, susipažįsta su naujomis idėjomis, atsiskleidžia mokymosi stiliaus aspektai. Dauguma autorių sutinka, jog mokymosi stilius yra procesas, kuriame susipina ankstyvosios internalizacijos rezultatai, naujų patyrimų modifikacijos. Priklausomai nuo situacijos, mokymosi stilius šiek tiek keičiasi. Viena iš garsiausių klasifikacijų eina iš Davido Kolbo suformuluotos suaugusiųjų mokymosi teorijos, kurioje dėmesys skiriamas ciklų etapams: konkrečios patirties, refleksyvaus stebėjimo, abstraktaus konceptualizavimo ir aktyvaus eksperimentavimo. Piaget pradinės idėjos apie adaptaciją, asimiliaciją bei akomodaciją padeda nagrinėti mokymąsi kaip patirtį struktūrinant procesą. Naujos žinios kontruktuojamos per adaptaciją, kai asimiliacija prisitaiko prie ankstesnės patirties, o akomodacija atnaujina ankstesnę informaciją naujam priėmimui.
2.2 Asmenybė ir mokymosi tikslai Žmogus, mokydamasis visą gyvenimą, tampa savimi. Suaugusysis nuolatos mokosi: mokosi būti savimi, tėvu ar motina, sutuoktiniu, dirbančiuoju. Mokymasis yra natūrali raida, neišvengiamas gyvenimo kelias. Savaiminis mokymasis yra vienas iš mokymosi apibrėžimų. Siekdami pripažinimo darbe ir geresnio aplinkinio pasaulio supratimo, suaugusieji dalyvauja įvairiuose seminaruose, kursuose, naudojasi neformaliojo švietimo paslaugomis. Vis daugiau suaugusiųjų siekia vidurinio ar aukštojo išsilavinimo (formalusis švietimas). Suaugusiojo asmenybei būdingos savybės skiriasi nuo vaikams būdingų: poreikis žinoti, savarankiškumas, atsakomybės jausmas už savo mokymąsi ir aplinkinius.
2.3 Biheviorizmo kritika Bihevioristinės srovės šalininkai mano, kad žmogus yra iš esmės pasyvus ir elgsis taip, kaip jį skatins aplinka. Tačiau istorijoje buvo įvairių požiūrių į žmogaus prigimtį: Hobbas teigė, jog žmogus yra sudėtinga gamtos dalis; Bacon ir Locke skeptiškai žiūrėjo į absoliučią tiesą; Darwinas pabrėžė prisitaikymą aplinkoje. Bihevioristai tvirtina, kad švietimas turi padėti žmogui prisitaikyti ir išlikti visuomenėje, o švietimas yra sistema, kurios dalių sąveika užtikrina kokybišką veiklą. Tačiau kritikai laikė, kad klasikiniai mokymo metodai gali būti neefektyvūs ir pernelyg mechaniniai, ypač besimokančiųjų savarankiškumo ir kūrybiškumo atžvilgiu.
2.4 Konstruktyvizmo raiška suaugusiųjų mokymesi Konstruktyvistinė mokymosi esmė - aktyviai apdoroti informaciją, klasifikuoti ir perdirbti. Žinojimas konstruojamas remiantis vidiniu aktyvumu ir informacija iš išorės. Andragogo užduotis yra sukurti mokymosi aplinką, kad besimokantieji galėtų naudotis savo ankstesne patirtimi ir aktyviai priimti informaciją. Mokymąsi davė Jarvis, Bennet, Dunne, Johnson tyrimai parodė, kad kuo aktyvesnis suaugęs besimokantysis, tuo efektyvesnis mokymosi procesas; tradicinis klasės formatas laikomas neefektyviu daugelyje atvejų. Efektyvaus mokymo tikslas - skatinti besimokančiųjų nuomonę, gebėjimą argumentuoti ir diskutuoti, taip plėtojant socialinius gebėjimus, reikalingus darbui ir visuomenės gyvenimui. Freire (2000) pabrėžia dialogo svarbą, kai žmonių sąmonė tampa tranzityvi.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Infografikos ir vizualizacijos
Video įterpimas
Ekonominiai ir socialiniai padariniai
Efektyvus konstruktyvinis požiūris skatina besimokančiuosius įsitraukti į dialogą, kurti savo žinių struktūras ir įgyti gebėjimų, kurie reikalingi modernioje ekonomikoje ir socialinėje veikloje.
| Teorija | Pagrindiniai principai | Siekiami mokymosi tikslai |
|---|---|---|
| Biheviorizmas | Stimulo-atsako ryšiai, aplinka formuoja elgesį | Įgyti išmoktas elgsenas, prognozuoti elgesį |
| Konstruktyvizmas | Žinios kuriamos per asmeninę patirtį ir kontekstą | Savarankiškai kurti ir atnaujinti žinias |
2.2. Asmenybei ir mokymosi tikslams - svarbu įtraukti besimokančiųjų patirtį, suteikti galimybes savarankiškai pasirinkti tikslus ir dirbti dialoge su kitais. Tokiu būdu mokymasis tampa prasmingas ir atsakingas už savo veiksmus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #postmodernus #socialinis #konsrultyvizmas