Lietuvos mokesčių sistema ir socialinė apsauga nuosekliai kelia diskusijas dėl tobulinimo principų, įtraukiant visuomenės nuomonės rodiklius į sprendimų priėmimą. Straipsnyje analizuojama Lietuvos mokesčių sistema, jos reformos, atskleidžiami kiekvienam reformos etapui būdingi bruožai, pateikiami pagrindinių mokesčių trūkumai, mokesčių nemokėjimo priežastys, analizuojama mokesčių našta, šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastys bei įtaka mokesčių naštai ir pajamų surinkimui. Atlikta užsienio šalių ir Lietuvos mokesčių sistemos ir mokesčių naštos analizė. Straipsnyje numatytos gyventojų pajamų, pelno mokesčių ir socialinio draudimo įmokų tobulinimo galimybės, atkreipiant dėmesį į gyventojų pajamų mokesčio bei socialinio draudimo įmokų tarifo mažinimą. Gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas skatintų ekonominį efektyvumą - skatintų dirbti, padidėtų darbo pajamos, nuo didesnių pajamų butų mokami mokesčiai ir tai užtikrintų reikiamas biudžeto pajamas.
Esminiai reformos akcentai ir jų skaitiniai bruožai
Planuojama, kad Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesinei atlyginimo apimčiai, siekiančiai 380 eurų, nuo kurios pradėtų būti skaičiuojamos 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokos. Pažymėta, kad į metų pradžią įvesti 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų, yra vienas iš žingsnių didinti socialinį saugumą. Be to, siekiama suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Taip pat siūloma, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, pereitų į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą per dvejus metus, o smulkios įmonės išlaikytų 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Remiantis tuo, investicinių projektų bei technologinio atsinaujinimo skatinimas galėtų įgyti pelno mokesčio nuolaidas arba net nemokėjimą pelno mokesčiui atsižvelgiant į investicijų dydį.
- Ūkio sektoriuje siūloma įtraukti ūkininkus į bendrą sistemą, nustatant 5 proc. GPM, o augant pelnui - didinti mokestį iki 15 proc. dydžio virš 30 000 eur pelno.
- Sodros įmokos taisykles siūloma vienodinti visiems, įskaitant ūkininkus, su nustatyta 50 proc. apmokestinamųjų pajamų ribą.
- Dyzelino akcizo didinimas, siekiant apriboti aplinkosaugos iššūkius, tačiau derinant žemės ūkio sektoriaus specifiką: smulkiesiems ūkiams liktų 5 proc. pelno mokesčio tarifas, o didesnį pelną gaunantiems - 15 proc.; inovacijų ir technologijų skatinimui - pelno mokesčio nemokėjimas tuo atveju, jei įmonė investuoja į atsinaujinančias technologijas.
- Žemės ūkio specifikai skirtos lengvatos būtų peržiūrimos, o nekilnojamo turto mokesčiai kaimo regionuose būtų taikomi diferencijuotai, įvertinant žemės našumą ir melioracijos reikmes.
Tačiau žemės ūkio įmonės ir kooperatyvai teigiamai vertina kai kurias idėjas, tuo pačiu išreiškiant nuogąstavimus, kad baigtiniai sprendimai gali padidinti mokesčių naštą ir riboti galimybes investuoti į gamybos plėtrą bei darbo vietų kūrimą. Žemės ūkio atitinkamų įmonių atstovai taip pat pasigedo lygiavertiškumo ir pažymi, kad mokesčių už žemės ūkio veiklą kilimas gali būti neteisingai taikomas skirtingoms ūkininkavimo formoms. Dauguma nuomonių iš žemdirbių perspektyvos rodo, jog būtina išlaikyti skatinimą investuoti į inovacijas, tačiau kartu užtikrinti konkrečias apsaugos priemones socialinei sritiai bei žemės ūkio sektoriaus tvarumui.
Diskusijose taip pat įvertinama, kad mokesčių planavimo rizikos mažinimas privačiajame sektoriuje yra būtinas, o mokesčių naštos mažinimas gali prisidėti prie mažesnio socialinio išsipūtimo. Diskusijos apie naujojo mokesčių paketo įgyvendinimą vyksta atsižvelgiant į visuomenės nuomonę: „Tik diskutuodami galime rasti tinkamiausius sprendimus. Nebūtinai priimtinus visiems, tačiau pasvertus, logiškais argumentais grįstus, kompromisinius.“ - teigia premjeras.
Šešėlinės ekonomikos įtaka ir mokesčių našta
Šešėlinės ekonomikos iššūkiai yra svarbūs ne tik dėl pajamų surinkimo - jie veikia ir visos ekonominės aplinkos konkurencingumą bei socialinę lygybę. Tyrimai rodo, kad šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastys ir jos įtaka mokesčių naštai bei pajamoms yra vienas iš pagrindinių motyvų siekiant glaudesnės visuomenės nuomonės įtakos įstatymų formavime. Konsultacijose surinkta materiala rodo, kad dauguma pasiūlymų susiję su lengvatų naujienomis, socialinių išmokų didinimu ir vienodų apmokestinimo principų taikymu įvairiuose sektoriuose.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas Lietuvoje
Ryšys su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje ir ateities perspektyvos
Lietuva, narystė Europos Sąjungoje ir NATO formuoja ilgalaikės raidos kryptis, kurios apima socialinę rinkos ekonomiką, inovacijas, demografinės ir teritorinės plėtros įrankius. ES struktūrinė parama ir iekšnės rinkos reformos turi būti suderintos su nacionaliniais prioritetais, taip siekiant užtikrinti socialinį saugumą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Lisabonos ir Barselonos dokumentai įtvirtino socialinės rinkos modelio įgyvendinimo gaires, kurių tikslas - modernus, žiniomis pagrįstas ir solidarus ekonomikos modelis. Lietuvos tikslas - užtikrinti stabilią makroekonominę aplinką, mažinti nedarbą, didinti socialinį saugumą ir plėsti švietimo bei sveikatos apsaugos sistemas.
- Narystė ES ir NATO suteikia Lietuvos įsipareigojimus ir galimybes siekti gerovės valstybės principų bei skaitmeninės ir žmogiškosios plėtros augimo.
- ES struktūrinė parama leis modernizuoti infrastruktūrą ir skatinti regioninę raidos lygybę, mažinant socialinę atskirtį.
- Demografiniai ir migracijos pokyčiai, darbo rinkos lankstumo trūkumas bei energijos tiekimo diversifikacija formuoja prioritetus mokesčių politikai ir socialinei apsaugai.
Praktiniai siūlymai gerinant gyventojų pajamas, pelno mokestį ir socialines įmokas
Siūloma tobulinti gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį ir socialinio draudimo įmokas taip, kad ji skatintų darbo stimulaciją ir lygų išteklių paskirstymą, tuo pačiu užtikrinant biudžeto pajamas. Dėl žemės ūkio specifikos siūloma išlaikyti dalines lengvatas, bet jas derinti su bendromis sistemos taisyklėmis, siekiant užtikrinti konkurencingumą ir socialinę teisingumą. Taip pat pažymima, kad mokesčių planai turi būti atviri visuomenės nuomonei, o dialogas su asociacijomis turi būti tvarių sprendimų pagrindas.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie mokesčius Lietuvoje?
Taip pat skaitykite: Lietuvos Banko apžvalga
tags: #mokesciu #ir #socialine #sistema #tobulinama #atsizvelgus