Kotryna Sienietė, Bažnyčios mokytoja, Europos globėja, gerai žinoma dėl istorinio vaidmens, kurį atliko Italijoje ir visoje Europoje sunkiais XIV amžiaus vidurio laikais.
1347 metais vilnų dažytojo Jokūbo ir amatininko dukros Lapos šeimoje Sienoje, Italijoje, pasaulį išvydo dvidešimt ketvirtas vaikas - Kotryna Beninkaza (Benincasa), gimusi kartu su sesute dvyne, kuri netrukus mirė.
Tais neramiais metais Italijoje vyko pilietinis karas, kovos dėl valdžios, siautė juodasis maras, ir dalis Kotrynos šeimos išmirė.
Sienos mieste iš aštuoniasdešimties tūkstančių gyventojų beliko vos penkiolika tūkstančių.
Tais sunkiais laikais Kotryna augo be išsilavinimo, tik kiek vėliau pramoko skaityti ir rašyti.
Taip pat skaitykite: Kaip tapti globėju?
Vuos sulaukusią septynerių metų mergaitę aplankė pirmoji vizija - ji išvydo besišypsantį Kristų, iš kurio širdies sklidęs spindulys palietė ją ir sužeidė.
Mergaitė jau tada davė skaistumo įžadus. Nuo to laiko Kotryna vis troško tylos, maldingos vienumos, askezės. Mergaitė ieškojo slėptuvių gimtuosiuose namuose, kur galėtų melstis, vėliau - grotos už miesto sienų, tačiau Dievas jai buvo numatęs kitokį kelią.
Dvylikos metų Kotrynai buvo liepta ištekėti, tačiau mergaitė atsisakė, primindama duotus išskirtinės meilės Kristui įžadus.
Šešiolikmetė Kotryna prieš tėvų valią įstojo į dominikonų tretininkų ordiną ir pasišventė maldai, ligonių slaugai ir vargšų rūpybai.
Atgal į visuomenę Kotryną pastūmėjo nauja vizija. Apie 1367 m. ji išgyveno stiprų atsidavimo Jėzui jausmą - „mistines vestuves“, kai Jėzus paėmė jos širdį ir davė jai savąją.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Po šios vizijos Kotryna ir pajuto kvietimą išeiti į viešumą. Aplink beraštę merginą ėmė burtis sekėjų ir gerbėjų būrys - magistrai ir diplomatai, menininkai ir poetai, kilmingieji ir prekeiviai, riteriai ir amatininkai, kilmingos damos ir prastuomenės atstovai.
Ši „šeima“ pavadinama „puikiuoju pulku“ (bella brigata). Sekėjų buvo įvairiuose Italijos miestuose - Sienoje ir Avinjone (kur tuo metu rezidavo popiežius), Romoje ir Toskanoje…
Visi svarstė teologijos ir mistikos dalykus, skaitė Dantės veikalus, gilinosi į šv. Tomo Akviniečio raštus, bet pirmiausia mokėsi visa širdimi mylėti Išganytoją Kristų ir Bažnyčią - mistinį jo Kūną.
Kotryna vis labiau reiškėsi bažnytiniais ir visuomeniniais klausimais, - tais laikais tai labai neįprasta moteriai, juolab neišsilavinusiai.
Galbūt dėl tos priežasties 1374 metais ją išsikvietė generalinė dominikonų ordino kapitula. Apklausos dokumentų neišliko, tačiau spėjama, kad Kotryna galėjo būti kaltinama erezijomis.
Taip pat skaitykite: Graikų Burtų Tradicijos
Mergina išteisinta, jai leista pamokslauti Bažnyčios vardu, tačiau paskirtas nuodėmklausys Raimundas iš Kapujos. Jis turėjo visą gyvenimą būti jos patarėjas ir vertėjas, o po Kotrynos mirties parašė jos biografiją „Legenda Major“.
Religinės Kotrynos pažiūros pamažu virto politiniu bei visuomeniniu aktyvumu. Ji pradėjo sakyti viešus pamokslus ir neretai priekaištaudavo atsakingiems Bažnyčios ir valstybės vyrams.
1375 m. balandžio 1 d. meldžiantis prie kryžiaus Pizoje Kotryna gavo stigmas. Keistu būdu ant jos kūno atsirado Jėzaus žaizdos, tačiau jas matė tik pati Kotryna.
1376 m. ji išvyko į Avinjoną ir įtikino popiežių Grigalių XI, kad reikia grįžti į Romą.
Po metų prasidėjo didžioji schizma, Bažnyčios skilimas, labai skaudinęs Kotryną.
Tuo laiku Kotryna rėmė popiežių Urboną VI. Jam paprašius persikėlė gyventi į Romą.
Kotryna parodė, koks gyvastingas ir veiksmingas gali būti pasauliečių ir politikos atstovų tikėjimas.
Po popiežiaus grįžimo į Romą Kotryna per trumpą laiką, apimta ekstazės, padiktavo knygą, dialogą su Dievu: „Libro della divina providenza“, tai yra knygą apie dieviškąją Apvaizdą.
167 dialogo skyriai sugrupuoti į keturias dalis, nes tiek „aistringų troškimų“ Kotryna išsakė Viešpačiui. Jos tikslas - išmelsti Dievą gailestingumo jai, pasauliui, Šventajai Bažnyčiai ir Apvaizdos visiems.
Dievo atsakymai į Kotrynos klausimus apima visą krikščionybės mokymą - teologiją, dorovę ir askezę. Kotrynai itin svarbu buvo Apvaizdos meilė, su kuria Tėvas žvelgia į pasaulį ir savo Bažnyčią. Jos požiūris į žmogų ir gyvas tikėjimas Apvaizda buvo labai optimistinis.
Vos sulaukusi 33-ejų Kotryna jau išsekusi nuo nuolatinio pasninkavimo, atgailos, intensyvaus darbo ir aukojimosi kitiems, ji mirtinai serga.
Tačiau kasdien sunkiai eina prie šventojo Petro kapo, kur Džioto (Giotto) freskoje pavaizduotas Bažnyčios laivelis, meldžiasi už Bažnyčią, už popiežiaus ir visų tikinčiųjų atsivertimą.
Nualintas jos kūnas nebegali priimti žemiško maisto. Kotryna gyva vien Eucharistija.
1380 m. sausio 29-ąją jis regi viziją: ant savo pečių pajunta sunkų Bažnyčios laivo svorį ir po juo pargriūva.
1380 m. balandžio 29 d. netoli šv. Petro kapo Kotryna susijungusi su Kristaus kančia atiduoda dvasią. Palaidojama po Šv. Marijos sopra Minervos bažnyčios altoriumi.
Šventosios galva vėliau pargabenta į Sieną ir saugoma kaip relikvija. 1461 metais Kotryna paskelbta šventąja, 1939 m. - Italijos globėja.
1970 m. popiežius Paulius VI ją paskelbė Bažnyčios mokytoja, 1999 m. popiežiaus Jono Paulius II sprendimu šv. Kotryna kartu su šv. Edita Štein ir šv. ... yra minima Lapkričio 25 dieną.
Kotrynos veikla viešajame gyvenime ir jos palikimas
Kotryna Sienietė buvo nenuilstanti supriešintos visuomenės ir kariaujančios Europos taikintoja, Bažnyčios gynėja ir reformų šalininkė.
Kotryna parodė, koks gyvastingas ir veiksmingas gali būti pasauliečių ir politikos atstovų tikėjimas. Ji pradėjo sakyti viešus pamokslus ir neretai priekaištaudavo atsakingiems Bažnyčios ir valstybės vyrams.
Aplink Kotryną susibūrė įvairių sluoksnių žmonės: magistrai ir diplomatai, menininkai ir poetai, kilmingieji ir prekeiviai, riteriai ir amatininkai, kilmingos damos ir prastuomenės atstovai.
Kotryna išsiskyrė kaip mistikė, kuri ne tik siekė asmeninės šventumo patirties, bet ir įsitraukė į Bažnyčios gyvenimą bei tarptautinę politiką, ypač Avinjono ir Romos praeities įvykių kontekste.
Raštai ir teologinė reikšmė
„Libro della divina providenza“ - dialogas su Dievu, kuriame 167 dialogo skyriai sugrupuoti į keturias dalis. Jos tikslas - išmelsti Dievą gailestingumo jai, pasauliui, Šventajai Bažnyčiai ir Apvaizdos visiems.
Dievo atsakymai į Kotrynos klausimus apima visą krikščionybės mokymą - teologiją, dorovę ir askezę. Kotrynai itin svarbu buvo Apvaizdos meilė, su kuria Tėvas žvelgia į pasaulį ir savo Bažnyčią.
Jos raštai padėjo formuoti viduramžių mistikos tradiciją ir vėlesnį šventųjų įvaizdį kaip veiklių patarėjų ir Bažnyčios dvasių, galinčių paveikti politinius sprendimus.
Šventumo bei kultūrinis palikimas
Šv. Kotryna buvo ypatingai garbinama visoje Europoje. Ji yra viena iš Keturiolikos Šventųjų globėjų, į kuriuos meldžiamasi sunkių epidemijų metu.
167 dialogo skyriai sugrupuoti į keturias dalis, nes tiek „aistringų troškimų“ Kotryna išsakė Viešpačiui.
Ikonografijoje Šventoji Kotryna yra vaizduojama su tekiniu ir kalaviju - jos kankinimo simboliais ar su knyga ir palmės šakele rankose, kaip moksliškumo ir nekaltumo ženklu.
Šv. Kotryna yra minima Lapkričio 25 dieną.
| Metai / įvykis | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| 1347 | Kotrynos gimimas Sienoje |
| apie 1367 | Mistinės vestuvės su Jėzumi |
| 1374 | Kapitulos apklausa, paskirtas nuodėmklausys Raimundas iš Kapujos |
| 1375 | Gauta stigmos |
| 1376 | Kelionė į Avinjoną, įtikinimas grįžti popiežių į Romą |
| 1380 | Mirtis Romoje, balandžio 29 d. |
| 1461 | Kanoniškas paskelbimas šventąja |
| 1939 | Skelbta Italijos globėja |
| 1970 | Paskelbta Bažnyčios mokytoja |
Kotrynos gyvenimas liudija, kaip mistinė patirtis, dvasinė disciplina ir socialinis įsitraukimas gali susijungti ir suteikti įtakos tiek vietinei bendruomenei, tiek platesniam Bažnyčios ir Europos kontekstui.