LTVos prieš kelerius metus paprastas Lietuvos pilietis, politikas ar net specialistas profesionalas, išgirdęs žodžių derinius „socialinis darbas“ ir „socialinis darbuotojas“ sureaguodavo ne tik neišmanančiai, bet dažnai ir negatyviai: kas čia per keistas žodžių derinys? Neprabėgo ir dešimt metų, o sąvokos „socialinis darbas“ ir „socialinis darbuotojas“ tapo įprastomis. Tačiau vis dar kyla klausimų: kas tas socialinis darbas? Ką veikia socialiniai darbuotojai? Tai mokslas ar menas?
Šio straipsnio tikslas - apžvelgti svarbesnius socialinio darbo raidos Lietuvoje aspektus, pateikti socialinio darbo sampratą, jo apibrėžimą, pagrindinius socialinio darbo komponentus, taip pat analizuoti socialinio darbo tapimą ir plėtrą šalyje per postkolonijinį prizmę.
Socialinio darbo samprata ir pagrindiniai komponentai
Siekiant išskirti šiuos aspektus, pirmiausiai glaustai pateikiama socialinio darbo samprata, jo apibrėžimas, pagrindiniai socialinio darbo komponentai. Socialinis darbas apima tiek teorinį žinojimą, tiek praktines intervencijas, todėl kyla klausimas - ar tai mokslas ar menas? Socialinis darbas - kaip studijų sritis, kaip profesija ir praktinė veikla - Lietuvoje yra.
Socialinio darbo komponentai apima klientų poreikių analizę, metodų taikymą (individualaus ir grupinio socialinio darbo derinimas dirbant su vaikais iš rizikos šeimų), etikos principų taikymą (socialinės pagalbos teikimo etikos principai, grindžiantys šios pagalbos veiksmingumą), superviziją ir interviziją, profesinių kompetencijų ugdymą ir tęstinį kvalifikacijos kėlimą.
Socialinio darbo raida ir profesionalizacija Lietuvoje
Straipsnyje taip pat glaustai apžvelgiamas socialinio darbo tapsmas Lietuvoje, jo plėtros tendencijos, susiklosčiusios aplinkybės, pagrindinės klientų grupės, socialinės problemos, socialinio darbo specialistų rengimas - svarbus socialinio darbo plėtros rodiklis. Socialinio darbo profesionalizacija Lietuvoje nagrinėta iš įvairių perspektyvų: teisinės reguliacijos įtaka profesijos statusui, socialinio darbo profesionalizacijos kaip sėkmingos socialinės pabėgėlių integracijos prielaida, bei socialinio darbo profesionalizacija iš socialinės konstrukcijos perspektyvos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Impact of legal regulation on the formation of a status of social work profession. Socialinis darbas 2009, 8, 1, 124-130. Professionalization of social work in Lithuania from the perspective of social construction. Tiltai 2012, 4 (61), 13-33. On the discource of social work professionalisation. Tiltai 2014, 4 (69), 143-159.
Rengimas ir studijos
Socialinių darbuotojų / socialinių pedagogų rengimas Lietuvoje. Pedagogika 2006, 83, 64-73. Socialinių darbuotojų rengimo turinio prielaidos. Socialinis ugdymas 2007, 4 (15), 22-36. Reflektyviojo modelio taikymo teorinės prielaidos socialinių darbuotojų rengime. Socialinis ugdymas 2013, 2 (34), 139-149. Studentų mokymosi praktikoje vertinimas praktikos vadovų požiūriu. Socialinė sveikata 2015, 1 (3), 92-101.
Socialinio darbo studijų pokyčiai ir studentų požiūris į tarptautinį socialinį darbą rodo nuoseklų studijų lauko brendimą, tačiau kartu ir poreikį stiprinti teorijos ir praktikos ryšį. Teorijos ir praktikos ryšio plėtotė socialinio darbuotojo profesinėje veikloje. Acta paedagogica Vilnensia 2008, 20, 90-101.
Socialinės problemos, klientų grupės ir praktinės intervencijos
Apžvelgiamos pagrindinės klientų grupės ir socialinės problemos: skurdas, jaunų bedarbių socialinės paramos poreikis, senėjančios visuomenės iššūkiai, darbai su vaikais iš rizikos šeimų, psichosocialinės paramos trūkumai mokyklose, socialinės globos istoriniai aspektai. Socialinės paramos jauniems bedarbiams modelis. Socialinis darbas 2003, 2 (4), 49-55. Socialinės globos Lietuvoje istoriniai aspektai. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2006, 3, 75-87.
Individualaus ir grupinio socialinio darbo metodų derinimas dirbant su vaikais iš rizikos šeimų vaikų dienos centruose. Socialinis darbas 2010, 9, 2, 40-47. Social work with family at social risk in Lithuania. Social work case analysis: global perspective: collection of articles about experience on case work and social case management of eleven countries. Riga: Rīgas Stradiņa universitāte, 2018. P. 207-244.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Etika, konfidencialumas ir profesinė atsakomybė
Konfidencialumo išsaugojimo trukdžiai socialinio darbo procese. Acta paedagogica Vilnensia 2010, 24, 32-42. Socialinės pagalbos teikimo etikos principai, grindžiantys šios pagalbos veiksmingumą. Tiltai. priedas 2018, 48, Mokslo ir tikėjimo dialogai. [4], 56-71.
„Nepaisomi profesionalai\": socialiniai darbuotojai ir jų galia. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2014, 9, 21-36. Socialinio darbuotojo asmenybės savybės - santykio su profesija išraiška. Soter 2008, 26 (54), 87-102. Socialinių darbuotojų elgsenos modelių identifikavimas sprendžiant profesinius konfliktus. Filosofija. Sociologija 2010, 21, 2, 112-121.
Teorijos ir praktikos santykis bei postkolonijinė perspektyva
Autorės ir autorių darbai rodo, kad svarbu suprasti socialinio darbo identitetą akademinėje ir praktinėje aplinkoje: Representational identity of social work in academic context: comparison of Lithuania and Finland. Socialiniai tyrimai 2009, 1 (15), 52-63. Comparing understanding of social work identity in Finland and Lithuania. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2009, 4, 37-54.
Postkolonijinė perspektyva apima platesnį istorinių ir globalinių jėgų supratimą, kurie daro įtaką socialinių procesų kaitai, skurdo ir nelygybės struktūroms bei profesijos formavimuisi. TT nėra kažkoks visiškai naujas postkolonijinis darinys, nesusijęs su šimtmečiais trukusiu kolonializmu, vergija ir indentūristika; ją sudaro begalė istorinių bei šiuolaikinės įtakos. Globalizacija čia ir dabar dalijasi tam tikrais elementais su praeities procesais: kolonizuojanti etika, biopolitinis žmogaus laisvės apribojimas.
Aš tvirtinu, kad kritinis pasaulinis taikos švietimas gali būti įrankis tarp daugelio, padedančių mums suvokti daugiau visumos. Kritinis, visuotinis taikos švietimas leidžia mums pamatyti didžiulį imperializmo lanką, kuris padalino pasaulį į branduolius ir periferijas. Tačiau tai taip pat leidžia judėjimams ir koalicijoms visame pasaulyje užmegzti solidarumą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Dinaminių sistemų teorijos taikymas
Dinaminių sistemų teoretikai, dirbantys konfliktų ir smurto srityje, dažniausiai naudoja vaizdinį žemėlapį, kad pademonstruotų reiškinių sudėtingumą, tarpusavio ryšius ir tarpusavio priklausomybę. Burnsas, D. (2007). Sisteminių veiksmų tyrimas: visos sistemos keitimo strategija. JK: „Policy Press“. Coleman, PT (2011). Penki procentai: iš pažiūros neįmanomų konfliktų sprendimų paieška. Niujorkas: Viešieji reikalai. Ricigliano, R. (2012). Kad taika būtų paskutinė: tvaraus taikos kūrimo įrankių rinkinys.
A Philosophical Look at System Dynamics
Vertinimas: kaip nustatyti socialinio darbo būklę Lietuvoje?
Po to ieškoma atsakymų į tokius klausimus: kaip visą apžvelgtą aibę įvykių ir spartų kismą vertinti? Kokio masto socialinio darbo plėtra Lietuvoje jau įvyko? Kur judama? Kaip rasti kuo objektyvesnį socialinio darbo būklės Lietuvoje įvertinimo kriterijų?
Straipsnio išvadose teigiama, kad dar anksti kalbėti apie lietuviškąjį socialinį darbą, bet socialinis darbas - kaip studijų sritis, kaip profesija ir praktinė veikla - Lietuvoje yra. Socialinio darbo, kaip pagalbos žmogui profesijos, raidos aspektai. Acta paedagogica Vilnensia 2005, 15, 230-239.
Kriterijai ir rodikliai
Kaip rasti objektyvesnį vertinimo kriterijų? Galimi rodikliai: socialinių paslaugų prieinamumas savivaldybėse (Socialinių paslaugų ekonominiai svertai Lietuvos savivaldybėse. Socialinis darbas 2005, 4, 1, 66-73), specialistų rengimo kokybė ir tęstinė kvalifikacija (Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos analizė. Ekonomikos ir vadybos aktualijos 2011), studentų praktikos rezultatai ir praktikos vadovų vertinimai, profesijos teisinis statusas ir atestacijos mechanizmai (Socialinių darbuotojų kompetencijų vertinimas atestacijos metu. Socialinis ugdymas 2007, 4 (15), 67-82).
| Vertinimo sritis | Galimi rodikliai |
|---|---|
| Prieinamumas | Socialinių paslaugų skaičius savivaldybėse, paslaugų tipai |
| Kokybė | Atestacijos rezultatai, supervizijos prieinamumas, klientų pasitenkinimas |
| Rengimas | Studijų programų turinys, praktikos vertinimas, tęstinis kvalifikacijos kėlimas |
| Teisinis statusas | Reguliavimo poveikis profesijos formavimuisi, teisinės normos |
Stiprybės ir silpnybės
Pabaigoje pateikiamos svarbiausios socialinio darbo Lietuvoje stiprybės ir silpnybės. Stiprybės: egzistuoja mokslinė ir akademinė bazė, socialinio darbo studijos ir praktikos susijungimas, aiškėjantys profesijos standartai; aktyvus diskursas apie profesionalizaciją ir etikos principus. Socialinio darbo studentų požiūris į tarptautinį socialinį darbą ir lyginamosios studijos su kitomis šalimis stiprina lauko tarptautiškumą.
Silpnybės: trūksta nuoseklių, visapusiškų vertinimo kriterijų, praktinių resursų trūkumas kai kuriose savivaldybėse, konfidencialumo išsaugojimo trukdžiai, emocionalinis ir psichosocialinis darbo krūvis, aukštas absolventų išeinimas iš profesijos priežasčių analizės poreikis („Kodėl socialinio darbo absolventai išeina iš socialinio darbo?\" Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 24, 85-106).
Tarpdisciplininės ir tarptautinės perspektyvos
Cross-national social work case analysis: learning from international experience within an electronic environment. European journal of social work 2008, 11, 4, 383-396. Comparing understanding of social work identity in Finland and Lithuania. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2009, 4, 37-54. Representational identity of social work in academic context: comparison of Lithuania and Finland. Socialiniai tyrimai 2009, 1 (15), 52-63. Šie darbai iliustruoja, kaip tarptautinė patirtis ir palyginimai padeda formuoti profesinį identitetą ir gerinti praktikas.
Savanorystė socialiniame darbe: sąsajos ir įtampos. Jaunųjų mokslininkų darbai 2013, 2 (40), 83-88. Bendradarbiavimu grindžiama socialinė partnerystė: studentų praktikos organizavimo teorinės prielaidos. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2011, 8, 113-134, 236-237. Tokios iniciatyvos stiprina praktikos lauką ir suteikia galimybes keistis žiniomis bei resursais tarp institucijų ir šalių.
Tyrimų ir mokslinių įžvalgų svarba
Socialinis darbas ir tyrimai: sąvokos paieška. Socialinis darbas 2003, 2 (4), 36-40. Socialinis darbas ir tyrimai yra būtini, kad būtų formuojami empiriniu pagrindu paremtos praktikos gairės ir politikos sprendimai. Psichinės pajamos ir jų šaltiniai socialiniame darbe. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, 26, 16-30.
Praktiniai iššūkiai: išvados ir rekomendacijos veiklai
Po to ieškoma atsakymų į tokius klausimus: kaip visą apžvelgtą aibę įvykių ir spartų kismą vertinti? Kokio masto socialinio darbo plėtra Lietuvoje jau įvyko? Kur judama? Kaip rasti kuo objektyvesnį socialinio darbo būklės Lietuvoje įvertinimo kriterijų? Atsakymai reikalauja integruoti historialinį, teisinį, akademinį ir praktinį žinojimą, taikyti dinaminės sistemos mąstyseną, stiprinti superviziją, etikos grandį ir tęstinį rengimą.
Rekomenduojama plėtoti: aiškius vertinimo rodiklius, stiprinti mokslinę ir tarptautinę bendradarbiavimo infrastruktūrą, skatinti kritinį, dekolonizuojantį požiūrį į socialinių problemų analizę, gerinti resursus socialinių paslaugų tinklui, užtikrinti supervizijos prieinamumą ir spręsti profesionalų išėjimo iš lauko priežastis.
tags: #postkolonijinis #socialinis #darbas