Senatvė prilyginama gyvenimo rudeniui, antrajai jaunystei, ar auksiniams metams. Tai paskutinis gyvenimo etapas, neišvengiamas laikotarpis, su kuriuo susidurs kiekvienas, jei jų gyvenimas tragiškai nenutrūko jaunystėje. Šį laikotarpį kiekvienas išgyvena skirtingai. Yra tiek būdų ją išgyventi, kiek skirtingų žmonių gyvenimų. Mūsų požiūris į senjorus priklauso nuo skirtingų veiksnių.
Kas yra senatvė ir kaip ją klasifikuoja
Senatvės ribos nėra apibrėžtos. Senatvė ar vyresnis amžius? Labai skiriasi šios dvi kategorijos. Pasaulinė Sveikatos organizacija žmogaus amžių klasifikuoja taip: nuo 60 iki 74 metų yra pagyvenęs žmogus, nuo 75 iki 90 metų - senas žmogus, virš 90 - ilgaamžis. Senas - tai negražus, erzinantis aplinkinius, piktas, be to, menko proto, atsiribojęs nuo visuomenės, niekuo nesidomintis ir, žinoma - nelaimingas. Senatvė tapatinama su bejėgiškumu, posūkiu myriop, senyvas amžius turi savo privalumų, žavesio.
Biologija, amžius ir ilgaamžiškumas
Visa biologija paremta dėsniais, kad viskas gimsta, auga, bręsta, senėja ir miršta. Žmogus irgi ptalpintas į šiuos rėmus. Senėti mes pradedame jau nuo 30 metų. Ilgaamžiškumas gali būti užkoduotas mūsų genuose, tačiau taip pat juose užkoduota ir mūsų ląstelių mirtis. Gražiai skamba šis žodis, bet kai susiduri su ilgaamžiškumu praktiškai, pamatai jo ne tokią šviesią pusę.
Fiziniai ir sveikatos pokyčiai
Daugeliui senatvė siejasi su daugybe naujų sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl senyvo amžiaus, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas, suprastėjusi atmintis, osteoporozė, reumatas, nutukimas, ir silpnaprotystė. Dėl pablogėjusios fizinės būklės senjorai tampa priklausomi nuo kitų ir savarankiškumo trūkumas juos pradeda erzinti. Tokio žmogaus senatvės požymiai akivaizdžiai matosi. Gyvenimo kokybės suprastėjimas - pensijos yra mažesnės nei buvęs atlyginimas už pilną darbo dieną.
Psichologinės iššūkiai ir stereotipai
Sklando daug stereotipų apie senatvę. Jie veikia mūsų požiūrį į senjorus. Visuomenėje dominuojantis „jaunimo kultas“ dažnai atskiria senyvus žmones nuo kitų - tiek darbo rinkoje, tiek visuomenės gyvenime. Daugelis senyvų žmonių pradeda galvoti, kad jie yra niekam tikę ir nereikalingi visuomenei. Tokį įsitikinimą dažnai sustiprina ir atsiradusi vienatvė. Gyvenimo partneris ar tokio paties amžiaus draugai miršta, vaikai užsiėmę savo gyvenimais.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Socialinė atskirtis ir miesto erdvės
Gajūs stereotipai, koks yra senolis. Jei jau esi senas, tai būtinai turi būti arba labai išmintingas, arba piktas ir bambeklis. Seni žmonės neina ten, kur nesijaučia laukiami ir nesutinka bendraamžių. Miesto centro lauko kavinėse daug įvairaus amžiaus žmonių nuo kūdikių iki maždaug 40-50 m. O vyresnių nei 60 m. - tik vienetai. Tačiau visuomenėje gajūs stereotipai, senų žmonių nepriėmimas, nemokėjimas prisitaikyti prie jų poreikių stumia juos iš miesto centro į periferiją.
Skirtingi požiūriai į senatvę
Jaunimas, vidutinio amžiaus žmonės ir senjorai senatvę vertina skirtingai. Senatvės pojūtis yra tik subjektyvus, priklausantis nuo individo savęs priėmimo, savivertės, aktyvumo ir gyvenimo kokybės. Lietuvoje senatvė labai priklauso nuo gyvenimo kokybės ir būtent kokybė įtakoja savivertę, savęs priėmimą ir aktyvumą, o ne atvirkščiai.
Kaip žmonės sprendžia pokyčius: tipai ir strategijos
Yra keletas pscihologinių teorijų, kurios atspindi senatvę. Dažniausiai taikoma išsipareigojimo teorija, kai pasitraukiama iš aktyvios veiklos, kai nuleidžiamos rankos, kai dėmesys nukreipiamas tik į save, savo sveikatą, kaip išgyventi iš mažos pensijos, kaip įpirkti vaistus, o gal net išlaikyti iš pensijos artimuosius. 1. Reorganizatoriai. Jie išėję į pensiją keičia gyvenamąją vietą, imasi naujos kardinaliai skirtingos veiklos. 6. Reikalaujantys saugumo ir priežiūros. 5. Pykstantys. Tai Lietuvai būdingas stilius.
Lyčių skirtumai senatvėje
Kiekvienas žmogus su senatve formuoja savitą santykį. Tačiau skirtingoms lytims iškyla nevienodi sunkumai. Moterys yra labiau veikiamos grožio ir jaunystės kulto bei unifikuotų grožio standartų. Išvaizdos pokyčiai yra neišvengiami ir sunkiai suvaldomi, todėl dažniausiai išgyvenami labai skaudžiai. Vyrus išvaizdos pokyčiai traumuoja kur kas mažiau (retas domisi kremais nuo raukšlių), taigi šiuo atžvilgiu, jiems paprasčiau. Kita vertus, šiuolaikinėje visuomenėje moterys, lyginant su vyrais, tam tikra prasme yra arčiau gamtos. Moters kūnas gana anksti ir akivaizdžiai kinta bręstant, nešiojant kūdikį, pagimdžius, žindant ir t.t.. Šių pokyčių priėmimas padeda natūraliau priimti ir senatvinius pakitimus.
Senatvės privalumai ir galimybės
Senatvė turi savo privalumų. Šiuo laikotarpiu žmonės gali išgyventi „antrąją jaunystę“. Pasibaigus darbingam laikotarpiui, atsiranda daug laisvo laiko. Žmogus gali skirti jį savo pomėgiams, pailsėti, ar keliauti. Šiuo laikotarpiu atsiranda anūkai. Taip pat senjorai gali dalyvauti ir Europos sąjungos finansuojamose aktyvumo programose, skirtose žmonėms virš 50 ir 60-ies metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Kaip užtikrinti pagyvenusių žmonių gerovę
Mūsų šeimose yra senų žmonių. Primygtinai nesiūlykite pagalbos. Atminkite, kad senas žmogus - ne kūdikis, jis pats gali priimti sprendimus savo gyvenime. Pagyvenusiems žmonėms reikia atrasti naują gyvenimo tikslą - veiklą, užimsiančią jų laisvą laiką ir protą. Kokia veikla jie turėtų užsiimti priklauso nuo sveikatos, fizinės būklės ir poreikių.
Delikatumas priežiūroje ir higienos sprendimai
Bendravimas su sergančiais senjorais tampa išties delikačiu reikalu. Jie priversti susitaikyti su savo savarankiškumo trūkumu ir pasikliauti slaugančiu žmogumi. Jei Jūsų artimajam reikia priežiūros, bet negalite jos suteikti, pasinaudokite profesionalių slaugytojų ar savanorių pagalba. Dažnai pagyvenęs žmogus šios problemos nepripažįsta ir neigia, kad ta problema jiems rūpi. Yra daugybė būdų įtikinti žmogų šlapimą sugeriančių priemonių nauda, pasikalbėkite su artimuoju, parodykite jam informacinę medžiagą. Pagrindiniai žodžiai turėtų būti delikatumas, patogumas ir nemalonaus kvapo prevencija. Gerai pasirinktas produktas reiškia paciento komfortą ir mažesnę pragulų susidarymo riziką, taip pat mažiau darbo slaugytojui. Labai svarbu pasirinkti tinkamą produktą. Štai kodėl mes sukūrėme paprastą įrankį, vadinamą "Diagnostika".
Dvasinė pusiausvyra, tikėjimas ir bendruomenė
Tikėjimas labai sustiprina, suteikia paguodą senstant, padeda susitaikyti su gyvenimo baigtinumu ir žvelgti į mirtį pozityviai. Religija moko apie įvairias asmenybes, kurios yra senos ir išmintingos. Žmonės gali su jomis tapatintis ir iš jų mokytis senti. Religijos praktikavimas taip pat suteikia galimybę būti bendruomenėje, kur seni žmonės priimami ir gali jaustis gerai. Svarbūs ir religiniai ritualai, kurie labai palankiai veikia kiekvieno asmens psichiką.
Kada senatvė gali būti laiminga?
Ar senas gali jaustis laimingu? Kokias galimybes atveria senatvė? Neabejotinai, senstant taip pat galima jaustis laimingu. Pati savaime senatvė laimės ant paauksuoto padėkliuko neatneš, bet kiekvienas gali ją kurti, nuolat savęs klausdamas, kas teikia man laimės? Gyvenimo ruduo yra idealus laikas atsigręžti į savo vidinį pasaulį ir išgryninti savo savastį. Užauginus vaikus ir išėjus į pensiją, sumažėja veiklų ir atsakomybių. Nebereikia klausti pasaulio (tėvų, vaikų, darbdavių…), ko iš manęs norite? Ką aš privalau padaryti?.. Taip pat svarbu imti vertinti ne tik gebėjimus, galią ir įtaką, bet įžvelgti prasmę ir procese, pasyvioje būtyje bei buvime savimi.
Gyvenimo pamokos iš šimtamečių
Socialinė integracija ir mokymasis technologijų
Vieni 70-mečiai kuria savo paskyras socialiniuose tinkluose, o kiti nenori naudotis net mobiliaisiais telefonais. Vieni yra aktyvesni ir išdrįsta, kiti konservatyvesni ir nenoriai priima naujoves. Ne visi turi galimybių patys išsiaiškinti, kaip veikia įvairios technologijos, todėl svarbu tai užtikrinti. Paprastai asmenys, kurie visą gyvenimą mokėsi arba mokė kitus, yra aktyvesni ir drąsiau imasi naujų dalykų. Kiti gali bijoti, kad nesugebės.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Ką daryti šeimai ir visuomenei
Primygtinai nesiūlykite pagalbos. Atminkite, kad senas žmogus - ne kūdikis, jis pats gali priimti sprendimus savo gyvenime. Pirmiausia reikia to iš tikrųjų norėti. Tada galima paieškoti pavyzdžių - žmonių, kurie moka gražiai senti, su jais tapatintis ir taip išsivaduoti iš senatvės baimės. Jei tokių nėra artimiausioje aplinkoje, galbūt bent knygose teko apie tokius skaityti arba matyti filmuose. Net jei senolis nebegali pats savimi pasirūpinti, tai yra puiki galimybė leisti artimiesiems tapti geriems ir rūpestingiems.
Senėjimo suvokimas ir laikas ruoštis
Apie senėjimą ir senatvę reiktų pradėti galvoti daug anksčiau, nei oficialiai sukanka pensijinis amžius, šiam gyvenimo tarpsniui reikia ruoštis psichologiškai. Senėjimo baimė yra tokia aštri ir įkalinanti, kad jau 25 m. žmogus bijo savo trisdešimtmečio arba labai džiaugiasi, kad atrodo jauniau. Lengviau senatvę priima tie, kurie pažįsta save bei gyvena harmonijoje su savimi ir gamta. Kur kas sunkiau su ja susigyvena vertinantys tik rezultatą, veiklą ir galią.
| Sritys | Iššūkiai | Galimi sprendimai |
|---|---|---|
| Fizinė sveikata | Ligų vystymasis, prastesnė mobilumas | Tinkama priežiūra, reabilitacija, priemonės komfortui |
| Psichologija | Vienatvė, savivertės kritimas | Bendruomenė, prasminga veikla, dvasinė parama |
| Socialinė integracija | Stereotipai, atskirtis | Švietimas, prieinamos miesto erdvės, technologijų mokymai |
Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, ne visiškai tikslu teigti, kad senstant protinės galimybės menksta. Tiksliau būtų sakyti, kad jos kinta. Tiesa, kad abstraktaus mąstymo gebėjimai yra geriausi jauname amžiuje, o vėliau silpsta. Tačiau taip yra galbūt dėl to, kad jie tampa nebeaktualiais. Vyresni žmonės turi daug gyvenimo patirties, todėl dažniau tikslingai galvoja apie išimtis, atskirus atvejus, konkrečios problemos sprendimą, o ne apie bendrumus.
Net kai esi prikaustytas prie kėdės ar lovos - vis dar gali melstis arba medituoti. Juk mes nežinome, kas verčia šį pasaulį suktis. Gal visai ne tie, kurie smarkiai pluša šluostydamiesi prakaitą arba aktyviai maigo kompiuterius.