Bendrauti ir būti kartu svarbu kiekvienam žmogui. Bendravimas ypač svarbus tiems, kurių likimą pakeitė psichikos sutrikimas. Jei iš gydymo įstaigų grįžę žmonės paliekami vieni, likimo valiai, ligos atkryčiai kartojasi. Būtina, kad psichikos negalią turintys žmonės tęstines paslaugas gautų ir namuose. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija dar 2000-aisiais prie šalyje veikiančių psichikos sveikatos centrų ėmė kurti užimtumo kambarius. Tarnybos direktorė Algė Nariūnienė sako, kad užimtumo kambariai labai reikalingi: „Jei psichikos sutrikimą turintis žmogus po gydymo kurso ligoninėje išleidžiamas į namus, kur jo niekas nelaukia, jo būklė tik prastėja.“
Užimtumo kambariuose dirbantys specialistai parenka veiklas pagal poreikius ir sveikatos būklę. Kaip pasakoja VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro užimtumo kambario vadovė, socialinė darbuotoja Jolanta Simanauskienė, panašių paslaugų labai reikia tiek turintiems psichikos sutrikimų, tiek ir jų šeimų nariams. „Psichikos negalia - bene sudėtingiausia iš visų, ją turintiems žmonėms sunku prisitaikyti prie visuomenės, daugeliui jie atrodo keisti, nesuprantami, todėl aplinkiniai juos atstumia.“
Pasak pašnekovės, šeimos nariams dažnai labai trūksta žinių, kaip elgtis su psichikos liga susirgusiu artimuoju, kaip suteikti jam visą įmanomą pagalbą, kaip su juo bendrauti. „Tie šeimos nariai, kurie iš tiesų nori padėti saviškiams, ateina pas mus, prašo pagalbos. Organizuojame pagalbos sau grupes, šeimos dalijasi patirtimi, problemomis, pasiekimais“, - sako J. Simanauskienė. Užsiėmimai šeimos nariams vyksta ir kartu, ir atskirai. Socialinės darbuotojos teigimu, psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikšmingi, atrodytų, paprasti dalykai - galimybė išsipasakoti, pasidalyti mintimis, baimėmis, džiaugsmais. Svarbu ir širdžiai miela veikla.
„Turime ir labai talentingų žmonių, rašančių eilėraščius, jiems padedame išleisti savo kūrybos knygeles. Tai jiems suteikia daug džiaugsmo. Kiti gražiai siuvinėja, piešia, lanksto iš popieriaus. Stengiamės pastebėti kiekvieno pomėgius ir leisti jiems atsiskleisti“, - kalba J. Pasak pašnekovės, žmonėms, turintiems psichikos negalią, labai svarbus sportas. Be psichikos sveikatos centro skirto kambarėlio, rūsyje užimtumo kambario lankytojams skirta nedidelė sporto salė, kur yra treniruoklių ir kito inventoriaus. Čia galima žaisti tenisą, smiginį. „Judėjimas, fizinė veikla mūsiškiams ypač svarbi. Žiūrėk, ateina kuris lankytojas prastesnės nuotaikos, kitas jam siūlo: „Einam pažaisti tenisą, išsikrausti“.“
Raseinių užimtumo kambaryje dirba dvi darbuotojos, tačiau kviečiami savanoriai. Lankytojai stengiasi neužsisėdėti patalpose - jie nuolat eina į mieste vykstančias šventes ir renginius. „Bendravimas psichikos negalią turintiems žmonėms duoda labai daug“, - pabrėžia J. E. E. Žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prie turinčių negalią priklausomi asmenys - tai žmonės su ilgalaikėmis fizinėmis, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo pokalbio analizė
Teisiniai ir visuomeniniai aspektai: kaip pritaikyti aplinką ir galimybes
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog tam, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos. Tinkamų sąlygų pritaikymo reikalavimas galioja tik asmenų, turinčių negalią, atžvilgiu. Tai yra būtini ir tinkami pakeitimai bei pritaikymas, dėl kurių nesukeliama neproporcinga ar nepagrįsta našta. Tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia, kad darbuotojas turi reikalingą išsilavinimą, įgūdžius ir kompetenciją atlikti esmines darbo funkcijas, ir galėtų jas atlikti su pritaikymu arba be pritaikymo.
Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai apima organizacinius sprendimus, asmeninę pagalbą, kvalifikacijos kėlimo priemones, sąmoningumo kėlimą ir fizinius sprendimus, įskaitant patalpų pritaikymą, baldus bei technines priemones. Tačiau svarbu prisiminti, kad teikus pagalbą reikia suvokti kaip pagalbą, o ne kaip įgalinimą įsitvirtinti į žmogaus erdvę be poreikio.
Kita svarbi tema - visuomenės požiūrio į neįgaliuosius kaita. Anksčiau vyraudavo medicininis modelis: neįgaliajam buvo laikomas asmuo su negalia. Dabar daugelyje vietų plėtojamos socialinės paramos formos: psichologinė, pedagoginė ir socialinė pagalba, kurianti galimybes įsitraukti į pilnavertį visuomenės gyvenimą. Integracija reiškia skirtumų pripažinimą ir vietos suteikimą žmogui, kuris kitaip būtų atstumtas ar izoliuotas. Vis dėlto visuomenėje vis dar egzistuoja baimė ir nepasitikėjimas: „Ar neregiui galima kalbėtis paprastai?“ - tokios nuostatos kartais užkerta kelią savarankiškam žmonių judėjimui į visuomeninę pilnatvę. Taip pat svarbu išvengti pernelyg didelio gailesčio ar paternalistiško elgesio.
Kaip tinkamai bendrauti su neįgaliaisiais: praktiniai patarimai
- Prieš padėdami: pasiteiraukite, ar pagalba reikalinga. Tai parodo pagarbą ir leidžia žmonėms išreikšti savo poreikius.
- Kalbėkite tiesiogiai su žmogumi, o ne su jo lydinčiais asmenimis. Žmonės nori būti suvokiami kaip individualūs asmenys, o ne tik pagal negalią.
- Venkite prielaidų. Nespręskite, ką žmogus gali ar negali daryti; leiskite jam pačiam nuspręsti.
- Keistis kalba: naudokite įprastus žodžius ir laikykitės paprastų, trumpų sakinių. Jei žmogus turi regos ar kitų sutrikimų, kalbėkite taip, kad būtų aišku ir lengviau suprantama.
- Atsargiai su fiziniu kontaktu. Kai kuriems negalią turintiems žmonėms rankos ar glostymas gali būti netinkamas ar nekonfortiškas, todėl visada prašykite leidimo arba pereikite prie neverbalinių signalų, jei tai priimama.
- Žiūrėkite į aplinką ir laikykite ją aiškią bei nuosekliai organizuotą. Pavyzdžiui, tam tikros priemonės, keliai, daiktų vietos turi būti žinomos ir aiškios kiekvienam dienos momentui.
- Garbė ir privatumas. Gerbkite jų privatumą ir orumą; nedemonstruokite pavojingų ar išankstinių nuostatų.
- Prieš renginius ar veiklas, kuriose dalyvaus negalios turintys asmenys, suplanuokite aplinką, priemones ir poreikius. Įtraukite atsakingą asmenį, kuris padės adaptuoti veiklas pagal individualias negaliąsias ypatybes.
- Jei kyla klausimų ar nesate tikri, kaip elgtis, tiesiog paklauskite - taip užtikrinsite skaidrumą ir pasitikėjimą.
Taip pat svarbu nuolat informuoti apie teisines galimybes: būsto pritaikymą, integracines paslaugas ir socialinę paramą, kuri gali būti taikoma tiek vaikams, tiek suaugusiems asmenims su negalia. Būsto pritaikymo taisyklės reikalauja, kad savivaldybės įvertintų poreikį, o galutinius sprendimus priima atitinkamos komisijos. Šių priemonių tikslas - užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų gyventi nepriklausomai ir turėti lygias galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.
Be sprendimų dėl dažnų pagalbos teikimo, labai svarbu kurti atvirą bendravimo kultūrą visuomenėje. Žmonės su negalia nori būti išgirsti ir suprasti, o ne gydomi iš viršaus ar laikomi „ypač jautriais“. Todėl švietimas visuomenėje ir įtraukiantis požiūris - būtini žingsniai siekiant geresnio tarpusavio supratimo.
Taip pat skaitykite: bendravimo su agresyviais paaugliais metodai
Pagal pasakojamus patirtinius atsiliepimus, didžiausia kliūtis nėra pati negalia, o visuomenės požiūris į negaliuosius. Kaip teigia ekspertai, reikia mažinti gailestingumą ir didinti kantrybę, siekiant būti tikraisiais partneriais žmogaus gebėjimams bei norams. Taip užtikrinama, kad negalią turinčių žmonių socialinė integracija būtų ne tik teisinis, bet ir praktinis kasdienybės įvykis.
Praktinės papildomos gairės: būsto pritaikymas ir saugumas
Būsto pritaikymas, taip pat ir daugiabučių bendro naudojimo patalpos, reikalauja specialistų įvertinimo ir tinkamų sprendimų. Savivaldybės sudaro komisijas, kurios įvertina poreikį ir nustato būtinas priemones. Taip pat gali būti kompensacijos už būsto keitimą ar pritaikymą, kai nusprendžiama pirkti pritaikytą arba iš dalies pritaikytą būstą. Tinkamas pritaikymas turėtų būti praktinis ir realiai padėti žmogui įsilieti į kasdienį gyvenimą.
Šiuo metu svarbiausia - sukurti visuomenėje aplinką, kurioje žmonės su negalia būtų laikomi pilnaverčiais nariais, o ne įkyriomis kliūtimis. Reikalinga empatija, pagarba ir konkrečios priemonės, kurios padeda žmonėms su negalia įsilieti į kasdienį bendravimą, darbą ir kultūrinius renginius.
Taip pat skaitykite: Urtė Neniškytė: motinystės iššūkiai ir atradimai