Priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų statistika ir poveikis

Ar kada susimąstėte, kaip toli nuo jūsų yra telefonas? Kada paskutinį kartą į jį žiūrėjote? Daugelis iš mūsų praktiškai nepaleidžiame šių skaitmeninių prietaisų iš rankų. Išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau nuolatinis jų naudojimas kelia vis didesnį susirūpinimą dėl galimos priklausomybės.

Tyrimų apžvalga ir smegenų veiklos pokyčiai

Mokslininkai visame pasaulyje atlieka tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kaip išmanieji telefonai veikia mūsų smegenis, psichologinę savijautą ir socialinius santykius.

Mokslininkai neabejoja, kad nuolatinis išmaniųjų telefonų naudojimas keičia procesą, kaip smegenys apdoroja jutiminius patyrimus, tačiau kaip tai paveikia smegenis ilgalaikėje perspektyvoje, tyrimų vis dar trūksta.

„Kaip žinome, mūsų smegenys tam tikru metu gali sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį. Ir kiekvieną kartą, kai išmaniajame telefone išgirstame signalą, smegenys yra tarsi verčiamos „persijungti“ nuo tuo metu atliekamos veiklos į kitą. Kuo daugiau tokių priverstinių „persijungimų“ per dieną mes patiriame, tuo labiau nuvargsta mūsų smegenys“, - sakė LSMU Neuromokslų instituto mokslininkė.

Organizmas patiria stresą, neadekvatų esamai situacijai. Mokslininkė tikino, jog vidutiniškai išmaniuosius telefonus liečiame iki 200 kartų per dieną, o net 80 procentų naudotojų reguliariai tikrina elektroninį paštą ir asmenines paskyras socialiniuose tinkluose net ir tada, kai negaunami pranešimų signalai.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

„Vykstant šiems procesams, mūsų smegenys nebegali atsipalaiduoti ir gyvena patirdamos nuolatinę įtampą. O kai laukiame pranešimų, mūsų širdies ritmas dažnėja, raumenys įsitempia, kyla nerimas; patiriame savotišką (tik galbūt kiek mažesnio intensyvumo) „kaukis arba bėk“ reakciją, kuri suaktyvina visą mūsų organizmą, kartu jį alina“, - nurodė ji.

„Mūsų organizmas nėra pratęs prie nuolatinių signalų, kuriais trikdoma įprastinė veikla ir psichologinė pusiausvyra. 2020 m. birželio mėnesį tyrėjai iš Heidelbergo universiteto Vokietijoje paskelbė, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų yra susijusi su mažesniu pilkosios medžiagos kiekiu tam tikrose smegenų dalyse. Pilkoji medžiaga yra atsakinga už žmogaus emocijas, kalbą, regėjimą, klausą, atmintį ir savitvardos kontroliavimą.

Kitas tyrimas pranešė, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų sukelia panašius smegenų pakitimus kaip priklausomybė nuo narkotikų. Tyrimų rezultatai rodo, kad abi šios priklausomybės sumažina pilkosios medžiagos tūrį ir šie pažeidimai sukelia negrįžtamas pasekmės elgesio kontrolei.

Tyrėjų teigimu, jie yra pirmieji, siūlantys susimąstyti, kaip išmanus telefonas į neigiamą pusę fiziškai keičia smegenis. Nors tyrimas buvo nedidelis, mokslininkai teigė, kad jo rezultatai kvestionuoja tam tikras prielaidas apie išmaniųjų pritaisų naudojimą.

Šio tyrimo metu mokslininkų komanda skenavo 22 žmonių, turinčių priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, smegenis. Mokslininkai tą patį padarė ir su 26 žmonių, kurie priklausomybės nejaučia, smegenimis. Visi dalyviai buvo įvertinti naudojant 2015 m. sukurtą priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų skalę.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Priklausomybės požymiai ir simptomai

Priklausomybę signalizuoja ir pakitusi sveikatos būklė - prastėjanti rega, nepaaiškinami galvos skausmai bei tirpstančios rankos. Išmaniojo ekrano skleidžiama mėlyna šviesa neigiamai įtakoja miego ritmą ir kokybę.

Priklausomybės paliestą žmogų nuolat persekioja nuolatinis nerimas praleisti svarbią naujieną, žinutę ar skambutį, jaučiamas diskomfortas būnant be telefono. Ištirta, kad į priklausomybes linkę žmonės dažniausiai gyvena iliuzijose, jų ryšys su realybe gana miglotas.

Telefonas, kaip ir kitos priklausomybes skatinančios veiklos ir medžiagos, tampa priemone dirbtinai pakelti savo savigarbą, telefonas atitraukia dėmesį nuo savo silpnybių, ydų, tampa tarpininku tarp žmogaus ir kitų.

Dažniausi simptomai (remiantis SAS ir NMP-Q)

  1. Nuolatinis noras tikrinti telefoną: Asmuo jaučia stiprų impulsą dažnai žvilgtelėti į ekraną net ir be pranešimų ar realios būtinybės.
  2. Nerimas ar diskomfortas be telefono (nomofobija): Stiprūs neigiami jausmai (nerimas, panika, dirglumas), kai telefonas pamirštas, išsikrovęs ar neprieinamas.
  3. Miego sutrikimai: Vartotojas iki vėlumos naršo telefone, sunkiai atsijungia. Prabudimai naktį tikrinant žinutes ar socialinius tinklus.
  4. Dėmesio ir koncentracijos sumažėjimas: Sunku susikaupti be nuolatinio trukdymo iš telefono.
  5. Telefonas kaip streso reguliavimo priemonė: Griebiamasi telefono patyrus nuobodulį, nerimą ar liūdesį.
  6. Santykių ir socialinio gyvenimo nuskurdimas: Asmuo gali labiau įsitraukti į virtualų bendravimą nei į realius santykius.
  7. Pakenkimas kasdieniam funkcionavimui: Nukenčia mokymasis, darbas ar asmeniniai įsipareigojimai dėl per ilgo naudojimosi telefonu.

Priežastys: kodėl susiformuoja priklausomybė

  • Dopamino sistema ir atlygio mechanizmas: Telefonų programėlės (ypač socialiniai tinklai) sukurti taip, kad nuolat stimuliuotų smegenų atlygio centrą. Kiekvienas pranešimas, „like“, žinutė ar notifikacija išskiria dopaminą - „malonumo hormoną“.
  • Vengimas ir emocijų reguliavimas: Daugelis žmonių griebiasi telefono kaip priemonės nejausti - nuobodulio, nerimo, liūdesio, vienatvės.
  • Žema savivertė ir tapatumo paieškos: Paaugliai ar suaugusieji, turintys žemesnę savivertę, dažniau įsitraukia į socialinius tinklus ieškodami patvirtinimo („patinka“), dėmesio ar identiteto.
  • FOMO (Fear of Missing Out): Baimė nebūti informuotam, praleisti svarbią žinutę, renginį ar socialinį momentą verčia žmones nuolat tikrinti telefoną.
  • Socialinė norma ir spaudimas būti „prisijungus“: Nuolatinis pasiekiamumas šiuolaikinėje kultūroje laikomas norma.
  • Technologijų dizainas (skaitmeninis „priklausomybės dizainas“): Telefonai ir programėlės kuriamos taip, kad maksimaliai išlaikytų dėmesį: begalinės naujienų srauto juostos, spalvų schemos, pranešimų garsai.
  • Pandemijos poveikis: COVID-19 pandemijos metu išaugęs nuotolinis bendravimas ir mokymasis paskatino daugelį žmonių dar labiau priklausyti nuo ekranų.

Technologijų poveikis psichikai ir fizinei sveikatai

Dėmesio ir koncentracijos sutrikimai: Technologijos, ypač išmanieji telefonai, prisideda prie dėmesio suskaidymo.

Emocinė reguliacija ir nerimas: Technologijos gali veikti kaip vengimo priemonė, trukdanti natūraliam emocijų apdorojimui. Nuolatinis prisijungimas didina nerimą, o pranešimų ar socialinio dėmesio laukimas sukelia stresą.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Miego sutrikimai: Mėlynoji ekranų šviesa trikdo melatonino - miego hormono - gamybą. Be to, nuolatinė informacijos srauto stimuliacija prieš miegą neleidžia nervų sistemai nurimti.

Savivertė ir socialiniai palyginimai: Socialinių tinklų naudojimas skatina palyginimą su kitais. Kadangi ten dažniausiai rodoma idealizuota realybė, žmogus gali jaustis nepilnavertis, nepakankamas ar nelaimingas.

Priklausomybės formavimasis: Technologijų naudojimas gali tapti kompulsyvus: žmogus praranda laiko kontrolę, patiria „nutraukimo simptomus“, kai neturi prieigos prie įrenginių, ir toliau naudoja nepaisant žalos.

Socialinių įgūdžių silpnėjimas: Kai tiesioginis bendravimas pakeičiamas virtualiu, sumažėja empatijos, gebėjimo išlaikyti akių kontaktą, kūno kalbos interpretavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžiai.

Priklausomybės pasekmės ir statistika

Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų plinta visame pasaulyje, o jaunimo tarpe - labiausiai, nors ši problema būdinga ne tik jiems.

Visame pasaulyje daugiau nei 6,6 mlrd. žmonių naudoja išmaniuosius telefonus bendravimui, naršymui internete ar žaidimams. Iš jų maždaug 6,3 proc. yra priklausomi nuo telefono.

Rodiklis / Tyrimas Rezultatas Šaltinis
Jordanijos studentai, priklausomybė 56,7 % pasiekė ar viršijo priklausomybės ribą Al Sari et al., 2023
Sirijos studentai, priklausomybė 67,8 % priskirti prie priklausomų Zarour et al., 2024
Indijos studentai (medicina / kitos) 45,17 % / 39,5 % priklausomi Singh et al., 2023
Laikas prie įrenginių (vietų dalyviai) 47,5 % praleido >8 val. per dieną Feng et al., 2024
Britų paaugliai (16-18 m.) 18,7 % probleminis naudojimas Woods & Scott, 2024
JAV paaugliai 50 % jaučiasi priklausomi; 72 % reaguoja nedelsiant Rideout & Robb, 2020
Phubbing poveikis poroms 25 % susituokusių, 42 % nesusituokusių patiria dėmesio stoką Roberts & David, 2016
Nomofobija tarp paauglių 77 % jaučia nerimą be telefono Yildirim & Correia, 2015

2019 m. žurnale „JAMA Psychiatry” paskelbtame tyrime buvo apklausti 6 595 amerikiečių paaugliai. Rizika padidėjo iki 2,47 karto, jei kasdien naudojamasi nuo 3 iki 6 valandų, ir iki 2,83 karto, jei naudojamasi ilgiau nei 6 valandas.

„BMC Psychiatry” žurnale paskelbtas tyrimas išanalizavo 41 studiją, įtraukiančią net 42 000 jaunuolių. Pagrindinė išvada - 23% respondentų buvo priklausomi ir dėl to kentėjo nuo įvairių pasekmių.

Įdomūs faktai ir pastebėjimai

  • „Nomofobija“ reiškia baimę likti be mobiliojo telefono; vienas tyrimas parodė, kad apie 77 % paauglių jaučia nerimą, jei neturi savo telefono su savimi.
  • Priklausomybė nuo telefono panaši į azartinių lošimų priklausomybę: telefono naudojimo metu aktyvuojama dopamino sistema smegenyse.
  • Vaikai iki 3 metų neturėtų naudotis ekranais; tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas ankstyvame amžiuje gali neigiamai paveikti vaikų raidą.
  • Tėvų elgesio modelis yra svarbus rizikos veiksnys vaikams: vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius.
  • Skaitmeninis detoksas tampa mada: tyrimai rodo, kad vos 3 dienos be telefono sumažina streso lygį, pagerina nuotaiką ir miegą.

Prevencijos ir savipagalbos priemonės

Praktiniai patarimai, kaip sumažinti priklausomybę nuo telefono:

  1. Nustatyti ekrano laiką (screen time): Naudokite programėles arba telefono nustatymus, kad stebėtumėte, kiek laiko praleidžiate telefone ir kokiose programėlėse.
  2. Įsivardinti naudojimo tikslą: Paklauskite savęs: Kodėl dabar paėmiau telefoną? Ką noriu pasiekti?
  3. Atjungti nereikalingus pranešimus: Išjunkite „push“ pranešimus socialiniams tinklams, naujienoms, žaidimams.
  4. Naudoti „grayscale“ režimą: Spalvos ekranuose stimuliuoja smegenis; perjungus ekraną į juodai baltą - telefonas tampa mažiau patrauklus.
  5. Fiziniai atstumai („iš akių, iš proto“): Laikykite telefoną ne šalia lovos ar darbo stalo; prieš miegą padėkite telefoną į kitą kambarį.
  6. Įtraukti telefonų laisvas valandas arba zonas: Sukurkite ritualus: be telefono pirmą valandą ryte ir paskutinę valandą vakare.

Gediminas Norvilas rekomenduoja laipsniškai mažinti laiką, skirtą telefonui ir internetui, atsisakyti nereikalingų pranešimų, nežaisti žaidimų, bendravimą telefonu apriboti tik būtiniems pokalbiams, SMS žinutes naudoti minimaliai.

Skirtingi specialistai siūlo du priklausomybės nuo interneto gydymo būdus, atsižvelgiant į jos priežastis. Antrasis apima medicininę intervenciją, nes priklausomi asmenys dažnai turi kitų psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją ir nerimą.

Metodologiniai iššūkiai moksle

Naujas tyrimas iš Jungtinės Karalystės moko, kad mūsų juntama išmaniųjų telefonų baimė nėra pagrįsta tvirtais įrodymais. „Nepaisant augančio išteklių, gebančių kiekybiškai įvertinti išmaniųjų telefonų naudojimą, tyrimai psichologijos ir socialinių mokslų srityje daugiausiai yra grindžiami pačių naudotojų pateiktais vertinimais“, - aiškina Lankasterio universiteto mokslininkas.

Eksperimento metu 238 tyrimo dalyviai, naudojantys „iPhone“ telefonus, atsakinėjo į klausimus, kaip ilgai kiekvieną dieną naudojosi telefonu. Apklausos rezultatai buvo palyginti su „Apple Screen Time“ programine įranga. Tam tikrų koreliacijų tarp tyrimo dalyvių pateiktų savo vertinimų ir objektyvių elgsenos vertinimo būta, tačiau kur kas daugiau buvo nuomonės ir realybės neatitikimų.

„Kiekviena psichometrinė skalė koreliavo su bent vienu objektyviai matuojamu dydžiu, tačiau šių santykiu stiprumas yra toli gražu neįtikinantis. Šiomis skalėmis sudėtinga įvertinti paprasčiausius elgsenos veiksnius, todėl lieka neatsakytas klausimas, kaip jomis galima efektyviai vertinti įpročius, netipinius ir sudėtingesnius elgesio tipus“, - teigė tyrimo autoriai.

Vienas iš būdų spręsti šią problemą - kurti patikimesnius klausimynus, kuriais vertinamas telefonų naudojimas, arba naudoti objektyvius įrankius, tokius kaip „Apple Screen Time“.

tags: #priklausomybe #nuo #telefono #statistika