Vaikų pneumonijos slauga: išsami apžvalga

Šiame straipsnyje aptarsime vaikų pneumonijos slaugos ypatumus, įskaitant ligos apibrėžimą, klasifikaciją, etiologiją, patogenezę, klinikinius simptomus, tyrimo metodus ir diagnostiką.

Apibrėžimas

Plaučių uždegimas (pneumonija) - tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai mikroorganizmams patekus į plaučius alveolėse susikaupia edeminio skysčio ir uždegiminių ląstelių.

Pneumonija - viena dažniausių vaikų mirties priežasčių. Kasmet nuo šios ligos pasaulyje miršta apie 1,4 mln.

Pneumonijos klasifikacija

Klinikinėje praktikoje dažniausiai plaučių uždegimo etiologijos (ligos sukėlėjo) išskirti nepavyksta. Duomenų apie pneumonijos sukėlėją gaunama atlikus įvairių ligonių grupių klinikinius tyrimus.

• Visuomenėje įgyta pneumonija diagnozuojama žmogui, susirgusiam ne ligoninėje arba slaugos namuose.
• Hospitaline vadinama pneumonija, kai susergama ne anksčiau kaip po 48 val. nuo hospitalizavimo.
• Dirbtinai ventiliuojamų asmenų pneumonija diagnozuojama praėjus ne mažiau kaip 48 val. nuo plaučių ventiliacijos pradžios.
• Aspiracine vadinama pneumonija, prasidėjusi po gausios aspiracijos nosiaryklės ir skrandžio turiniu.

Skiriamos trys aspiracinės pneumonijos klinikinės formos: aspiracinis (cheminis) pneumonitas, pirminė aspiracinė bakterinė pneumonija, antrinė bakterinė pneumonija esant cheminiam pneumonitui. Praktiškai atskirti šias formas labai sunku ar net neįmanoma, jos gali „susikloti“.

Taip pat skaitykite: Pneumonijos priežiūra, prevencija ir gydymas

Pagal išplitimą pirminis (ne hematogeninės kilmės) plaučių uždegimas patologiniu morfologiniu požiūriu gali būti skirstomas į skiltinę pneumoniją ir bronchopneumoniją. Skiltinei pneumonijai būdingas didelės skilties dalies ar visos skilties uždegimas, o bronchopneumonijai - atskiri, vietomis susiliejantys uždegimo plotai, nebūtinai vienoje skiltyje.

Pneumonijos etiologija

Žmogaus nosiaryklėje ir burnoje tarpsta įvairių patogeninių mikroorganizmų - Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Streptococcus pyogenes, Mycoplasma pneumoniae, Moraxella catarrhalis ir kt. Tačiau gynybiniai plaučių mechanizmai neleidžia atsirasti plaučių uždegimui.

Tyrėjų duomenimis, pneumoniją gali sukelti įvairūs infekcijos sukėlėjai, tačiau dažniausias visuomenėje įgytos (nesunkios ir sunkios) ir ankstyvos hospitalinės pneumonijos sukėlėjas yra pneumokokas (Streptococcus pneumoniae). Antrasis pagal dažnį sukėlėjas - hemofilas (Haemophilus influenzae). Dažniausi vėlyvos hospitalinės pneumonijos sukėlėjai - gramneigiamos bakterijos ir auksinis stafilokokas. Jos priežastis gali būti ir daugiau kaip vienas sukėlėjas.

Chlamydia pneumoniae yra bakterijos, galinčios sukelti kvėpavimo takų infekciją, lemti plaučių uždegimą, sinusitą, bronchitą. Šių chlamidijų nereikėtų painioti su lytiniu keliu plintančią ligą sukeliančiomis chlamidijomis. Lytiniu keliu plintančią ligą chlamidiozę sukelia kitos rūšies bakterijos, t. y. C. pneumoniae infekcija dažniausiai suserga mokyklinio amžiaus vaikai ir jauni žmonės.

Pneumonijos patogenezė

Predisponuojantys veiksniai sutrikdo apsauginius kvėpavimo takų ir plaučių mechanizmus, todėl patogeniniai mikroorganizmai nesunaikinami. Sukėlėjų į plaučius gali patekti trimis būdais - aspiraciniu, inhaliaciniu ir hematogeniniu. Dažniausias yra aspiracinis būdas.

Taip pat skaitykite: Kaip slaugyti pneumonija sergantį vaiką

Dažniausias visuomenėje įgytos pneumonijos predisponuojantis veiksnys yra ūminė virusinė respiracinė infekcija. Respiraciniai virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, skatina sekreciją nosiaryklėje. Padidėjus sekreto kiekiui nosiaryklėje, jame padaugėja potencialių pneumonijos sukėlėjų.

Svarbiausi hospitalinę pneumoniją predisponuojantys veiksniai yra sutrikusi sąmonė, susilpnėjęs kosulio refleksas, intubacija, dirbtinė plaučių ventiliacija. Infekcijos sukėlėjai patenka iš aplinkos nuo kitų ligonių, medicinos darbuotojų ar lankytojų.

Klinikiniai simptomai

Ligoniai, sergantys plaučių uždegimu, beveik visada skundžiasi karščiavimu, kosuliu, silpnumu, mažesniu fiziniu pajėgumu, oro stoka esant įprastam fiziniam krūviui. Rečiau būna negausus, epizodinis skrepliavimas, kartais iškosima kraujo, randasi krūtinės skausmas, dusulys ramybės metu. Pasireiškus pneumonijos komplikacijų, ryškėja organizmo intoksikacijos požymiai, atsiranda bakteriemijos ir arterinės hipotenzijos simptomų.

Senų žmonių pneumonija gali pasireikšti silpnumu, įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimu. Ligonis gali nekarščiuoti. Auskultuojant plaučius, tam tikroje plaučių dalyje girdėti smulkių drėgnų karkalų arba krepitacija, rečiau - bronchinis ar susilpnėjęs kvėpavimo garsas, perkutuojant plaučius - duslumas, sustiprėjęs balsinis virpėjimas, bronchofonija.

Kosulys. Jis gali tęstis net iki kelių savaičių ar net mėnesių. Ligos eiga - dažniausiai lėta. Pirmasis pajuntamas simptomas - gerklės skausmas, o po savaitės ar daugiau pasireiškia kosulys.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie dispnėjos slaugą

Svarbu atkreipti dėmesį, kad neretai ligos pradžioje karkalų negirdėti (nors jau yra rentgeninių pneumonijos požymių).

Tyrimo metodai

• Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas. Visais atvejai, kai įtariama pneumonija, būtina atlikti priekinę ir (būtinai) šoninę krūtinės ląstos rentgenogramas.
• Kraujo tyrimas. Plaučių uždegimui būdinga leukocitozė, leukocitų formulės nuokrypis į kairę, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Kai pneumonija sunki, dažnai būna hipoksemija.
• Skreplių tyrimas. Mikrobiologinį skreplių tyrimą reikėtų atlikti prieš pradedant vartoti antibiotikų.
• Pneumokoko ir legionelės antigenų aptikimas šlapime. Kai plaučių uždegimas yra sunkus ar yra legionelinės infekcijos prielaidų, tikslinga atlikti pneumokoko ir (ar) legionelės antigeno tyrimą šlapime.
• Bronchoskopija. Bronchoskopija indikuojama į intensyviosios terapijos skyrių paguldytiems ligoniams, kuriems yra imunodeficito būklė ir jų pneumonijos eiga iš karto yra sunki.

Kai plaučių eiga komplikuojasi pleuritu, plaučių audinio destrukcija, įtariama kita liga (plaučių vėžys, tuberkuliozė ar kt.), tikslinga atlikti kompiuterinę plaučių tomografiją, pleuros sonoskopiją.

Diagnostika

Visuomenėje įgytą plaučių uždegimą reikėtų įtarti, kai naujai atsirado kosulys bei karščiavimas ir krūtinės skausmas ar dusulys (tachipnėja > 20 kartų per minutę), ar tam tikroje plaučių srities projekcijoje girdimi smulkūs drėgni karkalai, ar krepitacija, sausi karkalai (retai), ar lokalus kvėpavimo garso susilpnėjimas, ypač viename plautyje, ar naujai atsiradę ekstrapulmoniniai simptomai (galvos svaigimas, dezorientacija, silpnumas ir kt.). radiologiniai plaučių infiltracijos požymiai.

Papildomi plaučių uždegimo kriterijai - auskultuojant plaučius, girdėti smulkių drėgnų karkalų arba krepitacija (pastaba: pirmosiomis ligos dienomis karkalų galima ir negirdėti, esti tik silpnesnis vezikulinis kvėpavimo garsas), patogeninio sukėlėjo aptikimas (pastaba: neabejotinu ligos sukėlėju gali būti laikomas mikroorganizmas, išskirtas iš kraujo, pleuros skysčio, plaučių pūlinio arba nustatytas taikant protekcinę šepetinę biopsiją ir BAL), padidėjusi CRB koncentracija, leukocitozė, leukocitų formulės nuokrypis į kairę ir eritrocitų nusėdimo greitis.

Pneumonijos diagnozė laikoma neabejotina, kai yra radiologiniai plaučių infiltracijos požymiai.

Slauga

Apie devyniasdešimt procentų ūminių pneumonijų dabar jau yra gydomos ambulatoriškai. Kitaip tariant, vaikai gydomi namuose. Gydymui skiriami antibiotikai. Jei pneumonija nekomplikuota, pakanka dešimties dienų kurso. Jei išryškėja kokių nors komplikacijos, šuos vaistus prireikia vartoti dvi ar keturias savaites.

Skatinkite vaikus dažnai plauti rankas, tokių pačių rekomendacijų laikykitės ir patys. Produktyviausias plovimas, kai rankos muiluojamos bent 20 sekundžių. Jei neturite galimybių rankų nusiplauti, naudokite rankų dezinfekavimo priemones, kurių sudėtyje yra mažiausiai 60 proc.

Slaugos planas ir tikslai

Nėra pateikta konkretaus slaugos plano ir tikslų, tačiau svarbu užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, stebėti jo būklę ir laikytis gydytojo nurodymų.

tags: #pneumonija #serganciu #vaiku #slauga #elaba