Po Seimo rinkimų socialdemokratai ėmėsi formuoti valdančiąją koaliciją. Paaiškėjo socialdemokratų kandidatai į ministrus ir dar labiau išryškėjo Vyriausybės kontūrai - kai kurių iki šiol dirbusių ministrų tikrai nebebus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministre ketina tapti ligšiolinė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Tačiau I. Ruginienė turėjo rasti ir žmogų, kuris pakeistų ją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Ketvirtadienį paaiškėjo, kad į šią vietą siūloma Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė Jūratė Zailskienė.
60-ies J. Zailskienė, kaip ir V. Aleknavičienė, labiau žinoma kaip regiono politikė, konkrečiai Prienų. Šioje savivaldybėje ji dirbo ir mero patarėja, ir savivaldybės direktore, ir vicemere. Pagal išsilavinimą - istorikė. LSDP nare yra nuo 2012 m.
Į SADM ministres siūloma J. Zailskienė teigia didelį dėmesį teiksianti būsto prieinamumui.
Taip pat skaitykite: Pirmasis žingsnis į sveikimą
„Prioritetų yra nemažai. Bet kalbant apie pačius svarbiausius - tai būstas jaunoms šeimoms, kad jaunos šeimos sugebėtų juos įsigyti ir valstybė galėtų kažkiek prisidėti. Jaunoms šeimoms įsigyti būstą yra sudėtinga visoje Europoje ir, manau, kad čia gali būti bendras su Europos Sąjunga sprendimų ieškojimas“, - teigė J. Zailskienė.
Ji taip pat akcentavo dėmesį skirsianti vyresnio amžiaus gyventojų didesnėms galimybėms įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
„Žinoma, tarp prioritetų - pažeidžiami žmonės, kad jaustų valstybės rūpestį. (...) Taip pat yra labai svarbu vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą, kad jie jaustųsi oriai. Galėtų tinkamai dirbti, ko sulaukia pensijinio amžiaus, o vėliau - savanoriauti, jaustųsi reikalingi visuomenei“, - sakė socialdemokratė.
Su LSDP kandidatais preliminari Vyriausybės sudėtis atrodo taip:
- Krašto apsaugos ministrė - Dovilė Šakalienė (LSDP)
- Užsienio reikalų ministras - Kęstutis Budrys
- Švietimo, mokslo ir sporto ministras - Raminta Popovienė (LSDP)
- Finansų ministras - Kristupas Vaitiekūnas (LSDP)
- Sveikatos apsaugos ministras - Marija Jakubauskienė (LSDP)
- Kultūros ministrė - Vaida Aleknavičienė (LSDP)
- Vidaus reikalų ministras - Vladislavas Kondratovičius (LSPD)
- Socialinės apsaugos ir darbo ministrė - Jūratė Zailskienė (LSDP)
- Susisiekimo ministras - Juras Taminskas (LSDP)
- Žemės ūkio ministras - Andrius Palionis („Nemuno aušra“)
- Aplinkos ministras - „Nemuno aušros“ kandidatas
- Energetikos ministras - „Nemuno aušros“ kandidatas
- Teisingumo ministrė/-as - Rita Tamašunienė (Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga)
- Ekonomikos ir inovacijų ministras - Edvinas Grikšas (Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga)
Po to, kai Seimas pritarė I. Ruginienės kandidatūrai į premjerus, ji ne vėliau kaip per 15 dienų turi suformuoti ir pateikti svarstymui prezidento patvirtintą Ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą.
Taip pat skaitykite: Esminė informacija apie reabilitaciją
Kol kas saugiausiai gali jaustis du kandidatai - krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jiedu pirmieji apsilankė pas prezidentą, kuris abiems išreiškė pasitikėjimą.
Trys socdemų ministrai greičiausiai ir toliau tęsti darbus - tai švietimo, mokslo ir sporto minsitrė Raminta Popovienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Tiesa, jie dar turi susitikti su prezidentu, o iš šios trijulės pas šalies vadovą pirmoji jau penktadienį ėjo R. Popovienė.
Anot prezidento Gitano Nausėdos patarėjos, šalies vadovas išreiškė pasitikėjimą, kad R. Popovienė gali tęsti darbą kaip švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Šaltinių duomenimis, krašto apsaugos ministrės pareigas galėtų užimti 46-erių socialdemokratė Dovilė Šakalienė, kuri šiuo metu dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Iš pradžių Seime ji dirbo socialinės apsaugos, vaiko teisių srityse, bet apytiksliai nuo 2020 metų pasuko į gynybos politikos temą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministre ketina tapti ligšiolinė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. 43-ejų I. Ruginienė į politiką pasuko pirmą kartą, yra baigusi mokslus, susijusius su visuomenės sveikata, miškų ūkio valdymu ir darbo teise. Iki Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigų I.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo konsultacijos tikslai
Susisiekimo ministru socialdemokratai planuoja skirti parlamentarą Eugenijų Sabutį. 49-erių politikas yra iš Jonavos, buvo netgi šio rajono meras, vicemeras, yra baigęs teisę bei filosofiją. Politikas portalui LRT.lt patvirtino, kad rimtai svarstytų tokį pasiūlymą. „Tikrai rimtai svarstyčiau“, - teigė E.
Po truputį aiškėja ir galimas socialdemokratų Vyriausybės finansų ministras: juo galėtų tapti arba buvęs finansų ministras, buvęs Lietuvos atstovas Europos Sąjungos Audito rūmuose Rimantas Šadžius, arba parlamentarė Rasa Budbergytė, kuri irgi buvo Europos Audito rūmų atstovė, taip pat yra ėjusi finansų ministrės pareigas, tik ne visą kadenciją, o gana trumpą laiką 2016 metais. Šaltinių teigimu, didesnė tikimybė, kad ministerijai vadovauti tektų R. Šadžiui, o R.
Toliau ministerijų pasidalijimas nėra labai aiškus, nes dalį portfelių reikės atiduoti koalicijos partneriams, o koalicijos sutartis dar nė nepasirašyta. Ši partija yra siūliusi savo kandidatą į užsienio reikalų ministrus, europarlamentarą Virginijų Sinkevičių. Dar kalbėta apie prezidento patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės kandidatūrą. Prezidentas Gitanas Nausėda laidai „Dienos tema“ yra minėjęs, jog tai geriausia kandidatė, bet būtent dėl to jis A. Skaisgirytę norėtų matyti savo komandoje, nors patarėjos skyrimo ministre galimybės visiškai neatmetė. Jei tai būtų ne A.
Labai gali būti, kad Energetikos ministerija bus atiduota demokratams, kurie turi į ministrus pasiūlyti buvusį šios srities ministrą, dabartinį Europos saulės gamintojų tarybos politikos direktorių Žygimantą Vaičiūną. Šaltinių teigimu, įmanoma, kad demokratams atitektų ir Aplinkos ministerija, tuomet į ją būtų deleguojamas Seimo narys Tomas Tomilinas. Bet ministerija gali likti ir socialdemokratams.
Šiuo metu socialdemokratai dėl valdančiosios koalicijos derasi su S. Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Neoficialiai politikai kalba, kad valdančiojoje koalicijoje gali atsirasti „Nemuno aušra“, jeigu tik R. Šis politikas ne tik yra Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs priesaiką ir Konstituciją savo antisemitiniais pasisakymais, bet prieš jį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę. Tačiau jeigu pats R.
Seimo rinkimuose socialdemokratai iškovojo 52 mandatus, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ - 14, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 8, „Nemuno aušra“ - 20, Liberalų sąjūdis - 12 vietų Seime.
Atsistatydinus Mykolo Sleževičiaus vadovaujamai Vyriausybei 1919 10 10 prezidentas A. Smetona patvirtino nepartinio E. Galvanausko sudarytą Vyriausybę (sudėtis lentelėje). Dešiniųjų dominuojamoje Vyriausybėje dirbo trys Tautos pažangos partijos (A. Voldemaras, L. Noreika, J. Tūbelis), du Lietuvių krikščionių demokratų partijos (V. V. Čarneckis, E. Draugelis) atstovai, du nepartiniai (E. Galvanauskas, P. Liatukas) ir du tautinių mažumų atstovai (M. Soloveičikas, J. Varonka). Dešiniųjų pozicijas Vyriausybėje dar sustiprino 1920 04 13 Krašto apsaugos ministerijos valdytoju tapęs Tautos pažangos partijos atstovas A. Merkys, pakeitęs po Kauno įgulos maišto atsistatydinusį P. Liatuką. E. Galvanausko vadovaujamos Vyriausybės svarbiausiu rūpesčiu tapo taupymas.
Žymiai sumažintos diplomatinės tarnybos išlaidos, padidinti mokesčiai. Sunki padėtis atsiliepė gyventojų gerovei. Laviruodama Vyriausybė priėmė kairiųjų parengtą 8 val. darbo dienos įstatymą.
