Lietuvos vandens monitoringas yra viena iš geriausiai organizuotų valstybinių aplinkos stebėjimo sistemų šalyje. Monitoringas - tai stebėjimas, šiuo atveju paviršinių vandenų (t.y. upių, ežerų, Kuršių marių bei Baltijos jūros) stebėjimai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos paviršinio vandens monitoringą, stebėjimų uždavinius ir struktūrą.
Vandens Monitoringo Tikslai ir Uždaviniai
Vandens monitoringo tikslas yra kaupti ir teikti sistemingą, matavimais ir kitais metodais pagrįstą informaciją apie paviršinio ir požeminio vandens kokybę, vertinti vykstančius gamtinius procesus ir antropogeninės veiklos įtaką.
Pagrindiniai vandens monitoringo uždaviniai:
- Vertinti įgyvendintų priemonių efektyvumą ir prognozuoti galimus vandens kokybės pokyčius.
- Teikti vandens režimo ir užterštumo stebėjimo duomenis ir jais remiantis optimizuoti tvenkinių vandens režimo valdymą.
Upių Monitoringas
Upių monitoringas yra skirstomas į dviejų rūšių stebėjimus - vandens kokybės ir hidrometrinius stebėjimus. Upių vandens kokybės monitoringą vykdo Aplinkos apsaugos ministerijos tyrimų centras ir 8 regioniniai departamentai. Vandens pavyzdžiai yra imami iš upių aukščiau miestų, sąlyginai neteršiamose upėse, žemiau miestų paskutinio nuotėkų išleistuvo, upių žiotyse, upių, kertančių šalies sieną, pasienyje.
Upių Vandens Kokybės Stebėjimo Stotys
Paviršinio vandens kokybės stebėjimo stotys yra visuose Lietuvos gamtiniuose-geografiniuose regionuose, aukščiau ir žemiau stambių miestų, upių žiotyse, ir sąlygiškai neteršiamose upėse.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Ežerų Monitoringas
Vandens užterštumo stebėjimai bus vykdomi skirtingo eutrofikacijos (eutrofikacija - vandenų biologinio produktyvumo didėjimas) laipsnio ežeruose.
Reguliarų ežerų monitoringo tinklą sudaro 13 didžiųjų Lietuvos ežerų, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 10 km2. Rotacinio monitoringo tinklą sudaro 50 ežerų ir tvenkinių (po 10 per metus) tolygiai išdėstytų visuose Lietuvos gamtiniuose geografiniuose regionuose.
Kuršių Marių Monitoringas
Nuo 1992 m. Kuršių marių monitoringą atlieka Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras. Okeanografinis stočių tinklas yra susiformavęs per daugelį stebėjimo metų ir aprėpia visus rajonus, kuriuose Kuršių marių vanduo gali būti veikiamas Nemuno ir kitų sausumos vandenų, kur vyksta aktyvūs hidrodinaminiai procesai, kur miestų ir gyvenviečių antropogenizuotas vanduo patenka į marias. Stočių tinklas apima Klaipėdos uosto įtakos zoną, saugomąsias teritorijas, Baltijos jūros vandenis, įtekančius į marias, ir kitas aktyviąsias zonas.
Baltijos Jūros Monitoringas
Nuo 1992 m. Baltijos jūros monitoringą atlieka Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras. Nuo 1993 m. Baltijos jūros monitoringo programa glaudžiai susijusi su Baltijos regiono šalių vykdoma Helsinkio komisijos (HELCOM) programa ir atitinka nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus.
Pagrindiniai Baltijos jūros monitoringo uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
- Stebėti jūros kranto dinamiką.
Jau trečias dešimtmetis vykdomi stebėjimai Baltijos jūroje leido parinkti optimalų monitoringo stočių tinklą, kuris apima tiek Lietuvos priekrantės vandenis, tiek ir atvirą jūrą. Stotys parinktos taip, kad būtų gaunama išsami informacija apie jūros, priekrantės zonos ir labiausiai teršiamų jūros vietų būklę. Baltijos jūros kranto dinamikos monitoringo sistemą sudaro matavimo stočių tinklas, apimantis visą Baltijos jūros Lietuvai priklausančio kranto atkarpą.
Smart Autonomous Monitoring of the Baltic Sea
Lietuvos Vandens Monitoringo Svarba
Monitoringas yra labai svarbi viena iš aplinkos stebėjimų sistemų. Jo dėka, mes - žmonės - galime sužinoti vandens būklę, jos pokyčius ir jei reikia - imtis atitinkamų vandens apsaugos priemonių ir mažinti neigiamą antropogeninės veiklos įtaką. Paviršinio vandens stebėjimų dėka mes gauname daug informacijos apie mus supančių upių, ežerų ir kitų vandens telkinių kokybę bei vykstančius gamtinius procesus.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
tags: #kaip #suzinoti #ezeru #priklausomybe