Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia. Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje.
Kada darbuotojui priklauso atostogos ir kompensacija
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jeigu žmogus dirba 5 dienų darbo savaitę, arba trumpesnė nei 12 darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę.
Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Nepanaudotų atostogų dienos taip pat turi būti įtrauktos į metinį atostogų skaičiavimą. Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų.
Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų. Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus.
Kada kompensacija nemokama
Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties. Nepanaudotas dienų skaičius perkeliamas į kitus metus. Taigi, jei asmuo atostogavo 10 darbo dienų 2023 metais, o jam priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tai likusios dienos bus priskaičiuotos 2024 metais.
Taip pat skaitykite: Suminė darbo laiko apskaita ir atostogos
Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas. Atleidimo iš darbo atveju, kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktus ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.
Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas
Kompensacija apskaičiuojama nepanaudotų atostogų dienų skaičių dauginant iš paskutinių trijų dirbtų mėnesių vidutinio dienos darbo užmokesčio, kuris skaičiuojamas remiantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, tvarka yra labai paprasta: imamas suteikiamų ar kompensuojamų atostogų darbo dienų skaičius ir dauginamas iš dienos VDU.
Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų.
Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį. Pagal VDU Aprašo 5.6 p. „Vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės“.
Pavyzdys taikant 3 mėnesių VDU
Pavyzdys: darbuotojas turi sukaupęs 7 dienas atostogų, atleidžiamas iš darbo 2022-10-05, liepos- rugsėjo mėn. dirbo 64 dienas, priskaityta 2.190 Eur. darbo užmokesčio. Vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 34,22 Eur.
Taip pat skaitykite: Atostogų kompensacijos apskaičiavimas
Kintančio etato (nepastovaus etato) specifika
Ši instrukcija skirta tiems, kurių įmonėse yra darbuotojų, dirbančių nepastoviu etatu t.y. kurių darbo grafikas yra kintantis: vieną mėnesį dirbama 1 val., kitą - 5, dar kitą 140 val. ir panašiai. Tokiems darbuotojams atostogaujant ar išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas labai sunku ją apskaičiuoti, kadangi standartiškai šiems skaičiavimas naudojamas 3 mėnesių VDU ir jei per jas darbuotojas dirbo po 1 val., o prieš tai buvusius mėnesius - po 160 val., tai paskaičiuota suma nebūtų sąžininga darbuotojo ar darbdavio atžvilgiu.
Konfigūracija ir koeficientai
- Dirbtų valandų ir dienų santykis (12 mėn.) - suskaičiuojama vidutinė darbo dienos trukmė. Koeficientas taikomas skaičiuojant atostoginius ir išeitinę kompensaciją.
- Dirbtų ir valstybinių valandų (3 mėn.) - darbuotojo dirbtas valandas dalinam iš valstybinių darbo valandų tame laikotarpyje (netraukiant einamojo mėnesio). Koeficientas taikomas skaičiuojant atostoginius, išeitinę kompensaciją, ligos pašalpą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, mamadienio/tėvadienio paskaičiavimą.
- Darbuotojo normos valandų ir valstybinių valandų santykis (12 mėn.) - skaičiuojamas santykis tarp darbuotojo darbo normos valandų ir valstybinių valandų vertinant 12 mėnesių prieš skaičiuojamą mėnesį.
- Darbuotojo normos valandų ir valstybinių valandų santykis (3 mėn.) - skaičiuojamas santykis tarp darbuotojo darbo normos valandų ir valstybinių valandų vertinant 3 mėnesių prieš skaičiuojamą mėnesį.
Svarbu: darbo sutartyje neturi būti požymio, jog dirbama 6 darbo dienų savaite. Jei nurodytas etato dysis nelygu 1 - skaičiuojant VDU koeficientą valstybinių valandų reikšmė bus išskaičiuojama atsižvelgiant į nurodytą etato dydį darbuotojo darbo sutartyje. Svarbu paminėti, kad etato dydžio keitimas turi būti atliekamas darant sutarties keitimą.
Šis skaičiavimas galioja tik toms sutartims, kurios turi požymį Valandinis darbas. Toliau tokių darbuotojų darbo sutartis suvedama įprastai, papildomai pažymint varnelę Nepastovus prie etato dydžio (etato dydis nekeičiamas, jis turi būti 1). Priskirtas grafikas darbuotojui turi būti standartinis (t.y. 5 d.d.).
Darbuotojui einant atostogauti arba atleidžiant tokį darbuotoją, Atostoginiai arba Kompensacija už nepanaudotas atostogas paskaičiuojami su papildomu koeficientu, priklausomai kokią nustatymo reikšmę pasirinkote 1 punkte aprašytame nustatyme.
Praktiniai skaičiavimo pavyzdžiai ir pastebėjimai
Pavyzdiniu atveju būtų 40 valandų * 12,40 eurų * 0,334 = 165,66 eurų. 2023 metų balandžio mėnesį darbuotojas atostogavo nuo 04 17 iki 04 21 t.y. 5. 2023 metų liepos mėnesį darbuotojas atostogavo nuo 07 10 iki 07 14 t.y. 6.
Taip pat skaitykite: Atostogų kompensacija
Pagal anksčiau galiojusią VDU apskaičiavimo tvarką irgi buvo nuostata, analogiška VDU Aprašo 5.6 p., tačiau anksčiau galiojęs nutarimas numatė specialią apmokėjimo tvarką atostogoms, kurio naujame VDU apraše nebelieka. T. y. anksčiau ta pati nuostata dažniausiai nebuvo taikoma ir nesukeldavo problemų. Atitinkamai, jei aiškinant VDU Aprašą formaliai, dažnu atveju reikės naudoti valandinį VDU ir darbo valandų skaičių pagal grafiką.
Naujas VDU Apraše visiškai nieko nebesako apie kompensacijos apskaičiavimą bei apie darbo dienų (valandų) koeficientą. Jei dėl skirtingos darbo dienos trukmės skirtingomis savaitės dienomis reikės naudoti apmokėjimą valandomis pagal grafiką, skaičiuojant kompensaciją natūraliai atsiranda poreikis įvertinti vidutinį darbo valandų skaičių per darbo dieną (nes grafiko po atleidimo kaip ir nebėra).
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, tvarkos naujame VDU Apraše nebelieka iš viso. Vienintelė VDU Aprašo nuostata dėl atostogų kalendorinėmis yra tokia: „Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalis ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogas suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką“.
Vyriausybė akivaizdžiai pamiršo, kad atostogų suteikimas kalendorinėmis dienomis lieka ir nemažai daliai paprastų darbuotojų, ne valstybės tarnautojų ir ne šnipų. Pagal naujojo Darbo kodekso 126 str. 2 d. kasmetinės atostogos kalendorinėmis dienomis („savaitėmis“) suteikiamos tiems darbuotojams, kurie dirba 1 - 4 dienų darbo savaitę arba kintamos trukmės darbo savaitę.
Atitinkamai, šiai dienai yra susiklosčiusi ydinga teisinė situacija, kai iš vis neegzistuoja apibrėžta kasmetinių atostogų kalendorinėmis dienomis apmokėjimo tvarka, tačiau tokios atostogos privalo būti suteikiamos ir apmokamos. Tokia situacija yra akivaizdžiai ydinga, todėl būtų logiška tikėtis, kad esamas VDU Aprašas tiesiog klaidingas ir tos klaidos artimoje ateityje bus ištaisytos.
Vienintelis būdas nors kaip nors spręsti šią problemą yra įmonėms pačioms nustatyti atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarkas (formules).
Atostogų apskaičiavimas, etato keitimai ir praktinės pastabos
Naujos VDU taisyklės nieko nesako nei apie atostoginių, nei apie kompensacijos skaičiavimą. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių duomenų. Dėl pravaikštų vidutinis darbuotojų darbo užmokestis nesumažėja. Darbuotojui priklauso visos atostogos, net jeigu jis sukaupė jų daugiau kaip už 3 metus.
Iš darbo savo iniciatyva išeinantis darbuotojas rašo pareiškimą. Iki 2020-07-01 turėtų būti kompensuojamos visos nepanaudotos atostogos, net ir už trylika metų. Iki 2020 m. liepos 1 dienos turėtų būti kompensuojamos visos nepanaudotos atostogos.
Net ir individualiu darbo laiko režimu dirbančiam darbuotojui darbo sutartyje turi būti nustatyta darbo laiko norma. Nuo 2017-07-06 iš ministro įsakymo išbraukti metiniai darbo dienų koeficientai.
Ginčų sprendimas
Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
Dažni klausimai ir diskusijos
- Sveiki, turiu klausimą. Išeinu savo noru iš darbovietės UAB. Per keletą metų susidarė apie pusantro mėnesio neišnaudotų atostogų. Kaip šiuo atveju?
- Sveiki, turiu klausymą. Išeinu savo noru iš darbovietės UAB. Per keletą metų susidarė apie pusantro mėnesio neišnaudotų atostogų. Kaip aš suprantu, kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama taip: imam paskutinių 3-jų mėnesių išmokėtų algų sumos vidurkį ir ...... Tačiau vieną iš tų trijų mėnesių teko dirbti puse etato. Kaip šiuo atveju?
- Jeigu dirbai 0.5 etato, tai tavo darbo valandos per savaitę sudarys ne 40 val, o 20 val., jei DU tavo nesumažėjo dėl kokių nors kitų priežasčių, o tik dėl darbo valandų tai skaičiuojant vidurkį tu labai ir nenukenti.
- Rudaiti nesutinku - Nepanaudotos atostogos skaičiuojamos ne valandomis, o dienomis - todėl 0.5 etato gali turėti didelę įtaką - kai ta pati dienų kiekį dalinama iš dvigubai mažesnės algos.
"Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą." Šio atveju jei dirbo tik 5 dienas.
VDU skaičiuojamas taikant 6.9 punktą : 1000*3 / 3 mėn. 2.33*( 5 dirbtos dienos/22 darbo dienų per mėn.)=0.53 kal.d. nepanaudotų atostogų*0.7 koreg.koef.=0.37 d.d.
Amri pas tave gaunasi labai didelė paklaida dėl apvalinimo iki 2.33. Tiesa sakant žiauri matematika perskaičiuoti 5 dienas į mėnesius. Manau tavo skaičiavimas netikslus. Taip skaičiuoju kompensacijas vadovaudamasi A.Bartkevičiaus rekomendacijomis, pateiktomis "Apskaitos, audito ir mokesčių aktulijų priede-sąsiuvinyje. Tik noriu pasakyti kad tokiu atveju tikrai gaunamas netikslus skaičius, nors kaip dienų taip mažai aš pats suapvalinu i didesne puse ir sumoku didesne suma.
Be to grįžtant prie sąlygos - reikėtų tokios informacijos kad viskas būtų tvarkingai - kokiam kalendorinių dienų laikui buvo pasamdytas. 0.38 mes paskaičiavom ašku turint omeny kad 5 dieno yra ne darbo, o kalendorinės. - o tik poto jau skaičiuodami sumą taikome 0.7 koeficientas.
2) Kodėl imi 22 darbo dienas jei kievieną mėn. jų skaičius svyruoja ? 2)(Dirb. (Dirbta darbo dienų/255)*28=prikalkuso atostogų Kal. dienomis - toks skaičiavimas labai artimas pirmam. Ėmiau 22 dienas skaičiuodama už kovo mėn. aišku jeigu tai būtų vasaris būtų 19 ir t.t. ir jokiu būdu nesu suinteresuota sumokėti žmogui mažiau, o atvirkščiai. Kaip ir Jūs taip pat apvalinu į didesnę pusę. Vis tik labai jau didelis skirtumas 0,38 ir 0,55.
Vis tik labai jau didelis skirtumas 0,38 ir 0,55. 0.55 - kalendorinės dienos - mes skaičiavom skirtingai (vieni darbo dienoms kiti kalendorinėms) gavom skirtingus rezultatus. Ar taip skaičiuoju? O jūs vvirginija1 man galite pasakyti ar aš gerai skaičiuoju?
Na man dar neteko tokių skaičiavimų su darbo trukmės pasikeitimais, todėl tikrai nepasakysiu kaip reikėtų teisingai paskaičiuoti. Gal kas atsiras iš susidūrusių su tai.. Kasmetinės atostogos tokiam darbuotojui turėtų būti suteikiamos savaitėmis.
Praktinis patarimas darbdaviams
Vienintelis būdas nors kaip nors spręsti šią problemą yra įmonėms pačioms nustatyti atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarkas (formules). Šis sąvadų rinkinys skirtas atostogų klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie kasmetines, tikslines, papildomas atostogas, poilsio dienas, kompensacijas už nepanaudotas atostogas, taip pat kitus su atostogomis susiję klausimai.
| Elementas | Kaip taikoma |
|---|---|
| VDU (3 mėn.) | Apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio, vidutinė dienos suma |
| Kintantis etatas | Taikomi koeficientai: dirbtų valandų ir valstybinių valandų santykis, dirbtų valandų ir dienų santykis |
| Kompensacijos sąlyga | Priklauso nuo nepanaudotų dienų skaičiaus; teisė į kompensaciją yra, jeigu yra bent 1 diena |
| Perdavimo taisyklė | Jeigu darbuotojas nenutraukia sutarties, nepanaudotos dienos perkeliamos į kitus metus |
tags: #kompensacija #uz #nepanaudotas #atostogas #tax