Gilinantis į dabartines aktualijas, ypač Lietuvoje, pastebima, kad vienas pamatinių viešųjų, t. y. aktualių ir valstybei, ir skirtingoms socialinėms grupėms, interesų - saugumas - tampa neatsiejamas nuo gerovės, kurios būtinybė iškeliama ne tik kaip visuomeninis, bet ir kaip politinis tikslas. Akivaizdu, kad visuotinė valstybės gerovė ir viešasis saugumas negali egzistuoti vienas be kito, kadangi vieno jų trūkumas rodo kito nepakankamumą, taigi galiausiai viešojo saugumo ir visuotinės gerovės prioritetai koreliuoja ir tai lemia holistinio bei dialektinio požiūrio į jų būtinybę ir jų politinį, ekonominį bei socialinį aktualumą.
Valstybinė gerovė kuria vidinio saugumo sąlygas, bet tuo pačiu metu deramas vidinis, taigi galiausiai ir viešasis, saugumas įgalina visuotinės gerovės plėtrą. Taigi valstybinės gerovės kūrimas ir įtvirtinimas prasideda nuo skirtingomis socialinėms grupėms priklausančių visuomenės narių aprūpinimo ir pagrindinių jų interesų įgyvendinimo. Turint omenyje koreliuojančias sociopolitines ir socioekonomines aktualijas, paaiškėja tai, kad socialinė politika valstybinėje ir visuomeninėje plotmėje yra itin svarbus viešojo saugumo bei gerovės galimybių pagrindas.
Viešojo saugumo ir gerovės valstybės tarpusavio ryšys
Reikšminga suformuluoti teiginį, kad viešasis saugumas - viešojo intereso, taigi ir valstybės, ir skirtingų socialinių grupių, prioritetas bei gerovės valstybės prielaida, kas lemia tai, kad viešojo saugumo plėtra yra sąlygojama ne tik valstybės formuojamos viešojo saugumo politikos, bet ir socialinės politikos bei pilietinės visuomenės įsitraukimo į demokratinės politikos vyksmą dėl socialinių grupių interesų įgyvendinimo, kuris yra valstybės vidinio stabilumo pamato dalis. Tai atskleidžia, kad visuotinės gerovės pagrindas yra ne tik socioekonominis, bet ir sociopolitinis.
Kaip rašo Giedrė Svirbutaitė-Krutkienė ir Raimundas Dužinskas, gerovės valstybės pagrindą sudaro „stipri darbo rinka, socialinis dialogas, tvirta pramoninė ekonomika, gerai reguliuojami darbo santykiai, didelės socialinės išlaidos ir didelis pajamų perskirstymas.“ Be to, net ir kapitalizmo sąlygomis tvari gerovės valstybė per tikslingą ir tuo pačiu metu universalią išmokų ir socialinių paslaugų sistemą gali suteikti galimybes piliečiams turėti daugiau laisvių ir socialinio saugumo bei būti mažiau kone gyvybiškai priklausomiems nuo rinkos ir jos tendencijų.
Demokratinis dalyvavimas, socialinis kapitalas ir saugumas
Atlikus demokratinės valstybės ir visuomenės interesų skirčių bei bendrumų ir koreliacijos su nacionaliniu saugumu analizę, nustatyta, kad šiuolaikinės demokratinės santvarkos tendencijas lemia būtent poreikių, nukreiptų į saugumo ir gerovės už(si)tikrinimą, patenkinimo ir interesų iškėlimo procesų trikdžių dialektinė sąveika ir priešprieša valstybės ir visuomenės sąveikos kontekste. Piliečių įsitraukimas į demokratinį politinį vyksmą, kuris modernybėje linkęs silpnėti, kuria interesų įgyvendinimo galimybes, o dalyvavimas jame yra „procesas, kuriuo piliečiai labiau stiprina savo galimybes kontroliuoti sprendimus, svarbius jų gyvenimams“ (Petukienė, Raipa, Tijūnaitienė).
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie piliečių dalyvavimą
Didelei visuomenės daliai patiriant socioekonominius nepriteklius, mažėja dalies piliečių galimybės ir pasirengimas dalyvauti rinkiminės demokratijos procesuose ir tokiu būdu suformuluoti ir politinėje darbotvarkėje aktualizuoti savo interesus, kas yra aktualu vidinei darnai palaikyti. Taip pat šiuo atžvilgiu reikšmės, kaip šių veiksnių ir viena priežasčių, ir pasekmių, turi ir jau iškeltas socialinis kapitalas, kadangi jo trūkumo „išdava - silpna demokratija ir atsilikusi ekonomika“ (Žiliukaitė).
Viešojo saugumo finansavimas, institucijų pajėgumas ir personalo trūkumas
Policijos generalinis komisaras prašo, kad valstybė policijai skirtų papildomus 168 mln. eurų, bet vidaus reikalų ministras atkerta, jog tai - politikavimas. Iš visų Europos sąjungos (ES) valstybių Lietuva savo policijai skiria mažiausią finansavimą - tik 0,4 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra apie 350 mln. Eur per metus. Bendram viešajam saugumui bei tvarkai palaikyti - tai yra policijai, įkalinimo įstaigoms, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai kartu sudėjus, mūsų valstybė skiria tik 1,2 proc. nuo BVP.
Lietuvos policijai šiuo metu trūksta apie 1,5 tūkst. pareigūnų. Tokia situacija, kai policijai chroniškai trūksta finansavimo, tęsiasi nuo atkurtos nepriklausomybės pradžios. Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad kitų metų biudžete numatytų policijai papildomus 168 mln. Eur. O dabar skiriamų pinigų pakanka tik „skylėms lopyti". Dalis papildomų pinigų, jei juos pavyktų gauti, būtų skirta Nacionaliniam krizių valdymo centrui.
Esą 168 mln. Eur yra labai dideli pinigai, todėl A.Paulauskui reikėtų parengti ilgalaikį planą ir pateikti motyvuotus skaičius. Vis dėlto tikimasi, jog Finansų ministerija skirs policijai papildomus 50 mln Eur. Ar tai reikštų, jog Lietuvos piliečiai, įskaitant ir politikus, pageidauja kuo silpnesnės asmeninės apsaugos?
| Šalis | Policijai skiriama (% nuo BVP) | Viešajam saugumui (policija, įkalinimo, priešgaisrinė) |
|---|---|---|
| Lietuva | 0,4 | 1,2 |
| Latvija | 1,4 | 2,6 |
| Rumunija | 1,4 | - |
| Bulgarija / Kipras / Kroatija | 0,6-1,3 | - |
Rumunija iš visų ES šalių geriausiai finansuoja priešgaisrinę apsaugą, o Švedija - įkalinimo įstaigas. Lietuvos policiją visais laikais skriaudžia valdžia - ar tokia, ar kitokia. Suprantu, kad didelė sistema yra didelė našta valstybei, bet, kita vertus, tai yra sudėtinė ir, ko gero, viena iš didesnių saugumo sričių, kuri žmonėms tikrai reikalinga, kad užtikrintų jų saugumą. Todėl valstybė neturėtų tam gailėti lėšų.
Taip pat skaitykite: Pranciškus Asyžietis
Personalo, atlyginimų ir žmogiškųjų išteklių reikšmė viešajam saugumui
Natūralu, kad jei pareigūnas gauna normalų atlyginimą, jisai brangina savo darbą, nenori jo prarasti. Buvau delegacijos sudėtyje ir turėjome laiko pabendrauti. Sako: važiuoji automobiliu ir vairuotojo pažymėjime vežiesi, dabar jau nepamenu, kiek dolerių. Bet paskui buvo didelė reforma, pareigūnų atranka, atsijojo korumpuotus, o likusiems padidino atlyginimus.
Anksčiau policijoje daug mažiau dirbo moterų. Moterys labai tinka kai kuriose policijos profesijose, pavyzdžiui, dirbti tyrėjomis, nes yra kruopštesnės. Bet dirbti reagavime - tai iš tiesų moteriai yra labai sunkus darbas ir, sakyčiau, gal net ir nemoteriškas. Gal tik viena, kita gali tokį sunkų darbą dirbti, čia daugiau vyrų darbas.
Institucinės struktūros, konstitucinės nuostatos ir pilietinės visuomenės vaidmuo
Šiuo kontekstu svarbu prisiminti, kad valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės sąveika yra įtvirtinta konstitucinėse nuostatose. Konstitucijos II skirsnis „Žmogus ir valstybė“ pabrėžia asmens prioritetą, reikalauja, kad valstybė gerbtų asmens teises, o šiame skirsnyje išdėstytos nuostatos dėl piliečių teisės laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, dalyvauti valdant savo šalį, dėl rinkimų, peticijų, susivienijimų, taikių susirinkimų teisės; taip pat dėl piliečių, priklausančių tautinėms bendrijoms, teisės puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.
Konstitucijos III skirsnis „Visuomenė ir valstybė“ įtvirtina šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos pagrindus, asmens teisę į mokslą, kultūrą, mokslo ir tyrinėjimų bei dėstymo laisvę, taip pat nustato bažnyčių ir religinių organizacijų veiklos pagrindus ir kita. Tai parodo, kad valstybės teisinė struktūra užtikrina socialines sąlygas, kurios yra būtinos piliečių įsitraukimui, saugumui ir gerovei.
Teisinės sistemos, kuriose gyvename šiandien
Politizacija, saugumizavimas ir postdemokratijos iššūkiai
Atlikus nuodugnų čia aptartos problematikos tyrimą galiausiai padaryta išvada, kad viešasis saugumas yra būtina sąlyga darniai nacionalinei raidai ir kad būtent Lietuvoje, siekiant kurti tvarią gerovės valstybę, reikalinga suformuoti tvarias ir stabilias viešojo saugumo ir socialinės politikos struktūras, apimančias valstybės, verslo ir visuomenės sferų veikimą, jų interesų derinimą ir indėlį į valstybinę gerovę bei saugumą. Šerpetis ir Šiliauskas aptaria gerovės ir saugumo politizacijos / depolitizacijos priklausomybes ir ribas, o šių procesų fone kyla klausimai apie saugumizavimą postdemokratijos kontekste.
Taip pat skaitykite: senatvės pensijos gavimo sąlygos Lietuvoje
Diamond pažymi pilietinės visuomenės svarbą demokratijos konsolidacijai, o Dahrendorf primena moderniojo socialinio konflikto dinamiką; tai leidžia matyti, kad saugumo ir gerovės klausimai yra tiek politiniai, tiek socialiniai, tiek ekonominiai. Socialinė politika, kaip rodoma literatūroje, - esminė viešojo saugumo ir gerovės sąlyga, kurią formuoja tiek valstybės sprendimai, tiek pilietinės visuomenės dalyvavimas.
Rekomenduojamos kryptys ir prioritetai
- Formuoti ilgalaikes viešojo saugumo finansavimo strategijas, grindžiamas motyvuotais skaičiais ir aiškiais tikslais, siekiant užpildyti esminius trūkumus (pvz., pareigūnų skaičius, įranga, krizių valdymas).
- Vystyti socialinę politiką, kuri stiprina darbo rinką, socialinį dialogą ir pajamų perskirstymą, kaip gerovės valstybės pagrindą.
- Skatinti piliečių įsitraukimą į demokratinį procesą, didinti socialinį kapitalą per švietimą, vietos iniciatyvas ir asociatyvią veiklą.
- Suderinti policijos, priešgaisrinės, įkalinimo institucijų ir civilinės apsaugos finansavimą su siekiu užtikrinti integruotą viešojo saugumo sistemą.
- Užtikrinti, kad saugumo sprendimai būtų politiškai susitarę ir depolitizuoti, remiami konstitucinių nuostatų ir pilietinės visuomenės kontrolės.
Apibendrinant pateiktus argumentus, aišku, kad socialinės politikos ir viešojo saugumo koreliacija, kartu su pilietinės visuomenės dalyvavimu ir konstitucinėmis garantijomis, sudaro valstybės gebėjimą kurti tvarią gerovę ir užtikrinti piliečių saugumą. Todėl būtina kurti stabilias institucines struktūras, kurios leistų koordinuotai spręsti saugumo, socialinės apsaugos ir demokratinio dalyvavimo iššūkius.
tags: #pilieciu #saugumas #ir #socialiniai #p