Informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra yra viena pagrindinių charakteristikų, apibūdinančių socialinius, kultūrinius, ekonominius XXI a. demokratijos procesus. Fundamentalūs kaitos procesai veikia ir politikos komunikacijos sritį - neišvengiama pokyčių, įsitraukia nauji veikėjai, naudojami nauji įrankiai, kinta komunikacijos įpročiai.
Šio straipsnio tikslas - apžvelgti literatūrą, kurioje nagrinėjami iššūkiai bei galimybės, siejamos su piliečių įsitraukimo bei politinio dalyvavimo praktikomis socialiniais tinklais ir ryšiais grindžiamoje virtualiojoje erdvėje. Straipsnyje taip pat pristatomas bandomasis tyrimas, analizuojantis politiškai aktyvių jaunų žmonių demokratinio įsitraukimo praktikas socialinėse medijose.
Kaip socialinė žiniasklaida formuoja mūsų politinę ateitį | Victoria Bonney | TEDxDirigo
Socialinės Medijos ir Politinis Dalyvavimas
Socialinės medijos vis labiau įsitraukia į kasdienę komunikacijos praktiką ir tampa vienu iš pagrindinių politinės komunikacijos kanalų. Naujos technologijos keičia mūsų bendravimo, komunikacijos, žinių kūrimo ir mainų būdus.
Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro vadovė dr. Renata Šukaitytė teigia, kad pastarųjų kelerių metų įvykiai, kaip Brexit, Covid-19 pandemija, Rusijos karas Ukrainoje, sukrėtė Europos bendruomenes, suardė jų ekonominį ir politinį stabilumą, išryškino poliarizaciją ir segregaciją. Ši terpė tapo palanki vešėti populistiniams politiniams diskursams, ypač išryškėjantiems prezidentinių, parlamentinių rinkimų metu, kuriuose populistinį diskursą ir retoriką pasitelkia ne tik kraštutinių pažiūrų politikai ir partijos, bet ir pagrindinių.
Dr. Susanos Salgado pranešimas „Populizmo ir neigimo sąsajų tyrimai“ padeda geriau suprasti populistinės komunikacijos ir medijų ryšį su iracionalia piliečių elgsena atmetant patikimą, empiriškai pagrįstą informaciją vakcinacijos, klimato kaitos ir pan.
Taip pat skaitykite: Pranciškus Asyžietis
Pasitikėjimas Valstybės Institucijomis Lietuvoje
Skaitant lietuvių komentarus socialinėse medijose susidaro įspūdis, jog esame praradę pasitikėjimą viskuo: garsiais žmonėmis, įmonėmis, partijomis ir pačia valstybe. Pasitikėjimas valstybės institucijomis reikšmingai prisideda prie demokratinių vertybių formavimosi visuomenėje ir piliečių įsitraukimo į politinį gyvenimą.
Su politiniu pasitikėjimu siejamos tokios sąvokos kaip „pilietiškumas“, „dalyvavimas“, „visuomenės gerovė“, „politinė tolerancija“ ar „kompromisas“. Europos socialinis tyrimas (EST) padeda atsakyti į klausimą, ar lietuviai vis dar pasitiki savo valstybe ir jos institucijomis.
Tyrimo metu 1554 Lietuvos gyventojai atsakė į klausimus apie pasitikėjimą valstybės institucijomis: parlamentu, policija, teisine sistema, politikais ir politinėmis partijomis. Rezultatai atskleidė, jog lietuviai iš visų institucijų labiausiai pasitiki policija ir mažiausiai pasitiki politinėmis partijomis.
Didelis pasitikėjimas policija Lietuvoje nėra naujiena jau nemažai metų ir tuo galime pasidžiaugti. Tuo tarpu nepasitikėjimas politinėmis partijomis yra didelė visos politinės sistemos problema, kadangi tai rodo, kad Lietuvos gyventojai netiki, jog politinės partijos užtikrina jų poreikius, elgiasi sąžiningai ar pan. Vis dėlto, tokie rezultatai nėra būdingi tik Lietuvai.
EST duomenys rodo, jog Lietuvoje galima išskirti aštuonis skirtingus gyventojų profilius pagal jų pasitikėjimą valstybės institucijomis. Lietuvoje yra žmonių, kurie labai pasitiki visomis institucijomis. Tačiau priešingame kontinuumo gale yra tokie gyventojai, kurie iš esmės nepasitiki jokia valstybės institucija.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų balsavimo iššūkiai Lietuvoje
Nors dalis mokslininkų teigia, jog didesnis pasitikėjimas valstybės institucijomis prognozuoja ir didesnę balsavimo tikimybę, tačiau nereikia atmesti ir to, jog ir balsavimas, savo ruožtu, gali prognozuoti didesnį pasitikėjimą.
Grįžtant prie didžiulio nepasitikėjimo politinėmis partijomis, reiktų pasakyti, kad tokio nepasitikėjimo priežasčių yra tikrai nemažai ir labai įvairių. Pradedant nuo korupcinių skandalų, politinių pažadų nevykdymo, vidinių konfliktų ir lyderystės stokos, menkos komunikacijos su visuomene, ir baigiant nepakankamu gyventojų politiniu raštingumu, trukdančiu suvokti partijų vaidmenį demokratinėse visuomenėse.
Neabejotinai svarbi ir istorinė patirtis, kai veikė vienintelė partija, kuri gyventojų sąmonėje natūraliai siejama ir su represinėmis struktūromis ir visuotiniu diktatu. Pastebėtina, kad menkas pasitikėjimas politinėmis partijomis nėra išskirtinis reiškinys lyginant su kitomis šalimis - partijomis taip pat prastai arba dar prasčiau nei Lietuvoje pasitikima ir kitose pokomunistinėse šalyse.
Dar labiau sunerimti verčia menkas pasitikėjimas ir pagrindine tautos atstovybe, tai yra šalies parlamentu. Vidutinis pasitikėjimo Seimu balas 10 balų skalėje paskutinėje EST bangoje siekė tik 3,91 balo. Labiausiai savo šalių parlamentais, lyginant su kitomis EST dalyvavusiomis šalimis, nepasitiki tik Bulgarijos, Kroatijos, Šiaurės Makedonijos, Slovakijos, Juodkalnijos ir Slovėnijos gyventojai.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad net ir kitose pokomunistinėse šalyse, tokiose kaip Vengrija, Čekija ar Estija, pasitikėjimas parlamentu yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Labiausiai savo parlamentais pasitiki Norvegijos, Šveicarijos ir Suomijos gyventojai - vidutinis vertinimo balas gerokai viršija 6.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie neįgaliųjų įsidarbinimą
Tačiau lyginant pasitikėjimo Seimu dinamiką Lietuvoje pastebima kilimo tendencija. Prasčiausia situacija buvo pirmose dviejose tyrimo bangose, kai vidutinis pasitikėjimo Seimu balas buvo vos didesnis nei 2.
Sveikai demokratijai yra būtinas tam tikras nepasitikėjimo valstybe lygis. Vis dėlto, užsienyje atlikti tyrimai, o taip pat ir Europos socialinio tyrimo duomenys atskleidžia, jog didesnis gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis yra susijęs su didesniu gyventojų pasitenkinimu gyvenimu bei subjektyvia laime.
Jaunimo Įsitraukimas
Straipsnyje pristatomas bandomasis tyrimas, atspindintis politiškai aktyvių jaunų individų praktikas internetinėje komunikacinėje erdvėje. Analizuojami turimi duomenys siekiant atkreipti dėmesį į jaunimo dalyvavimo aspektus. Keliami klausimai, ar internetas yra patrauklus kanalas didinti politinį susidomėjimą ir diskusijas tarp jaunimo.
Konferencijoje darbas vyks devyniose teminėse pranešimų sekcijose, skirtose „Populizmui, poliarizacijai ir medijų raštingumui“, „Žiniasklaidai, politikai ir populizmui“, „Populistiniam diskursui Rytų Europos audiovizualinėse ir socialinėse medijose“, „Politiniam populizmui krizių metu“ ir kitiems aktualiems klausimams.
tags: #pilieciu #dalyvavimas #socialinese #medijose