Senatvė, atrodytų, turėtų būti laikas, kai žmogus pagaliau gali pailsėti, mėgautis uždirbtais metais ir pasisemti džiaugsmo iš gyvenimo teikiamų galimybių. Tačiau visame pasaulyje šio laikotarpio ribas vis labiau lemia ne gero gyvenimo troškimas, o pensinis amžius. Kada išeiti į pensiją? Kuriose šalyse žmonės dirba ilgiau, o kuriose trumpiau? Ir kaip šiame kontekste atrodo Lietuva, kuri beje, yra viena iš sparčiausiai senstančių šalių.
Lietuva: pagrindiniai rodikliai ir pokyčiai
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2018 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 2810 118 nuolatinių gyventojų. Europos Komisija pernai skelbė, kad tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje - trumpiausia iš visų ES valstybių. Lietuvos piliečiai gyvena šešeriais metais trumpiau už vidutinį statistinį europietį (80,6 metų). Lietuvos moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra 79,7 metų, vyrų - 69,2 metų. Tai, beje, didžiausias atotrūkis tarp lyčių Europos Sąjungoje.
Iki 2012-ųjų metų Lietuvoje pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų - 62,5 metų. Nuo 2012 metų pensinis amžius pradėtas didinti: jis kasmet moterims ilginamas 4 mėnesiais, vyrams - 2 mėnesiais. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos nustatomas senatvės pensijos amžius 65 metai. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, būtinasis stažas - 35 metai.
Šiuo metu Lietuvoje vyrų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, o moterų - siekia 63 metai ir 8 mėnesiai. 2026 m. Lietuvoje tiek moterys, tiek vyrai į pensiją išeis tik sulaukę 65-erių. Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Bazinė pensija yra 152,92 Eur, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2017 metų lapkričio mėnesį buvo 287,04 Eur, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą - 301,74 Eur. 2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR.
Taip pat skaitykite: Valstybinės pensijos Lietuvoje
Apie 29 proc. vyresnių nei 65 metų lietuvių gyvena ant skurdo ribos. „Luminor“ ekspertė pažymi, kad Lietuvoje šiandien vidutiniškai 65-erių sulaukę vyrai dar gyvena 14,5 metų, o moterys - net 19,7 metų. Todėl net jeigu ateityje pensinis amžius bus dar labiau ilginamas, vis vien pensijoje praleisime daug laiko.
Kur Europa stovi šiandien: pensinio amžiaus palyginimas
Paimkime 40 pagrindinių Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Praktika rodo, kad praktiškai visose šalyse yra ilginamas pensinis amžius arba numatyta tai daryti ateityje. Vidurkis - 65 metai. Kiek šalių, be Lietuvos, turi tokį patį amžių? Atsakymas: Albanija (moterims 61 metai), Austrija (moterims susilygins 2023), Belgija (bet nuo 2030 bus 67 metai), Bosnija ir Hercegovina, Kroatija (moterims 65 metai bus nuo 2030), Kipras, Estija (tas pats kaip Lietuva), Suomija, Vengrija, Airija, Latvija (nuo 2025), Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta (nuo 2027), Lenkija (tik vyrai 65, moterys 60), Rumunija (tik vyrai, moterys 61), Serbija (moterys susilygins su vyrais 2032), Slovėnija, Šveicarija (moterys 64).
Net 12 šalių turi ilgesnį pensinį amžių: Danija, Vokietija, Graikija, Islandija, Italija, Juodkalnija (vyrams 66 metai, moterims 64 metai), Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. 7 šalys turi trumpesnį pensinį amžių, bet kai kuriose jį turi suplanavę ilginti: Baltarusija, Bulgarija, Čekija (bet jauniems žmonėms ilgins iki 67), Moldova, Šiaurės Makedonija, Slovakija, Ukraina.
Danijoje ir Suomijoje pensinis amžius laikomas vienu iš lankstesnių Europoje. Danijoje jis priklauso nuo vidutinės gyvenimo trukmės, todėl kiekvienas naujas pensinis amžius yra skaičiuojamas remiantis tuo, kiek ilgai gyvens ateities kartos. Suomijoje taip pat yra pensinio amžiaus elastingumo mechanizmas - pensijos amžius palaipsniui kyla atsižvelgiant į gyventojų sveikatą ir gyvenimo trukmę.
Konkrečių Europos šalių pavyzdžiai
- Vokietija: vidutinis vyrų gyvenimo trukmė 80 metų, moterų - 86 metai; pensinis amžius 65 metai; pensijos apskaičiuojamos pagal sudėtingą formulę; vidutinė vyrų pensija 1020 Eur, moterų - 590 Eur.
- Prancūzija: vyrai 79,5 m., moterys 85,5 m.; pensinį amžių realiai galima vertinti 62-67 m. ribose; vidutinė pensija ~1000 Eur.
- Jungtinė Karalystė: pensininkai gyvena 20-23 metus; pensinis amžius šiuo metu 66 m., iki 2028 m. 67 m.; vidutinė pensija >1500 svarų sterlingų.
- Nyderlandai: pensinis amžius 66,4 m., valstybė aktyviai koreguoja amžių; stipri privataus kaupimo sistema.
- Švedija, Danija, Norvegija, Islandija: Šiaurės šalys turi vienus aukščiausių pensinių amžių ir stiprią socialinę apsaugą; pensinis amžius dažnai siejamas su gyvenimo trukmės rodikliais.
Pensinis amžius už Europos ribų: įdomūs kontrastai
Pensinis amžius už Europos ribų dažniausiai žemesnis. Pavyzdžiui, mažiausias pasaulyje pensinis amžius yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur jis siekia vos 49 m. Visgi šis amžius taikomas tik pačioje valstybėje gyvenantiems piliečiams - emigrantai privalo sulaukti 60 m. Kiek mažesnį pensinį amžių galima sutikti ir daugelyje Azijos bei Afrikos šalių. Egipte, Kamerūne, Indijoje, Šri Lankoje jis siekia 60 m., o, pavyzdžiui, Irane, Vietname moterų pensiniam amžiui kartelė yra dar žemesnė ir siekia 55 m.
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos Latvijoje
Pietų Korėjoje pensinio amžiaus kartelė užkelta vos iki 60 m., tačiau šalies gyventojai vidutiniškai darbo rinką palieka net 72 m. To priežastis - aukštas senyvo amžiaus žmonių skurdas. Libijoje pensinė amžiaus riba - aukščiausia pasaulyje ir siekia 70 m.
Kas lemia pensinio amžiaus ribas?
- Vidutinė gyvenimo trukmė: šalyse, kuriose žmonės gyvena ilgiau, įprasta ir dirbti ilgiau, kad išlaikytų ekonomikos balansą. Tą matome ir iš pensinio amžiaus: turtingesnėse šalyse, su geresne medicinos apsauga ir ilgesne gyvenimo trukme, gyventojai į pensiją išeina vėliau.
- Sveikatos apsaugos sistema: kuo geresnė sveikatos apsaugos sistema - tuo ilgesnė gyvenimo trukmė, o tai lemia ir tai, kada išeinama į pensiją.
- Socialinės išlaidos: kuo daugiau valstybė išleidžia pensijoms, tuo didesnis spaudimas ekonomikai. Dėl to kai kurios šalys yra priverstos ilginti pensinį amžių.
Pavyzdžiui, Italija - šalis, turinti vieną iš didžiausių senjorų populiacijų Europoje, nustatė pensinį amžių 67 metų. Tai užtikrina, kad valstybės biudžetas neišsektų, kadangi vidutinis italas gyvena ilgiau nei Europos vidurkis.
Pensinio amžiaus lankstumas ir reformos
Danijos ir Suomijos modeliai rodo, kad lankstus pensinis amžius, susietas su gyvenimo trukme ir sveikatos rodikliais, užtikrina ilgalaikį tvarumą ir mažina staigius socialinės sistemos pokyčius. Norvegija taip pat įdiegė lankstumo mechanizmą: į pensiją šalies gyventojai gali išeiti nuo 62 iki 75 metų, ir ši sistema susilaukė daugybės pagyrimų, nes ji daugiausiai naudos duoda tiems, kurie kelionę darbo rinkoje baigia vėliau.
EBPO prognozuoja, kad iki 2060 m. vidutinis pensinis amžius ES priartės prie 67 metų, o keliose šalyse pasieks 70 metų ar daugiau. Pavyzdžiui, Danija jau nusprendė iki 2040 m. padidinti pensinį amžių iki 70 metų. Prognozuojama, kad 2022 m. į darbo rinką įžengusių asmenų būsimas įprastas pensinis amžius svyruos nuo 62 iki 74 metų vyrams ir nuo 60 iki 74 metų moterims.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Socialinė dimensija: darbo sąlygos, skurdas ir sveikata
Lietuviai dirba bene sunkiausiomis sąlygomis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad lietuviai darbingą amžių pragyvena pakankamai nelengvai, nes dirba nežmoniškais krūviais. Pasak jos, retas lietuvis išgyvena iš vieno atlyginimo, todėl dažnai tenka dirbti papildomai. Per savo darbingą amžių lietuviai iššvaisto savo sveikatą ir tai atsitinka ganėtinai greitai - dažnas darbuotojas net neišlaukia priešpensinio laikotarpio, kai į pensiją gali išeiti anksčiau. Tokie žmonės tampa bedarbiais, kurie visiškai iškrenta iš darbo rinkos ir yra nebereikalingi darbdaviams, turi gyventi iš pašalpų.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma Lietuvoje: naujosios politikos pokyčiai
I. Ruginienė pažymi, kad darbo sąlygų gerinimas ir tinkamas poilsio režimas nuo pirmos darbo dienos galėtų lemti, kad žmonės saugiai atidirbtų iki pensinio amžiaus. Ji taip pat pabrėžia, kad pensija Lietuvoje lygi skurdui: „pavyzdžiui, mano viena pažįstama visą gyvenimą atidirbo gydytoja... maistui lieka vos daugiau nei 100 eurų per mėnesį“.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pritaria, kad subalansuotas darbo ir poilsio režimas yra labai svarbus gerai savijautai ir sveikatai. SAM atkreipia dėmesį, kad profesinis aktyvumas pats savaime nėra laikomas sveikatos rizikos faktoriumi: priešingai - jeigu darbas susijęs su fiziniu aktyvumu ir socialiniais ryšiais, jis gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.
Ką daryti, kad pensinė sistema būtų tvari ir pensijos orios?
- Derinti pensinį amžių su realia gyvenimo trukme ir darbo sąlygomis - lankstumo mechanizmai mažina šoką socialinei sistemai.
- Skatinti antros ir trečios pakopos pensijų kaupimą bei atsakingą taupymą - individualus kaupimas didina galimybę gauti 70-80 proc. buvusių pajamų.
- Gerinti darbo sąlygas ir skatinti kokybišką poilsį - taip pailgėja darbingasis amžius ir mažėja ankstyvo išėjimo į nedarbą rizika.
- Mažinti pagyvenusių žmonių skurdą - valstybės parama, tikslinės išmokos ir socialinė politika turi užtikrinti orų senatvės gyvenimą.
Pagrindinės išvados ir palyginimai
Man kyla pagrindinė išvada, kad tuose šalyse, kur jau dabar išeinama vėliau nei 65 metai į pensiją, žmonės gyvena geriau, tos šalys turtingesnės. Paanalizavus tų šalių gyvenimo trukmę, matome, kad žmonės gyvena ilgiau. Norėti anksčiau išeiti į pensiją, gal ir gerai, bet realybė tokia, kad tai įmanoma, kai šalis skurdi, ir sveikatos apsaugos sistema neblizga, bei gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė daug mažesnė.
Lietuvos pensinis amžius normalus lyginant su kitomis šalimis, tačiau gyvenimo trukmė kiek trumpesnė nei Europos Sąjungos šalių vidurkis. EBPO duomenimis, 2018 m. vidutinis jos šalių narių pensinis amžius buvo 63,5 m. moterims ir 64,2 m. vyrams. „Šiuo metu Lietuva atitinka pasaulines tendencijas: senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn., o vyrams 64 m. 2 mėn., tačiau jau 2027 metais tiek vyrams, tiek moterims, šis slenkstis sieks 65 metus“, - pasakoja A. Paliukaitė.
Visgi akcentuotina, kad siekiant oraus pensinio amžiaus reikia ne tik teisinio įstatyminio ilgėjimo ir korekcijų, bet ir realių investicijų į sveikatą, darbo sąlygų gerinimą, atlyginimų didinimą bei privačių pensijų kaupimo skatinimą. Norint išėjus į pensiją jaustis patogiai ir nenutolti nuo įprasto gyvenimo lygio, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų.
| Šalis | Pensinis amžius (apytiksliai) | Vid. gyvenimo trukmė (vyr./mot.) | Vidutinė pensija (apie) |
|---|---|---|---|
| Lietuva | 65 (2026) | 69,2 / 79,7 | ~750 EUR |
| Vokietija | 65 (kils iki 67) | 80 / 86 | 590 / 1020 EUR |
| Prancūzija | 62-67 | 79,5 / 85,5 | ~1000 EUR |
| Japonija | 65 | 80,5 / 87 | ~1224 EUR (1500 USD) |
| JAV | 65-67 (62 anksčiau) | 77 / 81,5 | ~1165 EUR (1400 USD) |
| Norvegija | 67 (lanksti 62-75) | 80 / 84 | ~2250 USD (minimali per mėn.) |
Pastaba: lentelėje pateikti apytiksliai dydžiai ir metai pagrindžiami straipsnio medžiaga.