Socialinio pedagogo veikla mokykloje apima platų funkcijų spektrą: darbą su mokiniais ir jų šeimomis, bendradarbiavimą su mokytojais ir socialiniais partneriais, prevencines programas, tyrimus ir administracinį darbą. Vienas iš svarbių aspektų, susijusių su socialinio pedagogo darbu, yra darbo laiko trukmė.
Kas gali būti atliekama 50 proc. etato ribose už gimnazijos ribų
50 proc. darbo laiko socialinė pedagogė gali skirti už gimnazijos ribų: lankymui namuose, konsultacijoms su kitais specialistais, bendradarbiavimui su kitomis įstaigomis, tiriamajam ir organizaciniam darbui.
Individualus ir grupinis darbas
Individualus darbas - sprendžiant mokinio problemas, konsultuojant jo tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus.
Darbas grupėje - gyvenimo įgūdžių ugdymas, pagalba sprendžiant problemas, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklos bendradarbiavimo skatinimas ir kita.
Konsultavimas, tyrimai, mokymas ir prevencija
Konsultavimas - patarimai, pasitarimai, papildoma mokomoji pagalba mokiniams, jų grupėms, mokytojams, kitiems švietimo pagalbos specialistams, tėvams (globėjams, rūpintojams) siekiant padėti išsiaiškinti tai, kas vyksta jų gyvenime ir mokymosi aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Tyrimai - siekiant išsiaiškinti aplinkos poveikį mokiniui, ugdymosi ir mokymosi sunkumus, kas padeda valdyti procesą, reiškinio sąlygas, patikrinti priežastinius reiškinių ryšius ir kita.
Mokymas ir švietimas - skirtas padėti mokiniams išmokti kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save, aplinką, gebėti priimti sprendimus, spręsti problemas, elgtis visuomenėje priimtinais būdais, valdyti emocijas, gyvenimo įgūdžių, sveikos gyvensenos ugdymas ir kita.
Prevencinės veiklos organizavimas - siekiant mažinti teisės pažeidimus, gimnazijos nelankymą, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, patyčių, savižudybių, ligų, ŽIV/AIDS, prekybos žmonėmis ir kitų neigiamų socialinių reiškinių prevenciją.
Socialinės pedagoginės pagalbos tinklo kūrimas ir bendradarbiavimas
Socialinės pedagoginės pagalbos tinklo kūrimas - mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams), socialinių partnerių paieška, projektų vykdymas ir plėtra.
Bendradarbiavimas: bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Ryšiai su bendruomene: nuolat palaiko ryšius su vietos bendruomene ir įvairiomis įstaigomis, rūpinasi gyvenamosios vietos pritaikymu vaiko poreikiams.
Socialinio pedagogo darbo turinys ir metodai
Socialinio pedagogo veiklos turinys apima įvairias sritis, skirtas vaiko gerovei užtikrinti: Darbas su asmeniu: vaiku, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, pedagogais ir kitais švietimo įstaigoje dirbančiais specialistais.
Problemų sprendimas: vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo), dirba su vaikais, priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, patiriančiais fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą, vykdo saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas.
Pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotinių kontingento, problemų pobūdžio, o taip pat nuo profesinio meistriškumo ir profesinio pasirengimo lygio.
Veiklos metodai
Socialinio pedagoginio darbo metodika, aiškindamasi kliento problemų sprendimo būdus ir tikslą, būtinai nustato jų atitinkamą suderinamumą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
- Pedagoginės psichoterapijos metodai
- Pedagoginės korekcijos metodai
- Socialinės kontrolės metodai
- Socialinė pagalbos metodai
- Vaizdinio mokymo metodai
- Ekspertų vertinimo metodas
Socialinio pedagoginio darbo tobulinimas neįmanomas be efektyvių darbo metodų, būdų, priemonių, išteklių, socialinės - pedagoginės veiklos technologijų panaudojimo.
Kontaktinės ir nekontaktinės valandos, darbo laiko normos
Pedagogų darbo laikas yra dalijamas į kontaktines ir nekontaktines valandas. Prie kontaktinių valandų priskiriamas ne tik dėstymas, bet ir mokinių bei kitų pedagogų konsultavimo laikas, o prie nekontaktinių valandų - pasiruošimas darbui, bendravimas su administracija, kvalifikacijos kėlimas, bendravimas su mokinių atstovais ir kitais specialistais.
Tokiems darbuotojams nustatytas sutrumpintas darbo laikas, nes jų darbo pobūdis yra susijęs su padidėjusia protine, emocine įtampa.
Dažnai niekaip nėra apribojamas bendravimo su mokinių atstovais laikas, o kvalifikacijos kėlimo laiką nustato mokymų organizatoriai.
Papildomas darbas, viršvalandžiai ir darbo laiko apskaita
Darbo inspekcijos nuomone, nėra jokių apribojimų pedagogui dirbti daugiau nei 60 valandų per savaitę, jei yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo krūvio padidinimo ar kitos darbo funkcijos atlikimo.
Taip pat, gali būti numatomas darbo funkcijos apmokėjimas padidinta apimtimi. Papildomas darbas apmokamas papildomai ir nėra laikomas viršvalandžiu. Tačiau jei darbdavys duoda vienkartinį nurodymą dirbti ilgiau, toks darbas turėtų būti viršvalandinis.
Tokiu atveju, pedagogas vienoje įstaigoje gali dirbti iki 60 val. per savaitę, vadovaujantis Darbo kodekso 114 str. Taigi, jei darbuotojas su darbdaviu raštu susitaria, kad darbuotojas dirbs papildomai ir už tai gaus sutartą atlygį, tai nėra laikoma viršvalandiniu darbu, o susitarimu dėl papildomo darbo ir tokiu atveju darbuotojui leidžiama dirbti iki 60 val. per savaitę.
Jei darbdavys davė vienkartinį nurodymą dirbti ilgiau, toks darbas turėtų būti laikomas viršvalandiniu ir apmokamas Darbo kodekso 115 str.
Naujos funkcijos ir iššūkiai įgyvendinant pedagogų karjeros modelį
Lietuvoje numatoma reforma dėl pedagogų karjeros modelio įvedimo. Planuojama susieti pedagogo darbo užmokestį su kompetencijų augimu ir tikrinti mokytojų kompetencijas kas penkerius metus.
Įgyvendinant reformos tikslus, pedagogams teks ruošti įvairias ataskaitas analizei, diskusijoms, kelti kvalifikacijas įvairiose srityse, dalyvauti diegiant naujausias mokymo(si) priemones ir technologijas, kuriant naujausias ugdymo metodikas.
Visas šis laikas turėtų būti skaičiuojamas iš bendros darbo laiko normos. Tačiau mažinti tvarkaraštinio laiko arba kontaktinių valandų negalima. Todėl lieka tik galimybė perskirstyti likusias nekontaktines valandas arba tartis dėl papildomo darbo ar viršvalandžių. Vėlgi, lieka maksimalaus darbo laiko apribojimas per dieną - ne daugiau nei 12 valandų.
Dėl naujovių nuo 2023 metų pradžios, kai bus nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, švietimo įstaigų vadovams svarbu pradėti galvoti apie labiau sutrumpintą darbo laiko apskaitą. Aišku, kad reikės planuoti didesnį darbo užmokesčio fondą, nes trumpinant darbo laiko normą, atlyginimas negali būti proporcingai mažinamas.
Pirmieji žingsniai karjeroje. Darbo pokalbis: klausimai, kuriems verta pasiruošti iš anksto
Socialinio pedagogo tikslai, veiklos rezultatai ir etikos nuostatos
Socialinio pedagogo darbo tikslas - tiesioginėmis paslaugomis ir socialinio darbo veikla įvertinti ir spręsti problemas, susijusias su vaiko pagrindinių reikmių tenkinimu, saugumo ir socialinės adaptacijos užtikrinimu.
Socialinis pedagogas siekia padėti ugdytiniams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, atliekančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais.
Socialinio pedagogo veiklos metodiką vertinti kaip mokslinių žinių taikomąją sistemą, įskaitant socialinės ir ugdomosios pagalbos būdų, metodų, priemonių, technologijų visumą, paramą individui, ir sunkioje gyvenimo situacijoje, nuoseklių, tarpusavyje susijusių pedagogo ir kliento veiksmų, sąlygojančių efektyvų asmeninių ir socialinių problemų sprendimų sistemą.
Socialinio pedagogo darbe vadovaujasi vertybinėmis nuostatomis, tokiomis kaip pagarba, atvirumas, tolerancija, unikalumo pripažinimas, vaiko kaip asmenybės vertinimas, nesmerkimas, empatija, priėmimas, konfidencialumas ir pasitikėjimas.
Darbo reglamentavimas: teisės aktai ir rekomendacijos
Siekiant profesinio tobulumo, kokybės ir aukštų rezultatų, socialiniai pedagogai savo darbe turi vadovautis pareigybės pagrindiniais dokumentais.
Švietimą reglamentuojantys teisės aktai: Pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo.
Pareigybiniai dokumentai: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“.
Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai: Rekomendacijos „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių - įpareigojimo būti namuose nustytu laiku...“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymai dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų ir kt.
Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai: Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programa, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir kiti teisės aktai.
Praktiniai darbo aspektai: kasdienės užduotys
Individualus darbas su mokiniais ir jų tėvais - konsultacijos, pokalbiai. Darbas grupėje - mokinių pažinimas (pagal reikalą pravesti anketavimus), anketų analizės.
Konsultavimas - susirinkimai, pasitarimai, pagal poreikius ir tyrimai. Mokymas ir švietimas - diskusijos, pokalbiai, gyvenimo įgūdžių, sveikos gyvensenos ugdymas, mokyti kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save ir aplinką, gebėti priimti sprendimus, spręsti problemas, elgtis visuomenėje priimtais būdais, valdyti emocijas ir kt.
Specialus darbas kaimo bendruomenėse
Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas - tai savo bendruomenės narių pagalbininkas, patarėjas, gynėjas ir atrama, vaikų ir suaugusiųjų visuomenei naudingos veiklos organizatorius. Jis savo elgesiu, gyvenimo būdu, santykiu su žmonėmis, savo profesija, aukštomis dorovės nuostatomis įgyja gyventojų pagarbą.
Jo veiklos tikslas - padėti savo mikrosociumo žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinių - ekonominių krizių sunkumus. Ji turėtų būti iniciatyvus, kūrybingas, atviras, mokantis individualiai prieiti prie žmonių, sudominti juos įdomia naudinga veikla, lavinti jų gabumus, rasti sau pagalbininkų.
Bendruomenės socialinis pedagogas: padeda vaikams spręsti socialinius, intelektualinius, fizinius poreikius ir gina jų interesus; padeda jaunimui patenkinti intelektualinio, kultūrinio, dorovinio, fizinio vystymosi poreikius; padeda pagyvenusiems žmonėms įveikti vienatvę, bendravimo stygių, amžiaus negalias; padeda jaunoms šeimoms harmonizuoti tarpusavio santykius, tvarkant buitį, įgyjant vaikų auginimo ir auklėjimo žinių.
Organizaciniai ir administraciniai darbai
Pagalbos poreikio tyrimas: tiria socialinės pedagoginės pagalbos poreikį. Organizuoja ir koordinuoja socialinės pedagoginės pagalbos teikimą ir vertina jos kokybę.
Švietimas ir informavimas: kartu su įstaigos personalu, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų institucijų atlieka šviečiamąjį informacinį darbą. Socialiniai projektai: inicijuoja, organizuoja socialinių projektų kūrimą ir jų įgyvendinimą.
Išteklių gavimas: inicijuoja išteklių, kurie būtini vaikų ir jų šeimų poreikiams patenkinti, gavimą. Ryšiai su įstaigomis: palaiko ryšius su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą.
Teisių atstovavimas: atstovauja ir gina vaikų teises švietimo įstaigoje, teisėsaugos ir kitose institucijose.
Rekomenduojami darbo elementai planuojant 50 proc. etatą
- Aiškiai suskirstyti kontaktines ir nekontaktines valandas.
- Numatyti laiką individualioms konsultacijoms ir grupiniams užsiėmimams.
- Planuoti laiko tarpsnius tiriamajam ir organizaciniam darbui.
- Tarti su darbdaviu dėl papildomo darbo ar papildomo apmokėjimo, jei reikalingas laiko padidinimas.
- Įtraukti bendradarbiavimą su bendruomene ir kitomis įstaigomis kaip nuolatinę veiklos dalį.
| Veikla | Galima skirti 50% etato metu |
|---|---|
| Individualios konsultacijos | Taip |
| Grupės užsiėmimai | Taip |
| Namų lankymas | Taip |
| Konsultacijos su specialistais | Taip |
| Tyrimai ir analizė | Taip |
| Administracinis darbas/ataskaitos | Taip, proporcingai |
Socialinio pedagogo veiklos reglamentavimas apima daugelį teisės aktų ir rekomendacijų, todėl planuojant 50 proc. etatą būtina atsižvelgti į galiojančius įsakymus, nutarimus ir rekomendacijas dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, vaiko teisių apsaugos bei darbo laiko reglamentavimo.