Psichologinis smurtas - tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Ši smurto rūšis gali palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas, paveikdamas žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą.
Psichologinio smurto samprata ir apraiškos
Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų pasekmių. Šis smurtas gali pasireikšti įžeidžiančiais žodžiais, žeminimu, psichologiniu spaudimu, izoliacija nuo žmonių, nepagrįstais kaltinimais, manipuliacijomis ir kontrolės veiksmais, siekiant apriboti asmens laisvę ir veiksmų galimybes.
Įžeidžiantys žodžiai, pastabos, grasinimai ir draudimai siekia įskaudinti, įbauginti ar priversti auką suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Grasinimai kaip psichologinė prievarta naudojami tam, kad nuslopintų galimą aukos pasipriešinimą. Tokia smurto rūšis dažniausiai patiriama šeimoje, kur ji gali pasireikšti draudimu išeiti iš namų, bendravimo ribojimu arba kitomis kontrolės formomis.
Psichologinio smurto pasekmės
Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, sukelia neigiamą poveikį asmenybės vystymuisi. Pažeidžiamas savivertės, pasitikėjimo savimi formavimasis, ugdomas neigiamas požiūris į save ir aplinką. Tai gali lemti kompleksinius potrauminio streso sutrikimus, sunkumus reguliuojant emocijas, sunkumus kuriant sveikus santykius bei neigiamai paveikti psichikos sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys dažnai jaučia nuolatinę įtampą, baimę, kaltę, praranda socialinį saugumą ir pasitikėjimą savimi. Tokie žmonės gali patirti depresiją, nerimą ar psichosomatinius sutrikimus, kurie reikalauja profesionalios psichologinės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Baudžiamoji atsakomybė už smurtą prieš vaikus
Psichologinis smurtas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir teisės aktuose
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis užtikrina teisę į asmens neliečiamybę, draudžia kankinimus, žeminimą ir žiaurų elgesį, o 22 straipsnis numato privatumą, saugantis nuo savavališko kišimosi į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Tačiau BK neturi specifinių nuostatų, skirtų tik psichologiniam smurtui prieš moteris ar artimoje aplinkoje.
Psichologinis smurtas Lietuvos teisės sistemoje dažniausiai traktuojamas kaip „psichinė prievarta“ - tai veikla, kuri gali būti viena iš kvalifikuojančių nusikaltimo aplinkybių. BK numato keletą straipsnių, kur psichinė prievarta veikia baudžiamąją atsakomybę, pavyzdžiui, grasinimas nužudyti ar sunkiai sužaloti (BK 145 str.), veiksmų laisvės varžymas (BK 148 str.) ar prievartinis lytiškumas (BK 151 str.).
Be to, 2021 m. Lietuvos BK įtraukė naują nusikalstamą veiką - neteisėtą žmogaus persekiojimą (148(1) str.), kuri dažnai sukelia psichologinį spaudimą, nerimą ir baimę. Tai leidžia nukentėjusiems kreiptis į teisėsaugą ir gauti apsaugą nuo tolimesnio smurto.
Psichologinio smurto kriminalizacijos trūkumai
Visgi, psichologinis smurtas nacionalinėje teisėje yra kriminalizuotas tik iš dalies, nes trūksta tiesioginių normų, kurios apimtų visas psichologinio smurto formas. Dėl to ne visos aukos gauna pilną apsaugą, o smurtautojai dažnai lieka be atsakomybės. Tai neatitinka tarptautinių rekomendacijų, tokių kaip Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, kurioje psichologinis smurtas yra pripažįstamas nusikaltimu.
Kriminalizavimas yra svarbus siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą, efektyvesnį teisingumą ir visuomenės informavimą apie šios smurto rūšies pavojus. Taip pat tai padėtų mažinti latentinius psichologinio smurto atvejus, kurie dažnai nėra fiksuojami oficialioje statistikoje.
Taip pat skaitykite: Baudžiamoji atsakomybė už smurtą prieš nepilnamečius
Psichologinio smurto paplitimas Lietuvoje
Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. tyrimu, 43 proc. moterų Europos Sąjungoje patyrė psichologinį smurtą iš dabartinio ar buvusio partnerio. Žmonės dažnai patiria smurtą kaip menkinimą, grasinimus ar draudimus, kurie labiausiai pasireiškia šeimoje ir artimoje aplinkoje.
Lietuvoje 2020 metais smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai pasireiškė fiziniu smurtu (4796 atvejai), bet psichologinis smurtas taip pat buvo dažnas - užregistruoti 172 tokie atvejai. Tačiau realus psichologinio smurto paplitimas yra kur kas didesnis, nes daugelis situacijų lieka nefiksuotos dėl baimės, nepakankamo atpažinimo ar informavimo stokos.
Statistiniai duomenys apie psichologinį smurtą
| Metai | Fizinis smurtas (atvejai) | Psichologinis smurtas (atvejai) |
|---|---|---|
| 2020 | 4796 | 172 |
Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybių gyventojų tyrimas (2021 m.) parodė, kad psichologinį smurtą atpažįsta vis daugiau žmonių. Pvz., situaciją, kai vyras draudžia žmonai eiti į darbą, 2020 m. smurtu laikė 50 proc., o 2021 m. - jau 63 proc. apklaustųjų.
Socialinės ir teisinės pagalbos galimybės
Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys gali pasinaudoti teisinių ir socialinių pagalbos priemonių sistema. Jie gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pagalbos ir apsaugos priemonių, tokių kaip laikinos teismo apsaugos priemonės, kurios riboja smurtautojo kontaktus ir judėjimą. Taip pat valstybės finansuojami moterų krizių centrai, vaiko teisių apsaugos tarnybos bei emocinės paramos linijos suteikia emocinę bei psichologinę pagalbą visą parą.
Švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas yra labai svarbūs. Formuojant supratimą apie psichologinio smurto žalą, žmonės gali anksčiau atpažinti jo požymius ir efektyviau reaguoti. Emocinio raštingumo stiprinimas leidžia geriau suprasti savo ir kitų emocijas bei atpažinti žalingą elgesį anksčiau.
Taip pat skaitykite: Smurtas artimoje aplinkoje: teisinė kvalifikacija Baudžiamajame kodekse
Psichologinio smurto poveikio mažinimo priemonės
- Teisinės priemonės - paskatinti efektyvesnį BK 116, 117 ir kitų straipsnių taikymą, kurie numato atsakomybę už skausmą ar žalą sukeliančius veiksmus.
- Psichologinė pagalba - terapijos, paramos grupės ir bendruomeniniai projektai padeda atkūrimo procese.
- Visuomenės švietimas - informacijos sklaida apie lyčių lygybę, smurto prevenciją ir teisingą reagavimą smurto situacijose.
- Socialinės paslaugos - krizių centrai, prieglaudos ir specialistų pagalba nukentėjusiems asmenims.
Konferencija „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“
Toks kompleksinis požiūris į psichologinį smurtą yra būtinas, siekiant efektyviai apsaugoti Lietuvos Respublikos gyventojus ir ypač moteris nuo šios žalingos smurto formos.
tags: #baudziamasis #kodeksas #psichologinis #smurtas