Šiuo metu pensinis amžius Estijoje yra 64 metai ir devyni mėnesiai, o 2027 metais pailgės iki 65 metų ir vieno mėnesio. Nuo 2027 metų bus imta taikyti dar 2018 metais patvirtinta nauja sistema, pagal kurią kiekvieniems kalendoriniams metams bus nustatomas vis kitas pensinis amžius. Tai reiškia, kad galimybė išeiti į pensiją nebepriklausys nuo asmens gimimo metų, o bus nustatoma pagal jo amžių konkrečiais kalendoriniais metais. Pensinis amžius Estijoje apskaičiuojamas remiantis tikėtina 65 metų amžiaus žmonių gyvenimo trukme ir atspindi penkerių metų laikotarpio vidurkį.
Naujus pensijų draudimo įstatyme numatytus pensinio amžiaus apskaičiavimo principus ir formulę Estijos parlamentas patvirtino dar 2018 metais. Naujas 65 metų ir trijų mėnesių pensinis amžius taikomas 1963 metais gimusiems asmenims, išskyrus tuos, kurie gimė metų pabaigoje ir pensinio amžiaus sulauks 2029 metais. Pastariesiems pensinis amžius sukaks 2029 metais, o tikslus išėjimo į pensiją laikas bus nustatytas remiantis kitais metais priimtu potvarkiu dėl pensinio amžiaus.
Atsižvelgiant į bendrą gyventojų senėjimą, Europos Sąjungos šalyse ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių (55-64 metų) įtraukimui į darbo rinką ir jų užimtumo didinimui. Pavyzdžiui, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Danijoje pensinis amžius yra 67 metai arba beveik 67 metai. Danijoje pensinis amžius yra 67 metai, tačiau iki 2040 metų jis pailgės beveik iki 70 metų. Be to, iš 27 Europos Sąjungos šalių 11 nusprendė tolesnį pensinio amžiaus ilginimą automatiškai susieti su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimu.
- Siekiant užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, nuo 1994 metų pensinis amžius buvo ilginamas tik keturis kartus. Naujausias sprendimas - nuo 2027 m. pensinis amžius bus keičiamas atsižvelgiant į tikėtiną gyvenimo trukmę, t. y. pensinio amžiaus keitimas tampa statistinis ir priklauso nuo tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčių.
- 2025 metų sausio 1 dienos duomenimis Estijoje buvo 327 tūkst. pensininkų, įskaitant 312 tūkst. senatvės pensininkų. Remiantis šalies finansų ministerijos prognoze, iki 2060 metų pensininkų skaičius padidės iki maždaug 340 tūkst.
- Estijos „Swedbank“ duomenimis, 2021 metais buvo pradėta panaši į Estiją reforma Lietuvoje - gyventojams buvo leista išsimokėti II pakopos pensijų fondų lėšas, tačiau dauguma atsiimtų lėšų liko investuotos arba buvo panaudotos avansinei skolai grąžinti, o dalis - tiesiog atidėta.
Baltijos šalių pensijų sistemos tarpusavyje turi panašumus: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikia trys pakopos, kurių pagrindiniai principai - analogiški. Vis dėlto yra ir skirtumų - nuo pakankamai nežymių iki labai ryškių. Kas sutampa ir kas yra kitaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų sistemose?
I pakopa: įtrauktis ir pagrindiniai principai
„Pastaruoju metu visose Baltijos šalyse žodį „pensija“ lydėjo žodis „pertvarkymas“: Lietuvoje buvo keičiamos II pakopos kaupimo sąlygos, Latvijoje - sprendžiamas paveldimumo klausimas, o Estijoje vyriausybė užsimojo leisti gyventojams išsimokėti pensijų fondų lėšas, tiesa, pastarąją pertvarką kol kas sustabdė šalies prezidentė ir gali būti, kad dėl jos savo žodį turės tarti Aukščiausiasis teismas.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Į I pakopą visose Baltijos šalyse įtraukti visi dirbantieji, mokantys socialinio draudimo mokesčius. Lietuvoje ir Estijoje kaupimas veikia iš esmės tuo pačiu būdu - mokant socialinį draudimą jo suma ir metai, praleisti dirbant, verčiami į taškus. Taškai virsta pinigais, kai žmogus pasiekia pensinį amžių. Taip pat veikia mažiausia pensija, garantuojama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo darbo stažo. Latvijoje ši sistema yra šiek tiek kitokia - sąlyginė nustatytojo dydžio įmokos sistema, kai įmokos sumuojamos ir pensija priklauso nuo spėjamos vidutinės gyvenimo trukmės bei vyriausybės sprendimo, kokiu santykiu sukauptą sumą reikia išmokėti.
II pakopa: kaupimo sąlygos ir skirtumai
II pakopo įmokos yra tiesiogiai susijusios su pensijos dydžiu. Lietuvoje II pakopa yra privaloma gimusiems 1983 m. ir vėliau; tačiau Lietuvoje kaupiama suma yra 3 proc. nuo atlyginimo, plus valstybės pridedama 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo.
Estijoje II pakopo įmokos sudaro 2 proc. nuo atlyginimo ir 4 proc. papildomo įnašo, kurį valstybė kompensuoja mokamų socialinių įmokų forma. Latvijoje II pakopos kaupimas sudaro 6 proc. nuo atlyginimo, tačiau I pakopos pensija gali būti paveikta šiek tiek mažiau nei Lietuvoje ar Estijoje.
Visos trijų šalių II pakopos lėšos priklauso kaupiančiajam ir yra paveldimos. Lietuvoje po 2019 metų pertvarkos II pakopos fondai veikia gyvųjų ciklų principu: „jaunesni“ fondai investuoja rizikingiau, „vyresni“ - konservatyviau, o Latvijoje ir Estijoje veikia įprasti fondai su investavimo rizikų pasirinkimu, tačiau sulaukus tam tikro amžiaus rekomenduojama keisti fondą į saugesnį variantą. Lietuvoje šis principas įgyvendinamas automatiškai.
III pakopa: savanoriškumas ir lengvatos
III pakopa yra savanoriška kaupimo forma, kuriai taikoma pajamų mokesčių lengvata. Visose trijose šalyse lengvatos taip pat skiriasi: Lietuvoje lengvata taikoma iki 1500 eurų per metus; Latvijoje - iki 4000 eurų arba 10 proc. metinių pajamų; Estijoje - iki 6000 eurų arba 15 proc. metinių pajamų. Tačiau bendras principas - lėšos III pakopoje išliko kaupiančiojo nuosavybe ir paveldimos visą laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kiti reikalai: mokesčiai, indeksavimas ir demografija
Estijos pensijos nėra apmokestinamos, jei jų suma neviršija tam tikrų ribų; Estijoje vidutinio dydžio pensija skaičiuojama remiantis gyvenimo trukmės prognozėmis ir demografinėmis sąlygomis. Estijos pensijos kasmet indeksuojamos nuo balandžio atsižvelgiant į infliaciją ir įplaukų dinamiką.
Demografinė padėtis ir pensijų sistemos tvarumas kelia didelį dėmesį euroatlantiniam kontekste. Nuo 2027 metų pensinis amžius bus keičiamas atsižvelgiant į tikėtiną gyvenimo trukmę, o tai reiškia, kad pensijos išeities laikas taps labiau statistinis ir priklausys nuo makroekonominių prognozių.
Ryšys su Lietuva ir regioniniais duomenimis
Remiantis duomenimis, Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai dažnai lyginami su Estijos patirtimi. Lietuvoje 2026 metais gali išeiti į pensiją 65 metų amžiaus moterys ir vyrai (pagal gimimo datas). Lietuvoje II pakopos fondų situacija pastebimai skiriasi nuo Estijos - buvo atlikta reforma, kurios poveikis vis dar kelia diskusijų. Pasak ekspertų, svarbios yra sistema stabilumas, patikimumas, o ne trumpalaikiai politiniai sprendimai.
Estijoje taip pat pastebimi panašūs motyvai kaip ir Lietuvoje: tiek politiniai, tiek ekonominiai veiksniai lemia poreikį didinti įmokas arba leisti gyventojams atsiimti lėšas. Diagnozuojant situaciją, svarbu atsižvelgti į demografinius pokyčius: šalių gyventojų senėjimas reikalauja sprendimų dėl darbo įtraukties vyresnio amžiaus žmonėms ir tvarios pensijų sistemos ateities.
Poveikis visuomenei ir praktiniai patarimai gyventojams
Praėjusių metų Estijoje ir 2021-aisiais įvykdyta reforma parodė tiek teigiamus, tiek neigiamus efektus: dalis gyventojų pasinaudojo teisėmis atsiimti lėšas, didžiausi pučiai lėšų buvo investuota į realią ekonomiką ar grynąjį vartojimą. Tačiau dauguma žmonių vis dar verta svarstyti apie tolesnį kaupimą III pakopoje ar investicijas į diversifikuotus turtus, įskaitant nekilnojamąjį turtą arba žemę kaip inflacijos apsaugą. Ekspertai pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus finansinė situacija yra individuali, todėl svarbu išmanyti rizikas ir konsultuotis su licencijuotu finansų profesionalu.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Taip pat verta pažymėti, kad įstatyminės reformos gali paveikti įvairias pensijų pakopas, todėl gyventojams svarbu stebėti oficialius pranešimus ir regioninius statistinius duomenis, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl savo ateities finansų.
Turinys ir praktiniai duomenys
- Estijoje nuo 2027 metų pensinis amžius priklauso nuo tikėtinai gyvenimo trukmės ir keičiasi kasmet pagal galiojančią sistemą.
- II pakopos įmokos Estijoje sudaro 2 proc. nuo atlyginimo ir 4 proc. papildomo įnašo, kurį valstybė kompensuoja
- III pakopa turi pajamų mokesčių lengvatą - Estijoje iki 6000 eurų arba 15 procentų metinių pajamų;
- Pensijų indeksavimas Estijoje vyksta kasmet nuo balandžio; tikslas - apimti infliaciją ir mokesčių dinamiką.