Pensijų fondų valdytojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant gyventojų kaupiamų lėšų investavimą ir saugumą, todėl daugeliui aktualu žinoti, kas nutiktų sukauptoms lėšoms, jei valdytojas taptų nemokus. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis 15min sakė, kad teoriškai pensijų fondą valdanti įmonė bankrutuoti gali, tačiau tokia tikimybė yra „labai maža“.
Veiklos reguliavimas ir licencijavimas
Šis Įstatymas reglamentuoja papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose. Įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms valdymo įmonėms, valdančioms papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondus pagal Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją.
Verstis pensijų kaupimo veikla turi teisę uždaroji akcinė ar akcinė bendrovė (toliau - bendrovė), turinti šio Įstatymo nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Valdymo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą tik Vertybinių popierių komisijai patvirtinus atitinkamas pensijų fondo taisykles šios nustatyta tvarka.
Vertybinių popierių komisija apie sutikimą (kartu pateikiant licenciją) ar atsisakymą išduoti licenciją pareiškėjui turi pranešti per 3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.
Kapitalo reikalavimai ir priežiūra
Valdymo įmonės nei pradinis, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 150 000 eurų. Tuo atveju, kai valdymo įmonės valdomų investicijų portfelių vertė viršija 250 000 000 eurų, valdymo įmonė privalo padidinti nuosavą kapitalą suma, kuri turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento dydžio, kuriuo viršijama 250 000 000 eurų valdomų investicijų portfelių vertė.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Didėjant valdomų investicijų portfelių vertei, toks valdomo ir nuosavo kapitalo santykis turi būti užtikrinamas nuolat, kol nuosavo kapitalo dydis pasiekia 10 000 000 eurų. Ne mažiau kaip 125 000 eurų valdymo įmonės nuosavo kapitalo turi būti investuota į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi šio Įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
Valdymo įmonės auditui taikomi Audito įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo nustatyti reikalavimai. Valdymo įmonė yra atsakinga už teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis asmenų tinkamą parinkimą bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys būtų reikiamos kvalifikacijos.
Investavimo taisyklės ir rizikos valdymas
Lietuvos bankas skelbia, kad pensijų fondų valdytojai, investuodami lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių, kuriomis numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika. Investuojamoms lėšoms taikomi rizikos išskaidymo reikalavimai - įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių, ar kito turto.
Pavyzdžiui, pensijų fondų valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5 proc. valdomo turto į vieną kurį nors objektą, tarkime, į vienos įmonės akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei didelė lėšų dalis būtų investuota į vieną objektą, o jo vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų veiksnių reikšmingai sumažėtų.
Pensijų fondų valdytojai lėšas gali investuoti tik į pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą. Tai nustatytus reikalavimus atitinkančios pinigų rinkos priemonės, indėliai kredito įstaigose, vyriausybių obligacijos, įmonių obligacijos, investicinių fondų vienetai, bendrovių akcijos ir kt.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Gyvenimo ciklo fondai: kaip keičiasi investavimo strategija
Nuo 2019 m. sausio 1 d. visi kaupiantieji yra priskiriami gyvenimo ciklo fondams pagal savo gimimo metus - kiekvienas pensijų fondų valdytojas yra įsteigęs gyvenimo ciklo fondus, skirtus 1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002 metų gimimo dalyvių grupėms.
Kiekvieno gyvenimo ciklo fondo investavimo strategija kinta pagal dalyvių, kuriems skirtas šis fondas, amžių. Kol dalyviai yra jaunesni, fondas investuoja rizikingiau, ilguoju laikotarpiu siekdamas didesnės grąžos. Fondo dalyviams artėjant pensinio amžiaus link siekiama apsaugoti sukauptą sumą, mažiau rizikingų turto klasių (valstybių ir įmonių obligacijos, pinigų rinkos priemonės, indėliai ir pan.) dalis didėja.
Kiekvieno gyvenimo ciklo fondo investavimo strategija turi būti skelbiama pensijų fondų valdytojo interneto svetainėje, joje pateikiama pensijų fondo investavimo strategijos diagrama, kuri parodo, kada ir kiek pradedama mažinti investavimo rizika - priklausomai nuo valdytojo rizika gali būti pradedama mažinti likus 19, 17, 16 ar 15 metų iki pensinio amžiaus.
Pasirinkimas tarp II ir III pakopų ir valdytojo keitimas
Kaupti II ar III pakopos pensijų fonde yra individualus kiekvieno asmens apsisprendimas ir gali būti skirtingas priklausomai nuo žmogaus poreikių, gaunamų pajamų ar amžiaus. Be abejo, gyventojai lėšas gali kaupti ir abiejose pakopose.
Kaupiant III pakopos pensijų fonduose, galima be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, be to, iš III pakopos pensijų sistemos galima bet kada pasitraukti arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, tačiau tokiu atveju būtų galimai prarandama gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Palyginkite: kaupiant II pakopos pensijų fonduose, mažiau laisvės disponuoti sukauptomis lėšomis, taip pat yra nustatytas minimalus įmokos dydis.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Kaupiantiesiems II pakopoje įmokos dydis yra 3 proc. dalyvio pajamų arba didės kasmet iki 2023 m. nuo 1,8 iki 3 proc. dalyvio pajamų, o iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį bus pervedama skatinamoji įmoka procentais šalies vidutinio darbo užmokesčio - ji kasmet didės atitinkamai nuo 0,3 iki 1,5 proc. priklausomai nuo dalyvio įmokos.
Ar gyventojas gali pasirinkti kaupti ne savo amžių atitinkančiame gyvenimo ciklo fonde? Pasirinkus pensijų fondų valdytoją, gyventojui pirmiausia pasiūloma kaupti viename iš septynių gyvenimo ciklo fondų. Jeigu gyventojas pageidauja pensijų įmokas kaupti ne savo amžių atitinkančiame gyvenimo ciklo pensijų fonde, jis turi kreiptis į pensijų fondų valdytoją ir raštu atsisakyti kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame pensijų fonde.
Mokesčiai ir valdymo išlaidos
Renkantis II pakopos pensijų fondų valdytoją, reiktų atkreipti dėmesį į paslaugos kainą, t. y. valdymo mokestį. Mokesčio dydis yra reguliuojamas įstatymu ir jis negali būti didesnis nei 0,8 proc. sukaupto turto vertės 2019 m., 0,65 proc. - 2020 m. ir 0,5 proc. - nuo 2021 m. Informacija apie visų pensijų fondų taikomus mokesčius taip pat skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
II pakopos pensijų fondų maksimalūs mokesčiai yra reguliuojami ir nustatyti įstatyme, o III pakopos pensijų fondų mokesčius nustato patys pensijų fondų valdytojai. Mokesčiai yra nevienodi ir gali būti skaičiuojami tiek nuo sumokėtos įmokos, tiek nuo sukaupto kapitalo.
Sauga bankroto atveju: kam priklauso sukauptas turtas
T.Gudaitis akcentavo, kad šalies teisės aktuose yra numatyta pensijų fondų klientų apsauga, jei pensijų kaupimo bendrovė taptų nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų. Pats pensijų fondas bankrutuoti negali. „Gali svyruoti pensijų fondų turto vertė dėl finansų rinkų pokyčių, bet tokio dalyko kaip bankrotas pensijų fonde įvykti negali“, - nurodė LIPFA vadovas.
T.Gudaitis sakė, kad kaupiančiųjų turtas nuolat saugomas specialiame banke - depozitoriume, o tai reiškia, kad pensijų fondo turtas ir fondų valdymo įmonių turtas yra griežtai atskirtas. „Įmonės šių lėšų savo reikmėms naudoti ar vidinių gaisrų gesinti negali.
Tad net ir bankroto atveju pensijų fondų dalyvių turtas „nesudegtų“, teisės aktuose yra numatyti mechanizmai, kad jis būtų perduotas valdyti kitai rinkoje veikiančiai pensijų fondų įmonei“, - nurodė T.Gudaitis. Tokiu atveju lėšos būtų pervestos į kitos dalyvio pasirinktos pensijų kaupimo bendrovės pensijų fondą.
Daliai kaupiančiųjų turbūt kiltų klausimas - ar tokiu atveju būtų galima išsiimti sukauptas lėšas, jei fondo valdytojas taptų nemokus? Tokia galimybė įstatyme nėra numatyta. „Kadangi yra įstatymiškai užtikrinamas dalyvių ar jų kaupimo perkėlimas pas kitą pensijų valdytoją, poreikio išdalinti sukauptas lėšas tokiu pagrindu nėra“, - 15min nurodė LIPFA.
Perdavimo ir likvidavimo procedūros
Valdymo įmonė, sužinojusi apie akcijų paketo, peržengiančio šiame straipsnyje nustatytas ribas, įsigijimą ar perleidimą, apie tai turi nedelsdama informuoti Vertybinių popierių komisiją. Prieš priimant sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti valdymo įmonę, turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos leidimas.
Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Valdymo įmonės administratorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka organizuoja pensijų fondų valdymo perdavimą kitai valdymo įmonei.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu valdymo įmonė gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų pensijų fondų valdymą Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu ji Vertybinių popierių komisijos leidimu ir jos nustatyta tvarka yra panaikinusi visus pensijų fondus dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę.
Kaip pasirinkti II pakopos pensijų fondo valdytoją
Ar gali gyventojas pats pasirinkti II pakopos pensijų fondų valdytoją? Gyventojai, kurie iki šiol nekaupė II pakopos pensijų fonde ir kuriems yra mažiau nei 40 metų, buvo automatiškai priskirti konkrečiam pensijų fondų valdytojui, tačiau jie gali savo nuožiūra pakeisti pensijų fondų valdytoją kitu. Gyventojai gali rinktis vieną iš penkių Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų valdytojų: „SEB investicijų valdymas“, Swedbank investicijų valdymas, „Aviva Lietuva“, Luminor investicijų valdymas, „INVL Asset Management“.
Pensijų fondų veiklą stebi Lietuvos bankas, taip pat kaupia ir apibendrina pensijų fondų rezultatus bei taikomus mokesčius, skelbia šią informaciją vartotojams: ją galima rasti Lietuvos banko svetainėje.
Kaip pasirinkti pensijų fondų valdytoją: investavimo strategijos, mokesčiai ir praeities rezultatai? Renkantis II pakopos pensijų fondų valdytoją, reiktų atkreipti dėmesį į paslaugos kainą, t. y. valdymo mokestį. Vienas iš galimų rodiklių, leidžiančių vertinti pensijų fondų valdytojų investavimo veiklos efektyvumą, gali būti jų valdytų pensijų fondų praeities rezultatai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo ciklo fondai veiklą pradėjo tik nuo 2019 m. pradžios, informaciją apie praeityje veikusių fondų rezultatus reikėtų vertinti itin atsargiai, turint omenyje, kad geri praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir ateityje.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Praktiniai patarimai renkantis
- Patikrinkite valdymo mokestį ir tai, ar informacija apie mokesčius skelbiama Lietuvos banko svetainėje.
- Išnagrinėkite konkretaus gyvenimo ciklo fondo investavimo strategiją ir diagramą, kada bei kaip mažinama rizika.
- Peržiūrėkite praeities rezultatus, bet vertinkite juos atsargiai - jie nėra garantija ateičiai.
- Apsvarstykite, ar norite lankstumo, kurį suteikia III pakopa, ar stabilumo ir privalomos gyvenimo ciklo logikos, kuri taikoma II pakopai.
Dalies reglamentinių nuostatų pabrėžimai
Pensijų kaupimo sutartyje turi būti numatyta pensijų fondo dalyvio teisė įstatymų nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Valdymo įmonė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be pensijų fondo dalyvio sutikimo, išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus.
Pensijų turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ar įmonės darbuotojams (bei jų sutuoktiniams). Pensijų turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų.
Keitimo ir pervedimo sąlygos
Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą turi vykti laikantis sąlygų, numatytų to pensijų fondo taisyklėse. Už dalyvio perėjimą į kitą pensijų fondą valdymo įmonė gali imti 10 procentų pervedamos sumos neviršijantį mokestį, jeigu tai numatyta pensijų fondo taisyklėse. Už perėjimą į kito pensijų fondų valdytojo valdomą pensijų fondą gali būti daromi atskaitymai, kurių dydis negali viršyti 0,05 proc. dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.
| Aspektas | Ką tai reiškia |
|---|---|
| Kapitalo reikalavimai | Min. 150 000 € įstatinis kapitalas; papildomi reikalavimai didėjant valdomam turtui |
| Depozitoriumas | Sukauptos lėšos saugomos atskirai depozitoriume, atskirtos nuo valdymo įmonės turto |
| Investavimo ribos | Ne daugiau kaip 5% į vieną objektą; griežtos rizikos išskaidymo taisyklės |
| Gyvenimo ciklo fondai | Automatinis rizikos mažinimas artėjant pensijai pagal gimimo metus |
Apibendrinant, pensijų fondų valdytojai veikia griežtai reglamentuotoje aplinkoje: jų veiklą prižiūri reguliuotojai, nustatomi kapitalo ir investavimo ribojimai, o dalyvių sukauptos lėšos yra apsaugotos teisiškai per turto atskyrimą ir depozitoriumo saugojimą.
tags: #pensiju #fondu #valdytojai