Pensijų fondų perspektyvos Lietuvoje

Lietuvos pensijų sistema, veikianti jau du dešimtmečius, susiduria su reikšmingais iššūkiais, reikalaujančiais neatidėliotinų sprendimų.

Siekiant pagerinti gyventojų padėtį senatvėje, nuo 2003 m. Lietuvoje startavo pensijų sistemos reforma, kurios dėka Lietuvos žmonės patys gali pasirūpinti savo ateitimi ir turėti galimybę gauti aukštesnes pajamas senatvėje, kaupdami lėšas savo sąskaitoje arba tapdami privačių pensijų fondų dalyviais.

Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje

Esminiai Faktai apie Lietuvos Pensijų Fondus

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla.

Siekiama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais.

2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų.

Taip pat skaitykite: Apžvalga: Lietuvos pensijų fondai

Kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas perkopė 10 mlrd. eurų.

II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.

Nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd. eurų.

Investicinė Grąža ir Sukauptas Turtas

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie investicinę grąžą ir sukauptą turtą Lietuvos pensijų fonduose:

Fondas	Investicinė grąža (2025 m. III ketv.)	Kapitalo augimas nuo 2019 m.
65-71 m. amžiaus grupė	+3,23 proc.	N/A
44-50 m. amžiaus grupė	N/A	+98,5 proc.
51-57 m. amžiaus grupė	N/A	+78,4 proc.
Mišraus investavimo fondai (III pakopa)	+3,03 proc. (svertinis vidurkis)	N/A

Naujovės ir Pokyčiai Pensijų Sistemoje

Nuo kitų metų pasikeis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sistema, ji taps liberalesnė, lankstesnė ir geriau atitiks kaupiančiųjų poreikius.

Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas

Vienas visuomenėje svarstomų variantų - metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliomis dešimtimis ar kiek daugiau eurų pasididinant darbo užmokestį.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių.

Kaip skelbė ELTA, papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m.

Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų - vieną kartą iki 25 proc.

Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos nario Pauliaus Kabelio, šių metų pradžioje pasitraukus iš kaupimo, lėšas gyventojai atgautų tik balandžio mėnesį.

Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje

Anot „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vadovės Daivos Gerulytės, jei žmogus šiuo metu pasitrauktų iš pensijų kaupimo, informacija apie tai „Sodrą“ bei darbdavį pasiektų tik pasibaigus ketvirčiui, todėl įmokos nuo atlyginimo būtų toliau vykdomos.

Ekspertų Nuomonės ir Rekomendacijos

„Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas. Dažnai pateikiant skaičiavimus nutylima, kad II pensijų pakopoje prie jūsų mokamos sumos dar prisideda ir valstybė.

Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pakopos pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas.

O didesnė rizika visada reiškia ir didesnę tikimybę, kad pinigų suma ne padidės, o sumažės. Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“, - įsitikinęs T.

Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, pažymėjo, kad II pakopos pensijų fondų vertė ir dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant retkarčiais pasitaikančių susvyravimų.

„Kaupimas yra ilgalaikis, todėl norint įvertinti II pakopos pensijų rezultatus, tai reikėtų daryti po dešimtmečio, kai sistemai jau bus 30 metų. Tačiau tam tikras išvadas galima daryti jau dabar“, - spaudos konferencijoje sakė A. Šilgalis.

T. Gudaičio teigimu, gyventojams reikėtų nesiblaškyti ir tęsti kaupimą gyvenimo ciklo fonduose.

Pasak jo, nors praėjusiais metais II pakopos pensijų fondai išgyveno 13,8 proc. krytį, pastarųjų ketverių metų rezultatas - beveik 33 proc. siekianti grąža.

„Norisi prisiminti klasikinę frazę, kad pensijos kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, kuris turėtų prasidėti nuo pat darbingo amžiaus pradžios. Maratone pasitaiko įvairių kilometrų, bet ilguoju laikotarpiu distancija būna sėkminga“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas.

„Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą. Tai nėra tiesa - dalį sukauptų lėšų teks atiduoti Sodrai.

Kokia dalis konkrečiu atveju - reikėtų tikslintis pačios Sodros sistemoje. Svarbiausia - nedaryti skubotų sprendimų ir smulkiai išsinagrinėti visą procesą, kad nebūtumėt nemaloniai nustebinti“, - dėmesį atkreipia T.

Pirmiausia reikia suprasti, jog visi mes galime laisvai pasirinkti (ir keisti) pensijų fondų valdytoją ir sudaryti su juo II pakopos pensijų kaupimo sutartį.

Tačiau skirtumas yra esminis - pasyvus fondo valdymas reiškia, jog Jums neteks apmokėti fonde dirbančių ir labai gerai apmokamų analitikų darbo valandų, o patys investavimo rezultatai, remiantis istorija, greičiausiai irgi bus geresni!

Lietuvos pensijų sistema: iššūkiai ir ateities perspektyvos

Lietuvos pensijų sistema, veikianti jau du dešimtmečius, susiduria su reikšmingais iššūkiais, reikalaujančiais neatidėliotinų sprendimų.

Nepaisant II pensijų pakopos veikimo nuo 2004 m., vidutiniškai sukaupta suma siekia apie 4,6 tūkst. eurų per žmogų, o mėnesinė vidutinė išmoka tėra apie 65 eurus.

Lietuvos visuomenė sensta bene sparčiausiai Europos Sąjungoje.

Mažas gimstamumas ir iki 2019 m. vyravusi didelė emigracija lėmė, kad šiuo metu dešimčiai dirbančiųjų tenka trys pensininkai, o prognozuojama, kad apie 2060 m. šis santykis pasieks šešis pensininkus dešimčiai dirbančiųjų.

Lietuva pensijoms skiria apie 7% BVP, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 10,9%.

Lietuvos bankas siūlo įvesti darbdavių įmokas į pensijų kaupimo sistemą, taip skatinant papildomą kaupimą be tiesioginės valstybės paramos.

Taip pat siūloma peržiūrėti valstybės skiriamą paskatą pensijų kaupimui, didinti individualių kaupimo planų lankstumą.

Tuo tarpu pensijų fondų valdytojai šiuos pokyčius vertina nevienareikšmiškai.

Pensijų Amžiaus Ilginimas ir Būtinasis Stažas

Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas.

Nuo šių metų pradžios pusmečiu pailgėjo būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims.

Dabar jis yra 33 metai.

Apskritai būtinojo stažo reikalavimas bus ilginamas dar bent penkerius metus, kol vyrams ir moterims 2027 m. jis bus 35 metai.

Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 6 mėnesiai, o moterų - 64 metai.

Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus 2026 m.

tags: #pensiju #fondu #perspektyvos