Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nuolat kinta, o šiuos pokyčius atidžiai stebi tiek ekonomistai, tiek patys gyventojai. "Sodra" reguliariai teikia duomenis apie darbo užmokesčio dinamiką, leidžiančius įvertinti realią situaciją darbo rinkoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius duomenis apie vidutinį darbo užmokestį, jo augimą ir skirtumus tarp skirtingų sektorių bei regionų.
2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinės pajamos siekė 2 184 eurus prieš mokesčius arba 1 346 eurus po mokesčių. 2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis jau buvo 2 399 eurai neatskaičius mokesčių arba 1 468 eurai atskaičius mokesčius.
Anot K. Zitikytės, šiam augimui didžiausią įtaką darė nuo šių metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga, tačiau darbo pajamos didėjo nevienodai, o tendencijos priklausė nuo ekonominių sektorių ir regionų. Tačiau specialistė pabrėžė, kad vertinant kainų poveikį tektų konstatuoti, kad praėjusiais metais realus darbo pajamų augimas buvo šiek tiek didesnis nei šiemet.
„Prieš metus metinė infliacija siekė apie procentą, o štai šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje metinė infliacija siekė beveik 4 proc. Taigi, realus pajamų augimas kiek mažesnis“, - pristatyme sakė „Sodros“ atstovė.
Skaičiuojama, kad kas ketvirtas dirbantysis antrąjį ketvirtį gavo tarp 1 000 eurų ir 1 500 eurų prieš mokesčius (755-1 012 eurų „į rankas“), daugiau nei trečdalis - nuo 1 500 eurų iki 2 500 eurų (1 012-1 525 eurų po mokesčių), o kas penktas - nuo 2 500 iki 3 999 eurų (1 525-2 420 eurų „į rankas“). „Tai gali lemti ir darbo laikas skirtingas, galbūt dirba ne visą darbo dieną, tada tas gali lemti skirtingas pajamas“, - aiškino specialistė.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumas Lietuvoje: dabartis ir ateitis
„Sodros“ duomenimis, šiemet dirba 6 tūkst., arba 0,5 proc. mažiau apdraustųjų, nei tuo pat metu pernai - didžiuosiuose sektoriuose jų mažėjo (1,8 proc.), tačiau viešajame sektoriuje - daugėjo (4 proc.). Teigiama, kad per metus sumažėjo pardavėjų ir verslo administravimo specialistų, o daugėjo vairuotojų, mokymų specialistų, asmens priežiūros specialistų, sveikatos specialistų, valytojų.
K. Zitikytė taip pat atkreipė dėmesį, kad nebe pirmus metus mažėja apdraustųjų būtent tarp jaunimo, o daugėja pačių vyriausių - virš 60 metų grupėje, taip pat išsiskiria grupė nuo 40 iki 50 metų, kur pastebimas augimas. Tai, anot jos, lemia kelios priežastys.
„Visuomenė senėja ir jeigu turime mažiau jaunų gyventojų, ir įsiliejančių į darbo rinką turime mažiau, negu turėdavome prieš kelerius metus. Taip pat mažėjo šiemet leidimų gyventi skaičius atvykstantiems iš trečiųjų šalių. Tokios priežastys sudėlioja taip, kad apdraustųjų šiais metais dirba kiek mažiau“, - sakė „Sodros“ atstovė.
Apibendrindama ji sakė, kad daugėja tų profesijų atstovų, kurie susiję su gyventojų senėjimu, o mažėja tų, kurie galimai susiję su automatizacijos procesais.
Atlyginimų augimas pagal sektorius
„Sodros“ atstovės teigimu, antrąjį šių metų ketvirtį ryškiausiai išsiskyrė transporto sektorius, kur vidutinės darbo pajamos per metus padidėjo 18 proc. Vairuotojai pernai vidutiniškai uždirbo 930 eurų „į rankas“, o šiemet - 1 070 eurų, tai yra 140 eurais daugiau. Vairuotojų skaičius per metus padidėjo 7 proc. „Tiesa, darbo pajamos čia uždirbamos nėra vienos didesnių rinkoje“, - kalbėdama apie transporto sektorių pastebėjo K. Zitikytė.
Taip pat skaitykite: Vidutinis darbo užmokestis atleidimo atveju
Specialistės teigimu, atlyginimai taip pat nuosekliai kilo viešajame sektoriuje - švietime jie per metus padidėjo 11,9 proc. iki 1 362 eurų po mokesčių, o sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse - 11,7 proc. iki 1 599 eurų atskaičius mokesčius. Apdraustųjų skaičius viešajame sektoriuje per metus augo 4 proc.
Be to, pastebėta, kad šiemet atlyginimai ženkliau augo ir prekybos (12 proc.), statybos (14 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo (8 proc.) sektoriuose.
Informacijos ir ryšių sektoriuje atlyginimų augimas, prieš kelerius metus siekęs dviženklį skaičių, kasmet lėtėjo. Jei 2022 metais buvo stebimas 16 proc. darbo pajamų augimas, o 2023 metais - 15 proc., 2025 m. pajamos išaugo tik 3,8 proc. - vidutiniškai 82 eurais. „Visgi informacijos ir ryšių veikloje ir toliau vidutinės uždirbamos darbo pajamos yra didžiausios, kalbant apie visus ekonominius sektorius“, - sakė K. Zitikytė.
Pateikiame lentelę su vidutiniu darbo užmokesčiu skirtinguose sektoriuose:
| Sektorius | Pajamų augimas | Vidutinis atlyginimas "į rankas" |
|---|---|---|
| Transportas | 18% | 1 070 EUR |
| Švietimas | 11.9% | 1 362 EUR |
| Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas | 11.7% | 1 599 EUR |
| Prekyba | 12% | N/A |
| Statyba | 14% | N/A |
| Apgyvendinimas ir maitinimas | 8% | N/A |
| Informacija ir ryšiai | 3.8% | N/A |
Regioniniai skirtumai
Nors Vilnius toliau išlieka aukščiausių darbo pajamų centru Lietuvoje, skirtumas tarp pajamų sostinėje ir visuose kituose miestuose siekė 387 eurus „į rankas“. Vilniuje po mokesčių vidutiniškai uždirbama 1 675 eurus, o visų kitų savivaldybių vidurkis - 1 288 eurus.
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo paliestiems
Pasak „Sodros“ atstovės, matoma teigiama tendencija - šis atotrūkis mažėja ketvirtus metus iš eilės: „Kitose savivaldybėse, kuriose pajamos pakankamai aukštos, jų augimas buvo pakankamai spartus, tai tas skirtumas leidžia sušvelninti atotrūkį.“
Skirtumas tarp vidutinių darbo pajamų Vilniuje ir Kaune siekė 216 eurų „į rankas“ - ir jei pernai Kaune vidutinės darbo pajamos didėjo 9,6 proc., o Vilniuje - 8 proc., šiemet abiejuose didžiuosiuose miestuose augimas vienodas - 10 proc. Žiūrint į Vilniaus ir Kauno rajonus, skirtumų praktiškai nėra, darbo pajamų vidurkiai čia panašūs - atitinkamai 1 455 eurai ir 1 443 eurai „į rankas“.
Antrąjį šių metų ketvirtį greičiausiai tarp visų Lietuvos miestų pajamos augo Šiauliuose - 15,9 proc. per metus, ir pasiekė 1 205 eurus atskaičius mokesčius. „Kada yra nagrinėjamos savivaldybės, tai didelį poveikį daro būtent tai, kokiose ekonominiuose sektoriuose dirba žmonės. Tai Šiaulių mieste reikšmingesnė dalis - kas penktas dirbantysis - dirba transporto sektoriuje, o transporto sektoriuje matėme, kad darbo pajamos šiemet augo sparčiausiai“, - paaiškino „Sodros“ atstovė.
Skirtumai egzistuoja ir pagal ekonomines veiklas, kurios dominuoja viename ar kitame mieste ar rajone.
Tačiau, K. Zitikytės teigimu, pastebimos išsiskiriančios vadinamosios žiedinės savivaldybės, esančios prie didžiųjų miestų, o jų atotrūkis nuo labiau nutolusių savivaldybių gilėja - jei 2021 metais atotrūkis siekė 37 proc., šiais metais jis jau beveik 39 proc. „Tai rodo miestų plėtrą. Rajonai, esantys aplink didžiuosius miestus, turi ką pasiūlyti - ir gyvenimo kokybę turbūt geresnę, mažesnes gyvenimo išlaidas, ir tuo pačiu gyvenant rajonuose galima uždarbiauti didžiuosiuose miestuose, ko negali pasiūlyti regionai, kurie yra nutolę nuo didžiųjų miestų“, - komentavo specialistė.
Anot jos, turtingiausiųjų savivaldybių sąraše išsiskiria Vilniaus miestas ir rajonas, Kauno miestas ir rajonas, Klaipėdos miestas ir rajonas, Trakų rajonas, Birštonas. Mažiausias darbo pajamas gyventojai gauna Šilalės, Raseinių, Radviliškio, Šalčininkų, Kupiškio, Biržų, Pagėgių, Kelmės, Skuodo rajonuose, Kalvarijoje.
Pateikiame žemėlapį su regioniniais atlyginimų skirtumais:
Socialinio draudimo įmokos
Nors atlyginimų skirtumai tarp regionų išlieka dideli, socialinio draudimo išmokos juos švelnina, pastebi K. Zitikytė. „Jeigu matome apdraustųjų sumažėjimą, suprantame, kad dalies jų prarastas pajamas šiandien kompensuoja gaunama nedarbo išmoka, nes padidėjus nedarbo lygiui, palyginti su praėjusiais metais, išaugo ir nedarbo išmokos gavėjų skaičius“, - sakė „Sodros“ atstovė.
Specialistės teigimu, vidutinis nedarbo išmokos dydis tarp turtingesnių ir skurdesnių savivaldybių skiriasi 21 proc. (atitinkamai 691 ir 569 eurai), vidutinės senatvės pensijos turintiems būtinąjį stažą - 16 proc. (756 ir 652 eurai). Vis dėlto, specialistė atkreipė dėmesį, jog ten, kur pajamos mažiausios, daugiau ir nedarbo išmokos gavėjų - čia 100 apdraustųjų tenka 7 bedarbiai, kai tuo metu didesnių pajamų savivaldybėse tarp 100 dirbančiųjų 5 gauna nedarbo išmoką.
Tuo metu savivaldybėse, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios, 10 apdraustųjų tenka 8 senatvės pensijos gavėjai. Dirbantys pensininkai čia sudaro 8 proc. tarp visų senatvės pensijos gavėjų. Savivaldybėse, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos didžiausios, 10 dirbančiųjų tenka 5 senatvės pensijos gavėjai, o 16 proc. tarp visų pensininkų dirba.
„Sodros“ duomenimis, mažėjant apdraustųjų skaičiui, padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų, todėl birželį jų buvo 3 tūkstančiais daugiau nei prieš metus - 82,2 tūkstančio. Teigiama, kad daugiausia tokios išmokos gavėjų yra tarp jauniausių, rinkos dalyvių. Iki 25 metų amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų teko 12 nedarbo išmokos gavėjų, 41-50 metų amžiaus grupėje - 5 gavėjai, o virš 60 metų - 7 gavėjai.
„Tiesa, mūsų ankstesni tyrimai rodė, kad nors tarp jaunimo ir daugiau nedarbo išmokos gavėjų, didelė dalis jų jau po metų sugrįžta į darbo rinką - virš 80 proc. jaunuolių po metų vėl būna darbo rinkoje ir dirba, o vyresniame amžiuje jau būna sudėtingiau“, - aiškino K. Zitikytė.
Ji taip pat pastebėjo, kad dirbančių pensininkų daugiausia yra miesto savivaldybėse - 16 proc., kai regionuose dirba 8 proc. pensininkų.
„Didžiausią įtaką darbo pajamų augimui darė 2025 m. padidėjusi minimali mėnesinė alga. Svarbu tai, kad pajamų augimas ne tik nominalus. Jis viršijo metinę infliaciją, kuri rugsėjį siekė 4 proc., tad realios darbuotojų pajamos keliais procentais didėjo“, - pranešime spaudai cituojama „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Anot jos, minimalios mėnesio algos (MMA) pokyčiai labiausiai paveikia mažesnių pajamų gavėjus - todėl pajamų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų sumažėjo. Trečiąjį metų ketvirtį penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų pajamos prieš mokesčius buvo 5,9 karto didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų: atitinkamai 5,03 tūkst. eurų ir 854 eurai, prieš metus šis santykis siekė 6,1 karto. Vis dėlto įvertinus ir mokesčių įtaką, realus atotrūkis nesikeitė - pajamos „į rankas“, kaip ir prieš metus, skyrėsi 4,6 karto.
Anot „Sodros“ daugiau nei trečdalio apdraustųjų pajamos siekė 1,5-2,5 tūkst. eurų bruto, ketvirtadalio pajamos - 1-1,5 tūkst. eurų, o dar ketvirtadalio - viršijo vidutines ir sudarė 2,5-4 tūkst. eurų prieš mokesčius. Mažiau nei 999 eurus ant popieriaus uždirbo 9 proc. dirbančiųjų, o daugiau nei 4 tūkst. eurų - kas aštuntas.
„Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausias darbo pajamų augimas 2025 m. fiksuotas transporto sektoriuje, kur vidutinės pajamos per metus augo 14,4 proc., tačiau jos liko mažesnės nei vidutinės: iki 1,83 tūkst. eurų prieš mokesčius arba iki 1,18 tūkst. eurų po jų. Vairuotojų pajamos „į rankas“ padidėjo 140 eurų ir pasiekė 1,03 tūkst. eurų.
Administravimo ir aptarnavimo veikloje pajamos augo 12,6 proc. iki 1,08 tūkst. eurų „į rankas“, prekyboje - iki 1,22 tūkst. eurų. Švietime atlyginimai kilo apie 10 proc. - mokytojai vidutiniškai uždirbo 1,44 tūkst.-1,66 tūkst. eurų „į rankas“. Sveikatos sektoriuje augimas nevienodas - gydytojų specialistų pajamos padidėjo labiausiai - 340 eurų, iki 3 140 eurų „į rankas“.
Trečiąjį ketvirtį sparčiausią darbo pajamų augimą institucija fiksuoja tarp vyresnio amžiaus darbuotojų. 51-60 metų amžiaus grupėje pajamos augo 10,5 procento, o vyresnių nei 60 metų - 10,1 procento. Tuo metu tarp jauniausių dirbančiųjų augimas buvo lėtesnis: iki 25 metų - 5,7 procento, o 25-30 metų grupėje - 7,4 procento.
Vis dėlto „Sodros“ analizė parodė ryškėjančią tendenciją - vyresnio amžiaus darbuotojai darbo rinkoje susiduria su didesniais iššūkiais nei jaunesni, o dalis jų pasitraukia iš darbo rinkos dar iki pensinio amžiaus. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, šios tendencijos tampa vis reikšmingesnės tiek darbo rinkai, tiek socialinio draudimo sistemai.
Nuo 55 metų amžiaus dirbančiųjų dalis mažėja, o pajamas vis dažniau pakeičia socialinės išmokos - negalios pensijos arba nedarbo draudimo išmokos. 55-mečių grupėje apie 30 tūkst. žmonių dirba, tačiau 5,4 tūkst. jau nedirba - dauguma jų gauna negalios arba nedarbo išmokas. 60-mečių grupėje dirbančiųjų dar mažiau - 25,9 tūkst., o nedirbančiųjų skaičius išauga iki 7,6 tūkst., daugiausia dėl negalios ar nedarbo išmokų.
Pasak „Sodros“ šiuo metu Lietuvoje dirba apie 1,4 mln. žmonių. Šis skaičius stabilizavosi - trečiąjį metų ketvirtį dirbo beveik tiek pat žmonių kaip prieš metus - padidėjimas siekė tik 0,01 proc. arba 100 žmonių. Tiesa, lyginant rugsėjį su rugpjūčiu, apdraustųjų skaičius traukėsi 0,3 proc. arba 4 tūkst.
Pilną mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimų vidurkis. Pilną mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimų mediana. Vidurkis pateikiamas neatskaičius mokesčių (Brutto). Šis skaičius rodomas įmonėms, kurios turi 4 arba daugiau darbuotojų (apdraustųjų). Įmones rūšiuoti pagal atlyginimo vidurkį galite detalioje paieškoje.
Mediana - apskaičiuojama išrikiuojant atlyginimus didėjančia tvarka, ir iš jų imama vidurinė reikšmė. Pavyzdžiui, jei įmonėje dirba penki darbuotojai su atlyginimais: 500€, 600€, 700€, 1000€, 1300€, tai mediana bus vidurinis skaičius 700. Jei atlyginimo reikšmių skaičius yra lyginis, mediana yra dviejų vidurinių skaičių vidurkis. Pavyzdžiui, jei yra keturi žmonės, kurių mėnesiniai atlyginimai yra 850€, 1100€, 1400€ ir 3500€, tai jų mėnesinė atlyginimų mediana yra paimant dvi vidurines reikšmes ir išvedant vidurkį: (1100+1400)/2=1250€. Šis skaičius rodomas tik įmonėms, kurios turi 20 ir daugiau darbuotojų. Rūšiuoti įmones pagal medianą galite detalioje paieškoje.
25% kvantilis, t.y. 25 proc. mažiausią atlygį gaunančių ir pilną mėnesį išdirbusių darbuotojų užmokesčio vidurkis. Pilną mėnesį išdirbusių darbuotojų atlyginimo mediana (t.y. 50% kvantilis). 75% kvantilis, t.y. 25 proc. didžiausią atlygį gaunančių ir pilną mėnesį išdirbusių darbuotojų užmokesčio vidurkis. 25 proc. kvantilis - sudaromas įmonėje dirbusių asmenų sąrašas pagal pajamas - nuo mažiausiai iki daugiausiai tą mėnesį uždirbusių asmenų - ir jis padalijamas į keturias lygias (pagal darbuotojų skaičių) dalis. Tuomet nustatoma, kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25 proc. mažiausiai uždirbančių dalies riba esantis darbuotojas. Šis skaičius rodomas tik įmonėms, kurios turi 20 ir daugiau darbuotojų.
Standartinis nuokrypis - reikšmių sklaida apie vidurkį, t.y. kokiu vidutiniu atstumu jos nutolusios nuo vidurkio. Žinant šį rodiklį, galima lengviau suvokti kokia tikimybė, kad kažkas įmonėje gauna išskirtinį darbo užmokestį. Jei nuokrypis mažas, reiškia, maža tikimybė, kad įmonėje yra darbuotojų, gaunančių išskirtinai didelį atlyginimą lyginant su kitais dirbančiaisiais. Kuo nuokrypis didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad įmonėje dirba darbuotojai, gaunantys išskirtinai didelį atlyginimą. Šis skaičius rodomas tik įmonėms, kurios turi 20 ir daugiau darbuotojų. Rūšiuoti įmones pagal standartinį nuokrypį galite detalioje paieškoje. 75 proc. kvantilis - sudaromas įmonėje dirbusių asmenų sąrašas pagal pajamas - nuo mažiausiai iki daugiausiai tą mėnesį uždirbusių asmenų - ir jis padalijamas į keturias lygias (pagal darbuotojų skaičių) dalis. Tuomet nustatoma, kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25 proc. daugiausiai uždirbančių dalies riba esantis darbuotojas. Šis skaičius rodomas tik įmonėms, kurios turi 20 ir daugiau darbuotojų.
Įmonės Sodra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2025 m. lapkričio mėnesį buvo 2 530,02 EUR neatskaičius mokesčių. Palyginus su 2025 m. spalio mėnesio vidutiniu atlyginimu (2 502,73 EUR), jis padidėjo 27,29 EUR (+1,1%). Skaičiuojant tik tuos darbuotojus, kurie išdirbo visą kalendorinį mėnesį, vidutinis atlyginimas buvo 2 611,15 EUR neatskaičius mokesčių.
Vidutinis statybininko atlyginimas Lietuvoje | Paaiškinimas
tags: #vidutinis #darbo #uzmokestis #sodros #duomenimis