Fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems reikalavimai Lietuvoje

Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia yra viena svarbiausių jų savarankiškumo sąlygų, padedanti lengviau integruotis darbo rinkoje bei visuomenėje.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami fizinei aplinkai Lietuvoje, siekiant užtikrinti jos prieinamumą neįgaliesiems, kokios problemos iškyla ir kokie galimi sprendimai.

Neįgaliojo vežimėlis prie panduso

Teisiniai aspektai ir reglamentavimas

Lietuvoje fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems reikalavimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Svarbiausias iš jų - Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317.

Šis reglamentas nustato privalomus reikalavimus statiniams ir teritorijoms, siekiant užtikrinti, kad jie būtų prieinami ir patogūs naudoti žmonėms su negalia. Visi būsto pritaikymo neįgaliesiems projektai ir atliekami statybos darbai turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

Kiti svarbūs teisės aktai:

Taip pat skaitykite: Apie fizinę raidą senatvėje

  • Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2019 metų programos įgyvendinimo 2013-2015 metais priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. A1-43.
  • Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. Nr. A1-146.

Šiuo Aprašu vadovaujasi Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių administracijos ar savivaldybių administracijų įgaliotos įstaigos ir jų sudarytos Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos, priimdamos sprendimus dėl būsto pritaikymo asmenims, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, bei neįgaliųjų asociacijos ir jų atstovai, dalyvaujantys komisijų darbe bei vykdantys būsto pritaikymo priežiūrą.

Pagrindiniai reikalavimai fizinei aplinkai

Viešose vietose aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia turi būti pritaikytas judant vežimėliu, neregiams/silpnaregiams bei klausos negalią turintiems žmonėms.

Neįgalieji dažnai akcentuoja įėjimus į įvairias viešąsias vietas. Laiptais aklieji dar gali užlipti, tačiau ratukuose sėdintys žmonės išvis negali išlipti.

Pavyzdžiui, pėsčiųjų takai turėtų būti lengvai praeinami ir pravažiuojami, įvairūs objektai neturėtų būti įrengti ar pastatyti bet kur: šviestuvai ir šiukšliadėžės galėtų būti išdėstytos vienoje eilėje.

Būsto pritaikymo priemonės gali būti:

Taip pat skaitykite: FMR rezidentūros Lietuvoje

  • Durų platinimas.
  • Sl порогių pašalinimas arba pritaikymas.
  • Sanitarinių mazgų pritaikymas (WC, vonios, dušo).
  • Grindų dangos keitimas.
  • Įvažiavimo į būstą pritaikymas (pandusai, liftai).
  • Kitų būsto elementų pritaikymas.

Taip pat, gali būti įrengiami įvairaus tipo keltuvai (liftai) (vertikalūs, nuožulnūs, laiptų kopikliai) ir jų įrengimas (keltuvo (lifto) kėlimo aukštis - ne aukščiau kaip iki pastato antžeminės dalies pirmojo aukšto.

Pritaikytas tualetas neįgaliesiems

Būsto pritaikymo procesas

Laisvos formos prašymą pritaikyti būstą gali pateikti asmuo, turintis judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, arba tokiam asmeniui atstovaujantys asmenys - tėvai, vaikai, globėjai (rūpintojai), sutuoktinis ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas.

Pareiškėjas prašymą pateikia tiesiogiai savivaldybės administracijai pagal gyvenamąją vietą arba internetu per Būsto pritaikymo neįgaliesiems apskaitos sistemą (BPNAS), kurios adresas yra www.unriis.lt. Savivaldybės administracija gali nustatyti prašymų priėmimo terminus einamųjų metų laikotarpiu. Savivaldybės administracijoje gautas prašymas užregistruojamas pažymint prašymo gavimo datą ir suteikiant registracijos numerį.

Prie prašymo reikia pridėti šiuos dokumentus:

  • Neįgalumo pažymėjimo kopiją.
  • Išrašą ar jo kopiją iš asmens medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a).
  • Laisvos formos rašytinį pareiškėjo patvirtinimą, kad būstas nėra nuomojamas (išskyrus atvejį, kai prašoma pritaikyti socialinį būstą).

Pirmajame etape, jeigu pagal turimus dokumentus pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl būsto pritaikymo neįgaliajam ir jo prašomas pritaikyti būstas atitinka šio Aprašo II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus, ne mažiau kaip vienas trečdalis (neįgaliųjų organizacijos atstovo dalyvavimas būtinas) komisijos narių ir specialistai vyksta apžiūrėti prašomo pritaikyti būsto. Išvyka organizuojama su pareiškėju suderintu laiku.

Taip pat skaitykite: FMR slaugytojo atsakomybės

Komisija, atvykusi į prašomą pritaikyti būstą, šį būstą apžiūri, vertina būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį ir pildo akto (1 priedas) III bei IV dalis. Jeigu paaiškėja, kad namo, kuriame prašoma pritaikyti būstą neįgaliajam, laiptinėje yra daugiau butų, kuriuose gyvena neįgalieji, savivaldybės administracija pasiūlo neįgaliesiems ar jiems atstovaujantiems asmenims pateikti prašymus pritaikyti būstus.

Savivaldybės administracijos atsakingas darbuotojas praneša pareiškėjui apie komisijos sprendimą dėl prašymo pritaikyti būstą tenkinimo per 15 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo. Jei komisija siūlo finansuoti būsto pritaikymą neįgaliajam, savivaldybės administracija pasirašytinai supažindina pareiškėją su komisijos sprendimu, patvirtintu preliminariu būsto pritaikymo darbų aprašu.

Finansavimas

Būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai atliekami bei šio Aprašo 93 punkte nurodytos kompensacijos išmokamos iš šiam tikslui skirtų lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete bei savivaldybių biudžetuose.

Vieno būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidoms dengti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 148 bazinių socialinių išmokų dydžio suma. Apskaičiuojant maksimalią sumą, taikomas komisijos sprendimo tenkinti būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį priėmimo dieną galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis. Pasikeitus bazinės socialinės išmokos dydžiui, priimant komisijos sprendimą apskaičiuota maksimali būsto pritaikymo suma neperskaičiuojama.

Jeigu būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidos viršija būsto mokestinę vertę, nustatytą masiniu būdu, viršijama suma dengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Neįgaliųjų asociacijų atstovams dalyvauti komisijų darbe (darbo užmokestis, transporto išlaidos ir pan.) ir būsto pritaikymo priežiūrai vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurių dydis yra 2 procentai visų būstui pritaikyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų.

Savivaldybės biudžeto lėšos būstui pritaikyti planuojamos laikantis Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827.

Problemos ir iššūkiai

Deja, dažnai į aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino reikalavimus atsižvelgiama tik formaliai. Net tos įstaigos, kurios įsikūrusios naujuose pastatuose, neprieinamos neįgaliesiems aplinkos kliūtis kartais šalina itin kurioziškai: įrengiamas atskiras įėjimas, kuris, beje, dažniausiai būna kur nors „galiniame kiemelyje“, o jo durys - užrakintos.

Moteris stebėjosi, kad dažnai pastatuose, kur įrengti keltuvai ar kopikliai, reikia pakviesti darbuotoją, o tai padaryti galima tik užlipus laiptais.

Tačiau tokį mygtuką aklam žmogui rasti yra beveik neįmanoma.

Pareiškėjai, kuriems dėl lėšų trūkumo būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai nefinansuojami, turi likti būsto pritaikymo neįgaliesiems eilėse.

Galimi sprendimai

Vis daugiau yra kalbama apie universalų aplinkos pritaikymą visoms žmonių socialinėms ir amžiaus grupėms.

Pavyzdžiui, įrengti nuolydžiai patogūs ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir motinoms, stumiančioms vežimėlius.

Silpnaregiams ir akliesiems labai praverstų peronų kraštų žymėjimas geltona iškilia linija.

Dar vienas itin naudingas išradimas naudojamas užsienyje - garsiniai švyturiai. Jie labai praverčia regėjimo negalią turintiems žmonėms. Įprastomis sąlygomis jie neaktyvuojami, todėl nedrumsčia praeivių ramybės. Švyturys įjungiamas tuomet, kai neregys specialiu pulteliu ar mobiliuoju telefonu jį „suaktyvina“.

Svarbu ne tik galimybė nukeliauti nuo taško A į tašką B, bet ir žmogaus galimybės užsiimti mėgstama veikla.

Suprantame, kad visa aplinka nebus pritaikyta taip, kaip reikia visiems negalią turintiems žmonėms. Tačiau, jei kelyje pasitaiko fizinė kliūtis, kartais vien jos pakanka, kad atsisakytume stipriai trokštamų dalykų.

tags: #fizines #aplinkos #pritaikymas #neigaliesiems