Naujausia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad penktadalis Lietuvos gyventojų jaučiasi nesaugiai dėl galimos sukčių rizikos, leidus atsiimti dalį sukauptų pinigų iš antros pensijų pakopos fondų. Visgi didesnė dalis gyventojų teigia, kad dėl sukčių rizikos jaučiasi saugiai (43 proc.) - dažniau tai nurodė didžiausių pajamų apklaustieji.
Pasak „Swedbank“ atstovų, po Naujų metų atsiradus galimybei pateikti prašymus atsiimti dalį antros pensijų pakopos lėšų, sukčiai įvairiais būdais gali mėginti tuo pasinaudoti ir siūlyti savo netikrą „pagalbą“ ar neva „investavimo galimybes“.
„Skatiname gyventojus nepriimti tokių pasiūlymų ir visada pasitikrinti informaciją oficialiuose kanaluose. Jei kyla klausimų dėl pensijos ar investavimo, verta pasitarti su bankų specialistais, o ne su netikėtais skambintojais“, - sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ragina gyventojus išlikti budriems ir netikėti sukčių skambučiais apie pasitraukimą iš pensijų fondų. Ji pabrėžia, kad sprendimą gyventojai turi priimti savarankiškai.
„Labai svarbu, kad žmonės nepasiduotų skambučiams. Tie žmonės, kurie nori nutraukti kaupimą, jie turi kreiptis į savo kaupimo bendrovę ir parašyti prašymą“, - atsakydama į gyventojo užduotą klausimą sakė ji. Anot jos, siekiant kovoti su sukčiavimo atvejais, atsiimtos pensijų fonduose sukauptos lėšos bus pervedamos tik į asmeninę gyventojo sąskaitą.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
„Labai svarbus saugiklis ir nuo sukčių, kad pinigai yra mokami į asmeninę sąskaitą. Į jokią sūnaus, tėčio, mamos, brolio, draugo ar giminaičio sąskaitą tie pinigai negali būti pervesti“, - sakė ministrė.
Apsauga nuo sukčiavimo ir aferų
Kaip Apsaugoti Save Nuo Sukčių?
Anot tyrimo, pagrindiniai požymiai, kuriuos pastebėję gyventojai įtaria sukčiavimą, yra kalbėjimas rusų kalba paskambinus (56 proc.), skambinimas iš nežinomo ar nelietuviško numerio (46 proc.), prašymas suteikti asmeninius duomenis (26 proc.) ar žadama pernelyg didelė investicijų grąža (18 proc.).
Jei sukčiai kreipiasi raštu, 24 proc. gyventojų įtarimą sukelia klaidos tekste, tiek pat - klaidingas interneto svetainės adresas.
„Sulaukus neaiškaus skambučio, svarbiausia pasikliauti ne jausmu, o konkrečiais požymiais. Jei asmuo kalba ne valstybine kalba, skambina iš nežinomo numerio, prašo prisijungimų ar kitų asmens duomenų, o ypač - žada greitą ir didelę investicijų grąžą - tai yra aiškus signalas sustoti.
Tokiais atvejais visada rekomenduojame nutraukti skambutį ir informaciją savarankiškai pasitikrinti oficialiuose banko ar institucijų kanaluose“, - teigia Ž. Augonė.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Papildoma Patikra
Anksčiau šiemet banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad apie penktadalis (21 proc.) gyventojų linkę pasitikėti išorės ekspertų pagalba, jei šie padėtų atgauti daugiau pinigų ar užtikrintų geresnes sąlygas išsiimant lėšas iš antros pensijų pakopos. Ž. Augonė pažymi, kad tokia statistika byloja ne tik apie gyventojų finansinės edukacijos poreikį, bet ir apie palankias sąlygas apgavikams manipuliuoti žmonių lūkesčiais.
Todėl, pasak Ž. Augonės, siekiant išvengti sukčių pinklių, ypač svarbu kritiškai įsivertinti, su kuo bendraujama ir kieno rekomendacijomis pasikliaujama. Banko atstovė pažymi, kad visos Lietuvoje veikiančios finansų patarėjų įmonės ar investicijų konsultantai turi būti licencijuoti ir prižiūrimi Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos institucijos - tai vienas objektyviausių patikimumo kriterijų.
„Gavę finansų konsultantų ar kitų asmenų siūlymus iš trečiųjų šalių, paprašykite to asmens ar įmonės veiklos licencijos numerio, įmonės pavadinimo ir pasitikrinkite šiuos duomenis Lietuvos banko internetinėje svetainėje, skiltyje „Finansų rinkos dalyviai“, - teigia Ž. Augonė.
Kiti gyventojai naujausioje apklausoje nurodo, kad prieš priimdami finansinius sprendimus prašo patarimų iš aplinkos. 48 proc. respondentų pasitaria su artimaisiais. Dar 16 proc. konsultuojasi su bankais, kas dešimtas - su finansų ekspertais. Panašiai (8 proc.) užduoda klausimus ir ieško atsakymų socialiniuose tinkluose, o 9 proc. teiraujasi dirbtinio intelekto patarimų.
Gyventojų Sprendimai Dėl Pensijų Kaupimo
Kone kas antras (43,3 proc.) antroje pensijų pakopoje dalyvaujantis Lietuvos gyventojas planuoja iš jos pasitraukti, rodo naujausia apklausa. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,1 proc.) kaupiančiųjų gruodžio pabaigoje nurodė vis dar nesantys priėmę tvirto sprendimo, o tęsti kaupimą planuoja 29,6 proc.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Tyrimo duomenimis, daugiausia apklaustųjų išsiimtas lėšas planuoja nukreipti investicijoms į įvairius fondus, akcijas, trečiąją pensijų pakopą ar kitus finansinius instrumentus (31 proc.). Po 16 proc.
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20-40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. Eur.
Kaip skelbė ELTA, papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos. Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo, taip pat įmokas pasirinktinai didinti ar stabdyti vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsti.
Likę pensijų fonduose kaupiantieji galės išsiimti dalį lėšų - vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat - visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai. Abiems atvejais reikės sumokėti 3 proc. nuo išsiimamos sumos, GPM taikomas nebus. Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių.
Pensijų Fondų Investicinė Grąža
2022 m. pensijų fondų investicinė grąža buvo neigiama ir krito beveik 14 proc., sako Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Tadas Gudaitis. Vis dėlto, asociacijos duomenimis, nuo 2019 m., kai Lietuvoje įsteigti gyvenimo ciklo fondai, grąža, net ir pridėjus pastarųjų metų nuosmukį, augo 32,8 proc.
LIPFA skaičiavimais, Lietuvos gyventojai pensijų fonduose nuo 2004 m. yra sukaupę 1,3 mlrd. eurų daugiau nei jiems pervesta įmokų - 900 mln. eurų siekia fondų investicinė grąža, 400 mln. eurų - išmokos fondų dalyviams, o įmokų pervesta už 4,7 mlrd. eurų.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2022 m. II pensijų pakopoje kaupusiųjų žmonių skaičius didėjo, tačiau sumažėjo bendras fondo turtas - 2022 m. II pakopos fonduose kaupė 1,411 mln. Lietuvos gyventojų (2021 m. jų buvo 1,38 mln.), o turtas - 5,48 mlrd. eurų (2021 m. siekė 5,9 mlrd. eurų).
Pensijų Fondų Administravimo Mokesčiai
L. Grinevičius teigia, kad II-osios pensijų pakopos fondų valdymo mokesčiai yra nustatomi ir reguliuojami valstybės.
„Swedbank“ II pakopos gyvenimo ciklo fondams taikomas mažiausias turto valdymo mokestis rinkoje - 0,4 proc., o turto išsaugojimo fondui - 0,2 proc.
„Ilguoju laikotarpiu mokesčiai daro įtaką galutinei grąžai, tačiau efektyviai valdant investicijas, rezultatai išlieka palankūs kaupiančiajam.
Pavyzdžiui, nuo 2019 m. pradžios „Swedbank“ II pakopos gyvenimo ciklo fondai, daugiausiai lėšų investuojantys į įmonių akcijas, uždirbo daugiau nei 100 proc. bendros grąžos, net ir išskaičiavus per tą laiką susidariusius daugiau nei 3 proc. turto valdymo mokesčius.
Tai rodo, kad profesionalus valdymas gali užtikrinti reikšmingą ilgalaikę naudą dalyviams“, - sako L. Grinevičius.
Svarbūs Aspektai Apsisprendžiant
L. Grinevičius kviečia nepamiršti, kodėl II pakopa apskritai egzistuoja.
„II pakopa veikia išvien su valstybės paskata, automatinėmis įmokomis ir profesionaliu valdymu - šios trys dedamosios sudaro pagrindą didesnei finansinei ramybei“.
Jei norite ateityje turėti didesnes pajamas, vertingiausias sprendimas paprastai būna paprasčiausias - tęsti kaupimą. O atsakymų į klausimus visada galima ieškoti kalbantis su specialistais.
Galimybė atsiimti lėšas atsirado dėl teisės aktų pokyčių, bet tai nereiškia, kad ji naudinga kiekvienam. Išsiimdami dalį ar viską, prarandate galimybę sukaupti daugiau ateičiai.
Pensijos kaupimas nėra sprintas. Tai - ilgas, nuoseklus procesas, kuriame svarbiausia kantrybė ir stabilumas.
„Svarbu nepamiršti, kad antrojoje pensijų pakopoje sukauptos lėšos yra skirtos ilgalaikiam finansiniam saugumui užtikrinti. Nusprendus jas atsiimti, vertėtų pasikonsultuoti su finansų įstaigų ekspertais dėl kitų prieinamų bei suprantamų taupymo ar investavimo sprendimų. Pinigų laikymas einamojoje sąskaitoje nėra saugus pasirinkimas, nes vien infliacija per dešimtmetį gali pasiglemžti apie trečdalį santaupų vertės“, - teigia D.
„Geriau dar prieš atsiimant lėšas, jeigu visgi asmuo priėmė tokį sprendimą, jau turėti aiškų planą, kur ir kaip pinigai gali būti panaudoti, antraip dalis jų nueis tiesiog vartojimui. Tada matysime labai panašų scenarijų, kaip nutiko ir Estijoje, kai žmonės, atsiėmę pinigus, didžiąją dalį jų išleido vos per kelis mėnesius“, - atkreipia dėmesį D.
Pagrindinės galimybės:
- Tęsti kaupimą II-oje pensijų pakopoje, siekiant sukaupti maksimalią įmanomą sumą.
- Atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų.
- 2026-2027 m. visiškai pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje ir atsiimti savo sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį.
Svarbu atsiminti:
- Pagal 2026 m. įsigaliosiančią naują tvarką, galimybė atsiimti visas II pakopoje sukauptas lėšas suteikiama tik vieną kartą - laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
- Jei dar nesate sulaukę pensinio amžiaus, daliniam išsiėmimui taikomas 3 proc. mokestis „Sodrai“.
Apibendrinant, svarbu atidžiai įvertinti visas galimybes ir rizikas prieš priimant sprendimą dėl antros pakopos pensijų fondų. Būkite budrūs ir saugokitės sukčių!
tags: #pensiju #fondo #apdraudimas