Tiek įtrauktiems į II pakopos pensijų kaupimą, tiek svarstantiems kaupti III pensijų pakopoje savarankiškai kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos. I pakopos (šioje sistemoje dalyvauja kiekvienas dirbantysis) pensija, nėra paveldima. Tačiau valstybės institucijos skaičiuoja, kad sulaukę pensinio amžiaus galime tikėtis tik maždaug 30 proc. Dėl šios priežasties visi dirbantieji iki 40 metų įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimo sistemą. Įmoką į II pakopos pensijų fondus sudaro pensijų kaupimo dalyvių dalis nuo atlyginimo, o valstybė, skatindama kaupimą, prisideda lėšomis iš valstybės biudžeto. Taip siekiama, kad išėjus į pensiją I ir II pakopos pensija užtikrintų maždaug 50 proc.
Jeigu asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. Sulaukus pensijos, sukauptas turtas ar jo dalis išmokama priklausomai nuo sukauptos sumos ir išmokų būdo. Jei antroje pakopoje sukaupta lėšų suma neviršija 5 tūkst. eurų, sulaukus pensinio amžiaus visi sukaupti pinigai yra išmokami vienu metu. Sukaupus 5-10 tūkst. eurų, lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis iki sukaks 85 metai. II pakopoje kaupiančiam asmeniui sukaupusi daugiau nei 10 tūkst. eurų ir sulaukus pensinio amžiaus, yra įsigyjamas anuitetas. Standartinį pensijų anuitetą pasirinkusiems gyventojams stabilios išmokos bus mokamos iki gyvenimo pabaigos. Anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirenkamas tuo atveju, kai norima užtikrinti dalinį pensijos paveldimumą. Išmokama mėnesinė išmoka bus kiek mažesnė nei standartinio anuiteto. Atidėtasis anuitetas įsigyjamas už dalį sukauptos sumos. Asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus, pensijų fondai mokės periodines pensijos išmokas, o pensijų anuiteto išmokos bus mokamos tik jam sulaukus 85 metų amžiaus. Pasirinkus šį anuiteto tipą, paveldima likusi neišmokėta periodinių išmokų lėšų dalis iki 85-ojo gimtadienio. Be to, svarbu žinoti, kad sulaukęs pensinio amžiaus, asmuo turi teisę atidėti išmokų pradžią. T.y. jis gali neskubėti išsimokėti sukauptos sumos, jei turi pakankamai lėšų pragyvenimui. III pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti savarankiškai. Valstybė skatina šį kaupimą įmokoms suteikdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Kiekvienais kaupimo metais galima susigrąžinti sumą, siekiančią iki 20 proc. III pensijų pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos.
Paveldėjimas pagal pakopas: teisės pagrindai ir praktika
11 straipsnis. 1. Pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendra dalinė nuosavybė. 2. 3. 4. Į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvių prievoles. 5. Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė.
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Rasa (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas). Gyventoja pasakojo, kad jos tėtis sunkiai serga, tačiau ilgus metus dirbo ir kaupė antroje pensijų pakopoje, tačiau šeima nežino, kas su jais nutiktų ištikus nelaimei ir netekus artimojo. „Net nežinome, kur kreiptis ir prašyti pagalbos. Apskritai, neaišku, ar turime teisę atsiimti tuos pinigus? Žinoma, jie neatstos žmogaus, bet, atrodo, teisinga, jeigu tėčio uždirbti ir sukaupti pinigai neprapultų, o atiektų jo šeimai“, - dalijosi Rasa.
Paveldimi ne visi pinigai. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad paveldimi yra antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopų pinigai. Tuo metu pirmoji pakopa yra tiesiog Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema. Ji pamini, kad žmonės kaupia socialinio draudimo stažą bei pensijų apskaitos vienetus, kurie lems senatvės pensijos dydį. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,4 mln. apdraustųjų, o antrojoje pakopoje - apie 900 tūkst. žmonių. Sodra neturi duomenų apie trečiosios pakopos dalyvius ir jų sukauptas lėšas, šiuos duomenis administruoja patys fondų valdytojai.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Notarai ir paveldėjimas. Luminor investicijų valdymo vadovė Loreta Načajienė paaiškino, kad antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra asmens turtas, todėl jos gali būti paveldimos pagal testamentą arba įstatymų nustatytą paveldėjimo tvarką. Tačiau palikimas paveldėtojams savaime neatitenka - kreiptis į notarą reikia pradėti paveldėjimo procedūrą, per tris mėnesius nuo asmens mirties dienos. Notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį paveldėtojai kreipiasi į fondus.
Ką įsivaizduoja paveldėtojai. Svarbiausia - paveldėti lėšas reikia tik tada, kai yra teisiškai paveldėtojai. Pagal Luminor atstovą, paveldimas turtas įtraukiamas į paveldėjimo bylą ir pervedamas paveldėtojams. Jei paveldėjimo dokumentuose nenurodyta, atitinkamai įvykdomi kiti teisės veiksmai. Notaras gali rinkti informaciją apie mirusiojo turtą, įskaitant banko sąskaitas, investicijas ir dalyvavimą pensijų kaupime, kad paveldėjimo bylos būtų užbaigtos sklandžiai.
Advokatų nuomonė. Advokatų kontoros „Widen“ teisininkė Viltė Račkauskaitė sako: paveldimos lėšos II ir III pakopose nėra skirtingos nuo kitų paveldimų turtų, tačiau klaidinga manyti, jog reikia kreiptis tik į pensijų kaupimo bendrovę. Svarbiausia - per įstatymo nustatytą terminą (trys mėnesiai nuo palikėjo mirties) kreiptis į notarą. Po notarų atliktų veiksmų, paveldėjimo dokumentai siunčiami fondų valdytojams.
Kalbant apie paveldėjimo trūkumus, žalioji linija. Svarbu žinoti, kad paveldėjimas gali vykti dviem būdais: pinigais arba pensijų fondo vienetais, priklausomai nuo fondo taisyklių. Paveldėtojų skubi atlikti prašymai ir dokumentai leidžia greičiau pervesti lėšas į paveldėtojus. Teisėtai paveldimos lėšos - lanksti schema, kuri gali būti papildyta įsigyjant anuitetą, atsižvelgiant į paveldėjimo prioritetus ir išmokų pobūdį.
Praktiniai aspektai: paveldėjimo dokumentai, terminai ir mokesčiai
- Prieš mirštant, pasiruošti paveldėjimo bylai: suprasti, kur kreiptis ir kokie dokumentai reikalingi. Notaro paveldėjimo teisės liudijimas - pagrindinis dokumentas.
- Paveldėjo antroje arba trečioje pakopoje sukauptas lėšas - kreiptis į pensijų fondų valdytojus su paveldėjimo teisės liudijimu, įregistravusiuose dokumentuose turi būti nurodyta paveldėta lėšų dalis.
- Iki 3 mėnesių termino nepersistengti, o svarbiausia - nepraleisti termino kreiptis į notarą dėl teisės paveldėti turtą, nes praleidimas gali komplikuoti procesą.
- Paveldėtojų patvirtinimas ir dokumentų kopijos: paveldėtojo gimimo liudijimo kopija, tėvų asmens dokumento kopija (jei paveldėtojas yra nepilnametis), įgaliojimas ir kt. pagal aplinkybes.
- Paveldėjimo mokesčiai. Paveldi lėšos nėra apmokestinamos artimiems giminaičiams (sutuoktiniui, vaikams, tėvams, seneliams, anūkams ir kt.). Kitais atvejais taikomas 70 proc. paveldimų lėšų vertės mokesčio tarifas, o įsigalioja 5 proc. arba 10 proc. tarifas priklausomai nuo apmokestinamosios vertės.
Atšaukti kaupimą antrajai pakopai - teisiniai niuansai. Birželio 30-oji buvo paskutinė diena, kai galima pateikti prašymą pasitraukti iš kaupimo II pakopoje. Dauguma - tarpinių dydžių skaičiavimai parodė, kad dauguma rinkosi likti. Pasitraukus, lėšos bus išmokėtos iki liepos 15 d. LIPFA vadovas teigė, kad ūgtelėjęs pasitraukimo tempo ir dalis žmonių liko, o kiti jau išmokėjo didesnes sumas.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Viena iš aktualijų - paveldėjimo teisinės paslaugos. Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis pabrėžia, kad paveldėjimas pensijų fonduose yra teisėtas, tačiau paveldėjimo informacija nėra viešinama, o paveldėtas turtas įskaitomas į paveldėjimo bylą pagal Civilinį kodeksą. Pirmiausia kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo mirties, kad būtų užtikrintas paveldėjimas ir vėliau įpensijų fondų valdytojus kreiptis su paveldėjimo teisės liudijimu.
Klausimai apie paveldėjimą šalies mastu: valstybės paveldėjimas valstybės naudai. VMI atstovė Irina Gavrilova paaiškino, kad mirusių pensijų fondų dalyvių lėšos paveldi valstybė tik tada, kai paveldėtojai nepareiškia teisės paveldėti. Užregistruoti paveldėjimo dokumentai ir lėšų pervedimą į valstybės sąskaitą galima per notaro pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau valstybė paveldi tik mažą dalį, o likusios lėšos lieka paveldėtojų dispozicijai.
Žvelgiant į praktiką, trečiosios pakopos dalyvių paveldėjimas yra aiškus: lėšos paveldimos tiek pinigais, tiek fondų vienetais, priklausomai nuo fondo taisyklių. Jeigu paveldėtojai vėluoja kreiptis, procesas gali būti sudėtingesnis, tačiau paveldėjimas niekada neatsiejamas nuo Civilinio kodekso principų. Paveldėtojai turi kreiptis į notarą ir įtraukti į paveldėjimo bylą visą informaciją apie mirusio asmens lėšas, įskaitant pensijų fonduose sukauptas lėšas.
Kaip paveldi II ir III pakopų lėšos: pagrindiniai pasirinkimai
- II pakopa: paveldėjimas priklauso nuo išmokėjimo būdo. Iki 5 tūkst. eurų - vienkartinis išmokėjimas; 5-10 tūkst. - periodinės išmokos; daugiau nei 10 tūkst. - anuitetas. Anuitetas gali būti standartinis, su garantijomis arba atidėtasis, kuris paveldi likusią dalį iki 85 metų ar jam sukaupus. Paveldimumas priklauso nuo pasirinkto išmokėjimo būdo laikotarpių.
- III pakopa: lėšos kaupiamos savarankiškai ir visos lėšos yra paveldimos. Po pensijos išmokimo pasirinkimas - vienkartinės, periodinės ar anuiteto išmokėjimas, o paveldimos lėšos gali būti atiduotos įpėdiniams.
Laukiate netikėtos sėkmės? Kaip užtikrinti, kad jūsų palikimas neišnyktų
Taip pat svarbu žinoti, kad paveldėjimo lėšos gali būti konfiskuotos ar išmokamos į valstybės finansų sistemą tik tuo atveju, jei palikėjas nerašė testamentą ir nėra įstatytų paveldėtojų ar paveldėjimo institucijų. Be to, kai kuriems mirusiems pensijų fondo dalyviams gali būti skaičiuojami mokesčiai, priklausomai nuo paveldimųjų santykių ir dydžio.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
tags: #pensiju #fonde #sukauptu #lesu #paveldejimas