Seimas svarsto siūlymą papildomai didinti senatvės ir valstybines pensijas. Finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytas Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektas siekia nustatyti papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. senatvės pensijos padidėjo daugiau kaip 11 proc. Vis dėlto dabartinės ekonomikos raidos tendencijos rodo, kad nuo 2022 m. sausio mėn. įvykusio pensijų indeksavimo nepakaks infliaciniam spaudimui, kurį patiria senyvi ir neįgalūs asmenys, sumažinti.
Skaičiuojama, kad šių pensijų papildomam indeksavimui papildomai reikės apie 53 mln. eurų „Sodros“ biudžeto ir 52,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Papildomam valstybinių pensijų indeksavimui prireiks beveik 5 mln. Kartu pristatytomis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisomis siekiama tinkamai reglamentuoti ir nustatyti papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą ir pagal jį indeksuotus socialinio draudimo bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius, taikomus nuo 2022 m.
Įstatymo projektu 2022 m. VSDF biudžete pensijų išlaidas numatoma padidinti 67,7 mln. eurų, asignavimus iš valstybės biudžeto socialinio draudimo pagrindinei (bendrajai) pensijos daliai kompensuoti siūloma padidinti 52,4 mln.
Pagal atnaujintą ekonominės raidos scenarijų laukiama, kad 2022 m. šalies darbo užmokesčio fondas augs 0,4 proc. punkto mažiau, nei buvo planuota tvirtinant 2022 m. VSDF biudžetą. Tačiau dėl geresnių 2021 m. rezultatų laukiama, kad 2022 m. VSDF biudžeto pajamos bus 145,8 mln. eurų didesnės, nei planuota. 2021 m. darbo užmokesčio fondas išaugo 13,2 proc., nors laukiamas šalies darbo užmokesčio fondo augimas buvo 9,5 proc.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.
DUK apie pensijų sistemas: 1. Kas yra trijų pakopų pensijų sistemas?
Pokyčiai Pareigūnų ir Karių Pensijose
Sausio 18 d. vykusiame Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijoje išplėstiniame posėdyje, kuriame dalyvavo ir Profsąjungų centro atstovai, profesinių sąjungų pirmininkai supažindino su įstatymo projektu, kaip galėtų keistis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reglamentavimas, jeigu projektas būtų priimtas.
Profsąjungų nariams pateikiama pirminė informacija, t.y. susisteminta lentelė, kokie pokyčiai lauktų ir skaidres, kurios buvo pristatytos.
Pensijų mokėjimo reguliavimas nustatytas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (jis nėra keičiamas). Nuo 2024-07-01 įsigaliotų “pensijų grindys” (minimalioji pensija už tarnybą; Projekto 9 straipsnis), būtų mokamos pensijos už tarnybą priemokos (Projekto 10 straipsnis).
Nuo 2024-07-01 netekus galios Valstybinių pensijų įstatymui, būtų taikoma Projekto 66 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio (kartu su priedu už tarnybą) ar šios pensijos kartu su socialinio draudimo pensijos dydžio ribojimo taisyklę (analogiška nuostata, kokia yra ir šiuo metu taikoma mokant pareigūnų ir karių valstybines pensijas).
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Nuo 2025 m. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas netenka galios, visos su mokėjimu susijusios nuostatos (analogiškos šiuo metu nustatytoms) įsigalioja Valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatyme - VII skyrius „Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų priedo už tarnybą, paskirtų pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą mokėjimas“.
Galės rinktis, pagal kurį reguliavimą būtų skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija - ar pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (tokiomis sąlygomis ir tvarka kaip tai numatyta šiame įstatyme), ar pagal Projektu siūlomą reguliavimą (tokiomis sąlygomis ir tvarka kaip tai numatyta šiame projekte).
Pensijos mokėjimo sąlygos - atsižvelgiant į tai, pagal kurį reguliavimą buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija: jei pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
Antroji Pensijų Pakopa: Naujos Galimybės ir Pokyčiai
2025 m. gegužės 13 d. Seimas pritarė projektui, kuriuo siekiama sudaryti galimybes pačiam žmogui apsispręsti, padidinti pasitikėjimą papildomu kaupimu.
Pataisomis siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Siūlomais pokyčiais siekiama įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį, t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes. Tai kasmet darytų „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Teikiamais pakeitimais siūloma sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Asmuo galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Numatoma, kad pereinamasis laikotarpis galiotų nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m.
Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje, numatoma galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus - jas stabdyti. Pasirinkę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti. Įmokas būtų galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gautų valstybės skatinamąją įmoką - 1,5 proc.
Naujomis nuostatomis siūloma iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą - 3 proc. išsiimamos sumos) vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc.
Iki sulaukiant pensinio amžiaus, neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ar kitokiais mokesčiais, būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis šiais atvejais:
- Netekus 70-100 proc. dalyvumo;
- Nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ir dviejų ministrų - SAM ir SADM - patvirtintą ligų sąrašą;
- Nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis.
Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebus apmokestinamos. Privalomo anuiteto minimalią ribą siūloma padidinti iki 10 proc., o maksimalią ribą nustatyti kaip 50 proc. praėjusių metų I ketv. vidutinės senatvės pensijos.
Taip pat planuojama leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės pensinio amžiaus.
Svarbiausi pokyčiai, įsigaliojantys nuo 2025 m. gegužės:
| Sritis | Pokytis |
|---|---|
| Pensijų indeksavimas | Papildomas indeksavimas svarstomas Seime |
| Pareigūnų ir karių pensijos | Naujas reglamentavimas, "pensijų grindys" nuo 2024-07-01 |
| Antroji pensijų pakopa | Savanoriškas kaupimas, galimybė pasitraukti ir atsiimti lėšas |
