Vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje turi Islandija, Danija ir Olandija, rodo pasauliniai pensijų indeksai. Šiose šalyse daug dėmesio skiriama privačiam kaupimui, o jų gyventojų gaunamos pajamos senatvėje siekia apie 70-90 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Kaip šių valstybių gyventojams pavyksta užtikrinti tokį pajamų lygį ir ko galima iš jų pasimokyti?
Nors 3 iš 4 Lietuvos gyventojų tikisi, kad orią pensiją jiems turėtų užtikrinti valstybė, realybėje daugelis išėjusiųjų į pensiją gauna vidutiniškai apie 50 proc. ankstesnių pajamų siekiančią „Sodros“ išmoką. Tačiau net ir ekonomiškai stiprios valstybės ne visada gali užtikrinti pensijų išmokas, kurios visiškai patenkintų gyventojų poreikius senatvėje. Į finansiškai aprūpintą ateitį dažnai tenka investuoti patiems gyventojams, taip pat prisidėti ir jų darbdaviams“, - sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Didžiųjų vakarų šalių modeliai ir jų veikimo mechanizmas
T. Gudaičio teigimu, itin didelėmis pensijomis garsėjančioje Olandijoje valstybės mokamos pensijos dalis sudaro apie 20 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Tačiau galutinė išmoka, kurią šios šalies gyventojas gauna pensijoje, siekia vidutiniškai apie 90 proc. iki tol buvusių pajamų, o didžiąją dalį to sudaro privačiai sukauptos lėšos. Reikšmingai prisideda darbdaviai - Danijoje ir Islandijoje jie atlieka didelę dalį įmokų į privatų kaupimą.
Danijoje, kaip ir Islandijoje, įprasta, kad darbdavio indėlis į privačius fondus yra didesnis nei darbuotojo - darbdavys čia dažnai sumoka apie du trečdalius įmokos. Islandijoje gyventojai iki 4 proc. darbo užmokesčio skiria į profesinius fondus, o darbdaviai priduria 6 proc. Nuo 2000 metų veikia savanoriški fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Bendras pensijų fondų turtas 2021 m. sudarė apie 190 proc. šalies BVP, vidutinis asmens lėšų kiekis - apie 160 tūkst. eurų.
LSMaths: Lietuva ir mūsų realybė
Šią dieną Lietuvoje II ir III pakopos pensijų fondai laikomi Lietuvos finansų sistemos dalimi, o bendras gyventojų sukauptas turtas šiuo metu siekia apie 9 mlrd. eurų, tai apie 12 proc. BVP. Pasak Swedbank, privačių pensijų kaupimas Lietuvoje turi panašias sąlygas kaip ir užsienyje, tačiau aktyvumas dar nepakankamas: „ne visi gyventojai išnaudoja privataus kaupimo galimybes. Kai kurie sustabdę kaupimą II pakopos pensijų fonde, nors kaupiant ten papildomai gauna valstybės paskatą. Be to, tik maždaug kas dešimtasis dirbantis žmogus išnaudoja III pakopos fondų galimybes.“
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
- Reikia aktyvesnio gyventojų ir darbdavių įsitraukimo į privačias kaupimo schemas.
- Reikia skaidrių ir sklandžių finansavimo mechanizmų, kurie užtikrintų adekvatumą bei tvarumą visos sistemos perspektyvoje.
- Reikalinga nuosekli demografinė ir ekonominė politika, nes senėjanti populiacija iškelia didesnes išlaidas pensijoms.
Pasak Tawaus Gudaičio, vienas iš esminių aspektų - duomenų apie pensijų sistemas kokybės didinimas, palyginamumo pagerinimas ir informuotumo didinimas gyventojų bei įmonių atžvilgiu. Taip pat būtina išplėsti atitinkamų institucijų veiklą ir įtraukti socialinius partnerius į nuolatinę konsultacijų tarybą, kuri įvertintų reformų koncepcijas bei pateiktų išvadas dėl jų įgyvendinimo.
Sprendimai ir reformos: ką siūlo ES Žalioji knyga
Europos Komisijos Žaliojoje knygoje akcentuojama, kad pensijų sistemos turi užtikrinti adekvatumą ir tvarumą, skatinti ilgiau likti darbo rinkoje, plačiai įtraukti gyventojus į privatų kaupimą (apie 80 proc. darbingo amžiaus gyventojų), ir didinti sukaupto turto apimties lygį - apie 100% BVP ar daugiau. Taip pat pabrėžiama būtinybė sklandžiai derinti viešąsias ir privačias pensijų sistemas, aiškiau apibrėžti tvarkas dėl pensijų teisių judėjimo ES vidaus rinkoje ir užtikrinti išsamų informacijos pateikimą vartotojams.
Islandijos pasislėpę kriokliai | Kodėl Islandijoje daug kiniečių?
Lietuvoje šios perspektyvos improvizuoja dėl nemažos politinės valios stokos, kompleksiškai sprendžiant problemas su socialiniais partneriais. Pagrindinės Lietuvoje iškylančios problemos apima: finansinį pažeidžiamumą Sodros fonduose, išmokų ir įmokų santykį, nustatymų aiškumą tarp socialinio draudimo ir valstybės paramos, bei nepakankamą įtaką II ir III pakopos fondų dalyvavimui. Taip pat Konstitucinės teismų nuostatos pabrėžia, kad pensijų dydžio mažinimas neturi būti mechaniškai automatinis, o būtina kompleksinė reformų įvairovė - įskaitant socialinį saugumos tinklą, užimtumo didinimą ir lankstesnes darbo formas.
Prasmės gairės: ką reikia žinoti ir kaip judėti į priekį
- Reikia tikslingai skatinti dalyvavimą II ir III pakopose: mokesčių lengvatos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams gali didinti įsitraukimą.
- Būtina aiški pensijų apskaita ir skaidri informacija apie rizikas, produktyvumą ir galimas išmokas, kad gyventojai galėtų priimti objektyvius sprendimus.
- Reikia finansinio stabilumo laikantis pay-as-you-go metodo bei skaitmeninės reformos, skatinančios užimtumą, ypač jaunimo ir moterų atžvilgiu.
- Reikalinga nepriklausoma nuolat veikiančio institucija socialinių partnerių įtraukimui: Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba galėtų teikti išvadas dėl reformų įtakos biudžetui.
Demografinė situacija Lietuvoje kelia didelius iššūkius pensijų sistemai, todėl būtina iš balansą tarp adekvatumo ir tvarumo. Nepaisant to, Lietuvoje šios sritys taip pat turi potencialą, kuriuo galima pasinaudoti - su aktyviu įsitraukimu, mokesčių paskatomis ir geresne informacija gyventojams.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje