Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena primena apie emocinės gerovės svarbą. Didelę dalį gyvenimo praleidžiant darbe, jis tampa neatsiejama mūsų psichologinės sveikatos dalimi. Psichikos sveikatos tema įgauna vis didesnį aktualumą daugybėje organizacijų.
„Lietuvoje darbuotojų emocinės gerovės svarbos pripažinimas įgauna pagreitį, nes organizacijos suvokia, kokią įtaką tai gali turėti produktyvumui, įsitraukimui ir bendrai darbo vietos kultūrai.” - sako Rasa Kaminskienė, HR Hint Online personalo projektų vadovė, HR klubo kūrėja. „Apibendrinant galima pasakyti, kad rūpinimasis emocine darbuotojų gerove tapo vienu svarbiausių organizacijų akcentų, ypač pirmaujančiose, sėkmingose ir darbuotojų geidžiamiausiose organizacijose. Įgyvendindamos įvairias strategijas ir iniciatyvas, įmonės siekia sukurti palankią ir atsparią darbo aplinką, kurioje pirmenybė teikiama holistinei darbuotojų gerovei.” - teigia Rasa Kaminskienė.
Kodėl psichikos sveikata darbe yra kritiškai svarbi
Pandemija padidino visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatos svarbą, o organizacijos vis labiau atsižvelgia į darbuotojų asmenines patirtis. Pandemija turėjo didelį poveikį žmonių psichikos sveikatai, ypač vaikams ir jaunimui. Daugeliui žmonių pasireiškė nerimas, pervargimas ir emocinis perdegimas, o tai neigiamai paveikė jų veiklą darbe. Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti įvairiais būdais, o ne visada jie yra lengvai suprantami ar atpažįstami. Dėl visuomenėje gajos stigmos, susijusios su psichikos sveikata, darbuotojai gali vengti kreiptis pagalbos, kol sunkumai tampa dideli.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, bent 1 iš 4 žmonių tam tikru savo gyvenimo momentu patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Pasaulinė statistika rodo, jog darbdaviai, neskirdami šiai temai dėmesio, tiesiogine prasme už tai sumoka. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje vien dėl depresijos ir nerimo sutrikimų kasmet prarandama apie 12 mlrd. darbo dienų! Prarastas darbingumas ir (ar) darbuotojų produktyvumas darbovietėms ir ekonomikai kainuoja apie 1 trilijoną JAV dolerių kasmet. 2023 m. Lietuvoje 1 iš 8 gyventojų buvo patyręs kokių nors psichikos sveikatos sutrikimų. Visgi kurią neatvykimo į darbą priežastį išskirtinai dažniau girdėjote Jūs? Ar gali būti, kad apie fizinius negalavimus darbuotojai dalijasi atviriau nei apie psichikos sveikatos sunkumus?
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo terminai
Psichikos sveikatos sunkumai šeimose ir jų poveikis darbuotojams
Ypatingai jautriose situacijose gali atsidurti tie darbuotojai, kurie turi vaikų, patiriančių psichikos sveikatos sunkumų. Mažiausiai pusė visų ilgalaikių psichikos sveikatos sutrikimų, kurie lydi žmones suaugus, pasireiškia paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Suteikus reikalingą savalaikę pagalbą, galima ženkliai pagerinti ateities patirtis. Tėvams ar globėjams, kurie rūpinasi sunkumų turinčių vaikų ar paauglių psichikos sveikata, tenka skirti laiko susitikimams su psichikos sveikatos specialistais, su mokyklos atstovais, nes dirbant su vaikais yra svarbus tėvų ar globėjų dalyvavimas terapinėse sesijose, arba palydint vaikus iki psichikos sveikatos specialistų. Kartais gali tekti dalyvauti organizuojant intensyvias paslaugas, arba esant psichiatrijos stacionare. Gali būti svarbu būti šalia psichikos sveikatos ar savižudybės krizėje atsidūrusio vaiko ar paauglio. Todėl gali nutikti taip, kad teks viską mesti darbuose ir skubiai išvykti svarbiais reikalais darbo metu.
Vadovo įtaka psichikos sveikatai
2023 metais tyrimų bendrovės „The UKG Workforce Institute“ atlikto tyrimo duomenimis, 69 proc. darbuotojų teigia, kad tiesioginis vadovas turėjo didžiausią įtaką jų psichikos sveikatai - daugiau nei jų gyvenimo partneris ar gydytojas. Vadovas turi tiek pat įtakos darbuotojo psichikos sveikatai, kiek jo antra pusė (69 proc.), ir dar daugiau nei gydytojas (51 proc.) ar psichoterapeutas (41 proc.), rodo tyrimai (UKG, 2023). Palaikantis ir motyvuojantis vadovas gali sumažinti darbuotojų stresą, skatinti jų kūrybiškumą bei didinti jų įsitraukimą. Tinkamai valdyti savo darbo krūvį ir neperkrauti savęs yra kitas svarbus vadovo vaidmens aspektas. Komanda stebi, kaip vadovas tvarko savo darbus, ir gali tapti pavyzdžiu darbuotojams, pabrėžia G. Dautartaitė.
„Vadovai nerimauja, kad darbuotojai naudosis situacija, mat emocinius sunkumus yra sunkiau pastebėti nei fizinius, tačiau svarbu nepamiršti, kad mes neturėtume apsiimti daryti diagnozių ir turėtume palikti šią užduotį atitinkamoms institucijoms. Ji siūlo įsivaizduoti paprastą situaciją: finansų skyriuje dirbantis darbuotojas susilaužo koją. „Tokiu pat principu turėtume vadovautis ir kalbant apie emocinę sveikatą. Kuomet darbuotojas informuoja apie psichikos sveikatos sunkumus, mes turėtume atsižvelgti į tai, kur yra problema, kiek laiko ji truks, ir atitinkamai adaptuoti darbo sąlygas.
Darbo krūvis, kontrolė ir mikroklimatas
„Per didelis darbų kiekis, pasireiškiantis per neadekvačius laiko terminus ar lūkesčius, neprognozuojamos papildomos darbo valandos, nepastovūs darbo pamainų laikai, daugybė užduočių, reikalaujančių dėmesio vienu metu (šokinėjimas nuo vieno prie kito), netinkami darbo įrankiai kelia stresą, o negalėjimas kontroliuoti situacijos suteikia beviltiškumo jausmą. Jai pritaria ir personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok. Anot jos, darbo krūvis turi būti adekvatus, darbuotojui turi likti papildomo laiko netikėtoms ir skubioms užduotims atlikti. „Taip pat darbo krūvis turi būti iš anksto derinamas su pačiu darbuotoju. Kaip priduria I. J. Štrimaitytė šiuo atveju akcentuoja, kad apibrėžime neturėtų būti tarpusavyje nesutampančių prioritetų: „Pavyzdžiui, nurodymas užtikrinti puikų klientų aptarnavimą per nepakankamą laiko tarpą.
„Nuolatiniai nesutarimai, kaip turi būti atliktas darbas, toksiška aplinka, žeidžiantys komentarai, netinkamai suteikiamas grįžtamasis ryšys, asmeniniai konfliktai ar nesusikalbėjimas nukreipia darbuotojų dėmesį ir energiją nuo jų tiesioginių užduočių prie nepasitenkinimo aplinkiniais, o tai atsiliepia produktyvumui bei įsitraukimui“, - tikina J. Jai pritarianti I. Juknevičiūtė-Lukašonok teigia, kad norint užtikrinti gerą mikroklimatą, rekomenduojama organizacijose atlikti mikroklimato tyrimus, taip pat - investuoti į ugdančią vadovų lyderystę. „Geras specialistas nebūtinai yra geras vadovas. Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad būtent vadovas gali būti viena svarbiausių priežasčių darbuotojui kolektyve pasilikti arba iš jo išeiti.
Taip pat skaitykite: Vertybių svarba socialiniame darbe
Darbdavio vaidmuo kuriant palankią aplinką
Darbdaviai gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant palankią aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs ir palaikomi.
Atviros komunikacijos kultūra ir empatija
Atviros komunikacijos kultūros kūrimas: Jeigu organizacijoje nėra kuriama atvirumo apie psichikos sveikatą kultūra, neretai tai bus užgožta mūsų visuomenėje gajos stigmos, dėl ko darbuotojas ar darbuotoja patirs dar daugiau įtampos ir gėdos. Empatija - esminis dalykas, darbovietėje darantis teigiamą emocinę įtaką, pastebi psichologė G. Dautartaitė: „Ji daro teigiamą poveikį įsitraukimui ir išlaikymui.
Lankstumas ir autonomija
Lankstumo suteikimas: Darbdaviui atsižvelgus į asmeninius žmogaus poreikius ir situacijas, darbuotojo įsitraukimas ir lojalumas tik didės. Anot I. Juknevičiūtės-Lukašonok, pasijausti kontroliuojamas darbuotojas gali ir jei darbovietė reikalauja dirbti tik iš biuro, nors galimybės leistų, esant poreikiui, dirbti iš namų. „Siūlydami hibridinį darbo modelį, t. y. leisdami pasirinkti, ar dirbti iš biuro, ar namų, parodysite darbuotojui, kad juo pasitikite. Kaip pabrėžia psichologė, autonomijos suteikimas darbuotojams yra labai svarbus.
„Skatinti darbuotojų įsitraukimą galima įvairiais būdais, priklausomai nuo organizacijos dydžio ir tikslų. Mes savo darbuotojams galimybę dalintis savo idėjomis ir pasiūlymais suteikiame per specialią platformą „Mano idėja“. Per pastaruosius metus į šią platformą buvo pateikti daugiau nei 600 darbuotojų pasiūlymai, iš kurių geriausieji buvo įgyvendinti ir apdovanoti piniginiais prizais. Taip pat minime įvairias šventes, organizuojame darbuotojams skirtus vidinius konkursus, komandos stiprinimo renginius. Kiekviena komanda gauna biudžetą, kurį gali panaudoti savo susigalvotai laisvalaikio veiklai“, - sako S.
Sveikatinimo programos ir pagalbos iniciatyvos
Dar vienas būdas, kaip darbdaviai gali prisidėti prie darbuotojų psichologinės gerovės - įgyvendinti įvairias sveikatinimo programas, pataria G. Dautartaitė. „Jau šeštus metus darbuotojams po bandomojo laikotarpio suteikiame papildomą sveikatos draudimą. Jis leidžia ne tik padengti ambulatorinio ir stacionarinio gydymo bei kitų paslaugų ar sveikatos prekių išlaidas, bet apima ir psichologinę paramą. Visi mūsų darbuotojai gali nemokamai apsilankyti dešimtyje gydytojo psichoterapeuto ar psichologo-psichoterapeuto psichoterapijos seansų per metus. Be to, kolektyvo nariams ir jų vaikams iki 14 metų suteikiama galimybė pasiskiepyti nemokama vakcina nuo gripo, o atėjus šaltajam sezonui darbuotojai kasmet aprūpinami vitaminų rinkiniais“, - priduria S.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo iššūkiai ir transformacijos
„Mes, siekdami profesionaliai ir visapusiškai paremti su sunkumais susiduriančius darbuotojus ir jų artimuosius, suteikiame galimybę pasinaudoti specialia konsultacijų programa „Gali mumis pasikliauti!“. Nemokamu, 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę veikiančiu numeriu paskambinę žmonės gali anonimiškai užduoti savo klausimus psichologui, teisininkui ar asmeninių finansų specialistui“, - pavyzdžiu dalijasi S.
Mokymai ir mikroklimato vertinimas
UAB „SDG“ sveikatos psichologės vis dažniau įmonėms ir organizacijoms Lietuvoje padeda suprasti darbuotojų psichikos sveikatos svarbą bei imtis ją palaikančių priemonių: vertina mikroklimatą, atlieka perdegimo pasireiškimo ir smurto paplitimo tyrimus, individualiai ir grupėmis konsultuoja vadovus bei darbuotojus, veda psichologinių žinių kursus, seminarus apie įtampos mažinimą, komunikaciją ar laiko planavimą, moko dėmesingu įsisąmoninimu (angl.
Finansinis saugumas ir teisingas įvertinimas
Anot G. Aukštą bazinį užmokestį kaip svarbų aspektą renkantis darbdavį „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktoje apklausoje nurodė ir 52,8 proc. „Tam, kad darbuotojai jaustųsi užtikrinti, mokame konkurencingą atlyginimą ir taikome pakopinę darbo užmokesčio kėlimo sistemą. Parduotuvių bei logistikos centro komandų nariai jau nuo pirmos dienos žino, kaip keisis jų atlyginimai kelerius metus į priekį. Ši sistema leidžia darbuotojams jaustis saugiai ir užtikrintai“, - komentuoja S. Net 52,2 proc. apklaustųjų pagarbą darbuotojui įvardijo kaip vieną svarbiausių darbdavio vertybių, o 44,9 proc.
Šiemet pasirodęs „Randstad Employer Brand“ pasaulinis tyrimas (n = 172,8 tūkst.; 2023 m. gruodis-2024 m. sausis) atskleidė, kad penktoje svarbiausių darbuotojų lūkesčių vietoje atsidūrė anksčiau kiek menkiau svarbi darbdavio nauda - teisingas/nešališkas įvertinimas. „Neteisingas arba nenuoseklus organizacijos politikų taikymas, darbo ar resursų paskirstymas, favoritizmas, netinkama komunikacija apie pokyčius tiesiogiai susijusius su darbuotojo pozicija, nesupažindinimas su esančiomis procedūromis kenkia darbuotojo pasitikėjimu įmone bei jos priimamais sprendimais“, - sako J. „Kuomet darbuotojai yra neįvertinami ar netinkamai įvertinami už papildomai dedamas pastangas, viršijamus įmonės lūkesčius, neturi galimybių įgūdžių tobulinimui ar kilimui karjeros laiptais, jie nemato prasmės įdėti tiek pastangų, kiek dėjo prieš tai. Svarbu paminėti ir tai, kad kiekvienas darbuotojas įvertinimą gali suprasti skirtingai - vienam tai bus finansinis paskatinimas, kitam geras žodis prieš kolegas, o trečiam - naujas, didesnis projektas“, - priduria ir J.
Duomenimis grįstas emocinės gerovės valdymas
Darbuotojų emocinė sveikata ir gerovė - aktuali tema. Ir nors daug apie tai kalbama, kiek iš tikrųjų realių veiksmų įgyvendinama? Sutikite, rinkoje tik labai maža dalis darbdavių nuosekliai stebi savo darbuotojų emocinę sveikatą ir gerovę bei rūpinasi kiekvienu darbuotoju individualiai. Tačiau dauguma organizacijų vis dar nežino apie bendrą savo darbuotojų emocinę sveikatą, todėl praktiškai neįmanoma kurti veiksmingos emocinės sveikatos strategijos ir įvertinti jos poveikį. Emocinės gerovės lygis turėtų būti matuojamas sistemingai, o neturinti šių duomenų - įmonė dažniausiai tik gesina gaisrus, sprendžia neatidėliotinas problemas, kurios yra čia ir dabar.
Kodėl tokia strategija reikalinga? Turint omenyje didžiulį talentų trūkumą - organizacija tiesiog negali sau leisti nesirūpinti darbuotojų emocine sveikata. Supratimas apie įmonės pridėtines vertes pasikeitė pakankamai stipriai - prieš pandemiją darbuotojų poreikiai buvo vienokie, pandemijos metu - kitokie, o štai dabar, po pandemijos, darbuotojai tapo reiklesni ir atidesni psichiškai sveikai kultūrai darbe. „Įmonės vis dar susiduria su iššūkiais ir jiems spręsti imasi įvairių priemonių.” - sako Rasa. Nuotolinio darbo iššūkiai: Perėjimas prie nuotolinio darbo sukėlė įvairių iššūkių, įskaitant izoliacijos jausmą, perdegimą ir sunkumus išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Organizacijos įgyvendino lanksčią darbo politiką, virtualias komandos formavimo veiklas ir sveikatingumo programas, kad spręstų šiuos iššūkius. Lankstumo ir gerovės iniciatyvos: Organizacijos taiko lanksčius darbo grafikus, kad atitiktų asmeninius darbuotojų poreikius ir pareigas šeimose. Tuo tarpu darbdavių investicijos į emocinę sveikatą ir toliau keičiasi.
Atviros komunikacijos praktikos komandoje
Psichikos sveikatos fondas (ang. Mental Health Foundation) teigia, kad kalbėjimas yra naudingas psichinei sveikatai. Tokie pokalbiai reikalauja pasiruošimo ir iš komandų vadovų, kad būtų galima kurti saugią ir pasitikėjimu pagrįstą aplinką daugeliui nelengva tema. Atviras pokalbis gali padėti išspręsti darbe kylančius psichinės sveikatos iššūkius, o matant asmenines psichologines problemas vadovas gali nukreipti į tos srities specialistus. Skirdami bent 10 minučių pokalbiui ar veiklai apie tai, kaip jaučiamės gyvenime ir darbe, arba savo įmonėje ar komandoje paminėdami Pasaulinę psichikos sveikatos dieną - spalio 10-ąją, kursite palaikančią darbo aplinką, kurioje darbuotojas jausis vertinamas ir suprastas, o žinojimas, kad su įvairiais iššūkiais susiduri ne tu vienas, stiprins bendrystės ir saugumo darbe jausmą.
Atviresniam pokalbiui ar veiklai pasirinkite ramią ir tinkamą aplinką bei laiką, kad nereikėtų skubėti ar nutraukti pokalbio. Pagalvokite ir apie savo galimybes atliepti kolegos rūpestį, jei reikia - pasirūpinkite savimi. Kelios idėjos nuo ko pradėti: 1. Pakeiskite aplinką ir įdarbinkite ne tik protą, bet ir kūną - išeikite bent 10 minučių pasivaikščioti su kolega ar visu kolektyvu. Aplinkos pakeitimas ir ėjimas gali padėti atsipalaiduoti - taps lengviau pasidalyti tuo, kaip jautiesi ar kuo gyveni. 2. Darbinius susitikimus pradėkite trumpu, bent 10 minučių pokalbiu apie tai, kas įdomaus ar svarbaus kolegoms įvyko savaitgalį, laisvalaikiu ar darbe, kokios nuotaikos jie šiandien susirinko. Pradėkite ir nuo savęs - pasidalykite, kuo gyvena vadovai. Mitas, kad pokalbiai apie tai, kaip jaučiamės, būtinai yra sudėtingi. Neprivalome tapti konsultantais ir patarėjais. Pasidalijusiajam gali užtekti paprasto atsakymo „girdžiu, kad tau nelengva, ačiū, kad pasidalinai“. 3. Rūpestį darbuotojams ir kolegoms galite parodyti nedideliu dėmesiu. Tai gali būti namuose kepti sausainiai, bendros kavos pertraukėlė, parduotuvėje rastos smulkmenos ar pasidalytas gausus rudens derlius. 4. Streso valdymo, emocinį raštingumą didinantys ir kiti užsiėmimai psichikos sveikatos temomis leis sužinoti ir išbandyti įvairius būdus geriau suprasti save ir kitus. Įvairios praktikos ir užsiėmimai ypač prisideda prie bendros atmosferos įmonėje gerinimo, psichikos sveikatos bei teigiamo emocinio fono stiprinimo ir atsparumo stresui didinimo. 5. Bendri apsilankymai renginiuose, susijusiuose su psichikos sveikata, gali tapti puikia įžanga užmegzti atvirą pokalbį. Galbūt pamatytas, išgirstas kūrinys ar pasirodymas paskatins diskusiją apie emocijas, psichikos sveikatą, pagalbą?
„Back to basics“: trys kertiniai klausimai
Lyderiai turėtų pasiūlyti būdus, kaip susidoroti ir išspręsti pagrindines priežastis. Kaip? Unikalumas paprastume: back to basics! Kelkite paprastus, bet kiekvienam darbuotojui reikšmingus klausimus:
- Saugumas: Ar darbuotojas jaučiasi fiziškai ir psichologiškai saugus? Finansiškai stabilus?
- Savarankiškumas: Ar aprūpinate reikalingais ištekliais darbui atlikti? Leidžiate kontroliuoti savo darbą? Kiek daug lankstumo suteikiate? Ar darbuotojo nuomonė yra svarbi?
- Priklausymas: Ar darbuotojas jaučiasi palaikomas ir reikalingas bendruomenei? Ar jam sekasi užmegzti prasmingus ryšius darbe?
Svarbiausi yra pagrindiniai žmogaus poreikiai, kurių, deja, dažniausiai nepaisome ir nustumiame į antrą planą, siekdami gerovės privilegijų neatsižvelgdami į pagrindinius dalykus.
Konkrečios praktikos ir pavyzdžiai organizacijose
Kurti palankias darbo ir mikroklimato sąlygas „Lidl Lietuva“ komandose padeda taip pat specialistai, užimantys išskirtinę darbuotojų gerovės projektų koordinatoriaus poziciją. Jų įmonėje yra net trys. „Natūralu, kad kartais darbuotojai vengia tiesiogiai kalbėtis su vadovais apie iškylančias problemas darbo vietoje ar savo emocinę būklę. Tad darbuotojų gerovės projekto koordinatorės, užtikrindamos komandos narių anonimiškumą, gali padėti spręsti tiek konfliktines, tiek nekonfliktines situacijas, užtikrinti saugią ir draugišką komandos atmosferą. Taip jos padeda tiek darbuotojams, tiek patiems vadovams“, - teigia S.
„Mes savo darbuotojams galimybę dalintis savo idėjomis ir pasiūlymais suteikiame per specialią platformą „Mano idėja“. Per pastaruosius metus į šią platformą buvo pateikti daugiau nei 600 darbuotojų pasiūlymai, iš kurių geriausieji buvo įgyvendinti ir apdovanoti piniginiais prizais. Taip pat minime įvairias šventes, organizuojame darbuotojams skirtus vidinius konkursus, komandos stiprinimo renginius. Kiekviena komanda gauna biudžetą, kurį gali panaudoti savo susigalvotai laisvalaikio veiklai“, - sako S.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Kalbėkime ir mokykimės: organizacinės programos
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudime“ jau keleri metai vykdome specialią programą, kuri skirta į darbuotojų savijautą žvelgti kompleksiškai, tai yra, ne tik iš fizinės, bet ir psichikos sveikatos perspektyvos. Kviesdami darbuotojus prisijungti prie psichologijos paskaitų ciklo, raginame juos praktinius patarimus pritaikyti konkrečiose situacijose.
Duomenys ir tendencijos: ilgalaikiai pokyčiai
Šiais metais JAV atlikto tyrimo metu buvo apklausti 19 mln. darbuotojų iš daugiau nei 150 didžiųjų verslo įmonių. Gauti tyrimo rezultatai nenudžiugino − 77 proc. stambiųjų JAV darbdavių įvardijo, kad poreikis akcentuoti psichikos sveikatos iššūkius tik didėja, o 16 proc. jų nurodė, kad ši tendencija išliks ir ateityje. Psichikos sveikatos problemų augimas buvo nurodomas kaip svarbiausias ilgalaikis pandemijos poveikio padarinys. Kiek anksčiau paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys atskleidė, kad dar iki pandemijos 2019 m. 15 proc. darbingo amžiaus suaugusiųjų turėjo psichikos sutrikimų.
Tuo tarpu darbdavių investicijos į emocinę sveikatą ir toliau keičiasi. Kai kurie toliau diegia naujoves ir tobulina darbo patirtį, pavyzdžiui, išbandydami keturių dienų darbo savaitę ir suteikdami darbuotojams daugiau savarankiškumo, kur ir kaip jie dirba. Kiti atsitraukė, tikėdamiesi pasiekti „normalų prieš pandeminį lygį“. Unikalumas paprastume: back to basics!
Praktiniai patarimai vadovams pokalbiams apie savijautą
Pasikalbėkime su asmeniu, kuriuo pasitikime. Tai gali būti jums artimas draugas, šeimos narys ar kolega. Pagalvokime apie geriausią vietą pasikalbėti. Svarbu pasirinkti vietą, kurioje jaustumėmės pakankamai patogiai atsiverti. Galbūt norėsime pasirinkti privačią vietą, kur mažiau tikėtina, kad mus trikdys aplinkiniai. Pasiruoškime kitų reakcijai. Įprastai tikimės, kad kam nors atsivėrus, turėsime gerą patirtį. Tačiau yra tikimybė, kad kiti reaguos ne taip, kaip mes iš anksto tikimės. Jei taip yra, pabandykime duoti jiems laiko apdoroti tai, ką jiems pasakėme, ir nerodykime neigiamų emocijų. Raskime erdvę pokalbiui be blaškymosi. Jei nerimaujame dėl ko nors, pabandykime rasti vietą, kurioje žinotume, kad galime kalbėtis nesiblaškydami. Būtinai savo pašnekovui skirkime visą savo dėmesį. Klausykime ir užduokime klausimus. Klausymasis gali būti vienas vertingiausių būdų būti šalia. Parodykime pašnekovui, kad aktyviai klausomės, atsisukdami į juos, užmegzdami akių kontaktą ir nepertraukdami. Klausimai gali padėti išsiaiškinti, ką jie reiškia, ir parodyti, kad aktyviai klausomės. Paklauskime, kuo galime padėti. Paklauskime, kaip galime padėti arba pateikime pasiūlymų, o ne nurodykime, ką daryti toliau.
Lentelė: Poveikio ir priemonių santrauka
| Temos aspektas | Esminė įžvalga | Pavyzdinė priemonė |
|---|---|---|
| Vadovo įtaka | 69 proc. darbuotojų nurodo vadovą kaip didžiausią įtaką psichikos sveikatai | Reguliarūs 1:1 pokalbiai, darbo krūvio valdymas |
| Atvirumas ir empatija | Kalbėjimas naudingas psichinei sveikatai, mažina stigmas | 10 min. pokalbiai susitikimų pradžioje |
| Lankstumas ir autonomija | Lankstus darbas didina įsitraukimą ir pasitikėjimą | Hibridinis modelis, „Mano idėja“ platforma |
| Sveikatinimas | Psichologinė parama ir prevencija stiprina gerovę | Papildomas draudimas, 10 terapijos seansų per metus |
| Finansinis saugumas | 52,8 proc. darbuotojų vertina aukštą bazinį užmokestį | Pakopinė darbo užmokesčio sistema |
| Mikroklimatas | Toksika mažina produktyvumą ir įsitraukimą | Mikroklimato tyrimai, ugdomoji lyderystė |
Apibendrintos rekomendacijos organizacijoms
- Normalizuokite temą: Spalio 10-ąją paminėkite Pasaulinę psichikos sveikatos dieną ir inicijuokite atvirus pokalbius.
- Matavimas ir duomenys: Emocinės gerovės lygis turėtų būti matuojamas sistemingai, kitaip organizacija tik gesins gaisrus.
- Vadovų ugdymas: Palaikantis ir motyvuojantis vadovas gali sumažinti stresą, didinti įsitraukimą.
- Lankstumas: Darbdaviui atsižvelgus į asmeninius poreikius, didėja lojalumas ir įsitraukimas.
- Pagalbos infrastruktūra: Konsultacijų programos ir psichologinė parama (pvz., „Gali mumis pasikliauti!“) didina saugumo jausmą.
- Teisingas įvertinimas: Teisingas/nešališkas įvertinimas tampa kritinis darbuotojų lūkestis.
„Nors iš tiesų kiekvienas pats esame atsakingas už savo psichikos sveikatą, aplink mus esantys žmonės gali daryti nemažą įtaką.
tags: #darbuotoju #psichikos #sveikatos #svarba