Nors perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas patvirtintas dar 2014-ųjų vasarį, specialistų teigimu, pertvarkos procesas vyksta pernelyg vangiai. Nors pertvarka vyksta jau trečius metus, specialistų teigimu, realių pokyčių kol kas nematyti. Šiuo metu Lietuvoje dar tebeveikia apie 40 globos namų suaugusiesiems ir vaikams, turintiems proto ar psichikos negalią. Juose gyvena daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių.
Šioje situacijoje neformali globa šeimoje išlieka gyvybiškai svarbi: šeimos nariai, artimieji ir kiti neformalūs globėjai teikia didžiąją dalį kasdienės priežiūros ir paramos. Formalios ir neformalios globos integravimo poreikis siejamas tiek su siekiu geriau tenkinti pagyvenusių asmenų ir suaugusių neįgaliųjų globos poreikius, tiek su siekiu išsaugoti neformalius globėjus kaip svarbų globos išteklių.
Neformalios globos šeimoje privalumai ir ypatumai
Neformali globa dažnai leidžia neįgaliesiems likti savo namų aplinkoje, kur jie jaučia daugiau saugumo ir ryšių su artimaisiais. Svarbu, kad neįgaliaisiais būtų rūpinamasi jų namų aplinkoje. Reikia sukurti paslaugų sistemą tokioms šeimoms, teikti joms ne tik finansinę, bet ir moralinę, psichologinę paramą. Turiu omenyje tuos neįgaliuosius, kurie dar tebegyvena namuose, bet artimiesiems jau nebepakanka nei finansinių, nei emocinių resursų juos globoti.
Neformali globa leidžia išsaugoti asmens ryšius su bendruomene, artimaisiais ir pažįstamų ratu, o tai turi įtakos gyvenimo kokybei ir psichinei sveikatai. Socialinių įgūdžių ugdymas vyksta dirbant grupėse, bendraujant tarpusavyje, bendraujant su bendruomene. Vykdant šią veiklą didžiausias dėmesys skiriamas bendravimo palaikymui, mažinant socialinę atskirtį, kad asmuo būtų kuo savarankiškesnis tiek bendraujant su aplinkiniais tiek integruojantis į vietos bendruomenę.
Iššūkiai neformalioje globos šeimoje
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai ir baimės, susijusios su psichikos ir proto negalią turinčiais asmenimis. Lietuvos gyventojai išsiskiria iš kitų Europos šalių kaip labiausiai bijantys psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų: net 68 procentai lietuvių mano, kad psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi. Tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tik 3-5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Neformaliems globėjams dažnai trūksta emocinės, psichologinės ir finansinės paramos. Reikia sukurti paslaugų sistemą tokioms šeimoms, teikti joms ne tik finansinę, bet ir moralinę, psichologinę paramą. Laikino atokvėpio paslauga skirta pagelbėti šeimoms, kurios laikinai negali pasirūpinti globojamu neįgaliu asmeniu - ar susirgus, ar besimokant, prireikus daugiau dirbti ar tiesiog pervargus.
Be to, formalios globos standartizavimo ir institucijų pertvarkos procesai Lietuvoje vyksta vangiai: Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė sutinka, kad deinstitucionalizacijos procesas vyksta ne taip greitai kaip norėtųsi. Jos teigimu, visi dabar vykdomi procesai reikalauja atidumo, kruopštumo, įsiklausymo į kiekvieną žmogų.
Kaip pertvarka veikia neformalios globos šeimoje sąlygas
Lietuva turi Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planą. Pagrindinis pertvarkos tikslas - panaikinti globos namus ir integruoti neįgaliuosius į visuomenę. 2014 m. paskelbus institucinės globos pertvarką, asmenys su negalia pradėti perkėlinėti iš globos institucijų į bendruomeninius namus, kur globotinių skaičius siekia iki 10 žmonių.
Ekspertai pabrėžia, kad gyvenimo vieta globos reikalingam psichikos ar proto negalią turinčiam žmogui turi būti parenkama atsižvelgiant į jo savarankiškumo lygį. Pavyzdžiui, suteikiamas būstas, kuriame jis gyvena su kitais žmonėmis (ne daugiau kaip 4). Toks būstas vadinamas apsaugotu, t. y. jo gyventojams, nors gyvena savarankiškai nuolat padeda atvejo vadybininkas. Jei asmuo nėra tiek savarankiškas, kad galėtų gyventi be pagalbos, jis gali būti apgyvendinamas nedidelėje namus primenančioje institucijoje - grupinio arba savarankiško gyvenimo namuose.
Tokiu būdu pertvarka kuria galimybes žmonėms likti artimoje aplinkoje ir tuo pačiu gauti reikalingas paslaugas: dienos centrai, socialinės dirbtuvės, asmeniniai asistentai, darbo asistentai, įdarbinimas su pagalba, pagalba priimant sprendimus ir pan. Tikėkimės, kad iki 2024 m. atsiradęs platus paslaugų spektras įgalins žmones gyventi orų, įdomų ir turiningą gyvenimą bendruomenėje, neišsiskiriant su šeima, artimaisiais ir savo pažįstamų ratu.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Resursų ir paslaugų trūkumas
L. Kukuraitis mano, jog Europos Sąjungos skiriamos lėšos turėtų būti skirstomos lanksčiau. Šiuo metu vis dar mažai lėšų skiriama socialinėms reikmėms, ne visos savivaldybės turi pertvarkos viziją, trūksta susitarimo dėl prioritetų. Dovilė Juodkaitė pritaria, kad be finansinių resursų situacija nesikeis. Reikia įgalinti ministeriją, kad jos darbuotojai kurtų kompleksines paslaugas šeimoms, jog atsirastų asmeninio asistento etatų. Atrodo, politinė valia yra, bet platesniems žingsniams dar trūksta resursų.
2007-2013 m. ES struktūrinės paramos periodu apie 250 mln. litų buvo skirta socialinės globos įstaigoms rekonstruoti. Tačiau pastaraisiais metais Europos Sąjungos mastu skėtinės nevyriausybinės organizacijos iškėlė problemą dėl tokio finansavimo efektyvumo. Šiuo metu yra vienareikšmiškai rekomenduojama nė lito neinvestuoti į globos institucijas skirstant 2014-2020 m. lėšas. Atlikus skaičiavimus pagal Finansų ministerijos duomenis, su psichikos sveikata susijusioms veikloms išleista apie 60 mln. eurų.
Vietos iniciatyvos ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Projektą „Vilniaus miesto bendruomeninių socialinių paslaugų tinklo kūrimas ir plėtra proto ir (arba) psichikos negalią turintiems asmenims“. Šiaulių miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „UŽIMTUMO PASLAUGŲ ASMENIMS SU INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA PLĖTRA ŠIAULIŲ MIESTE“. Projekto tikslas - padidinti socialinių paslaugų prieinamumą Šiaulių miesto savivaldybėje įkuriant socialines dirbtuves.
Projekto „UŽIMTUMO PASLAUGŲ ASMENIMS SU INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA PLĖTRA ŠIAULIŲ MIESTE“ biudžetas 150 000,00 Eur, iš jų 127 500,00 Eur - Europos Sąjungos lėšos, 22 500,00 Eur - Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšos. Socialinėse dirbtuvėse gali dalyvauti proto ar psichikos negalią turintys, iš dalies savarankiški asmenys nuo 18 metų.
Šiaulių miesto savivaldybės dienos centro Goda lankytojai atlieka realias darbinio užimtumo veiklas, siekiant jiems padėti įgyti darbinius įgūdžius. Kiekvienam projekto dalyviui mokama stipendija. Projekto metu lankomi Šiaulių mieste vykstantys įvairūs renginiai, parodos, šventės.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
NVO ir kūrybinės iniciatyvos
Įvairūs projektai ir iniciatyvos siekia integruoti kūrybiškumo metodikas į socialinę priežiūrą pažeidžiamoms grupėms. Projektu „SOCREATIVE“ siekiama pakeisti socialinių paslaugų teikimą Šiauliuose, integruojant kūrybiškumo metodikas į socialinę priežiūrą pažeidžiamoms grupėms. Asmenims turintiems intelekto negalią, vyresnio amžiaus asmenims muzika padeda įgyti socialinių įgūdžių, ugdo savarankiškumą, gebėjimą pažinti emocijas, skatina sėkmingą integraciją.
Projekto DESEM tikslas yra sukurti protinę negalią turinčių žmonių lytinio švietimo modelį/metodiką. Kiekviena projekto turinį sudaranti veikla užtikrins koordinuotą pedagogų/metodistų ir šeimų su negalia darbą.
Visuomenės švietimas ir nuostatų keitimas
Siekdami pakeisti visuomenės nuostatas, būtina šviesti visuomenę, skatinti kontaktą su neįgaliaisiais ir plėtoti įtraukias iniciatyvas. Kaip žiniasklaidos atstovė, žurnalistė, turėčiau prisiimti bendrą kaltę dėl visuomenėje egzistuojančių stigmų. Juk pasižiūrėjus į populiarių portalų antraštes, jeigu, sakykim, kas nors susiję su negalia, tai būtinai tas bus pabrėžiama. Tebėra tas skirstymas - sveikieji ir neįgalieji. Manau, žiniasklaidai reikėtų mokymų, kad turėtų apie tai supratimą.
Kol žmonės su negalia neatsiras tarp mūsų, kol kiekvienas asmeniškai nepatirsime jų apsikabinimo, pasisveikinimo, tol ta nuomonė ir nesikeis. Kai šie žmonės bus tarp mūsų, mes pamatysim, kokie jie nepavojingi ir neagresyvūs, tai tik tas matymas pakeis giliai įsišaknijusias nuostatas.
Politikos rekomendacijos ir tolesni žingsniai
Derėtų siekti, kad į globos įstaigas žmonės nebebūtų siunčiami. Ištarti tvirtai: viskas, nebegalima. D. Juodkaitė įsitikinusi, kad vykdant deinstitucionalizaciją ypač svarbus visų pertvarka suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimas. Tik veikdami kartu galėsime būti tikri, kad po metų vėl neteks kelti tų pačių klausimų.
Seimo narys Justas Džiugelis pritaria, kad dar ne visos savivaldybės supranta vykdomos pertvarkos svarbą. Derėtų kviestis savivaldybių atstovus, važinėti po savivaldybes, aiškinti deinstitucionalizacijos svarbą, nurodyti kryptį, kuria kiekviena iš jų turėtų eiti. Savivaldybės turėtų žinoti aiškias gaires.
Seimo narės Dovilės Šakalienės teigimu, įgyvendinant deinstitucionalizacijos procesus būtina sutvarkyti įstatyminę bazę, numatyti finansavimą iš valstybės biudžeto paslaugoms sukurti bendruomenėse. Dovilė Juodkaitė pritaria, kad be finansinių resursų situacija nesikeis. Reikia įgalinti ministeriją, kad jos darbuotojai kurtų kompleksines paslaugas šeimoms, jog atsirastų asmeninio asistento etatų.
PSICHIKOS SVEIKATOS SPECIALISTO Interviu klausimai ir atsakymai! (Psichikos sveikatos slaugytojas, darbuotojas, padėjėjas!)
Trumpa lentelė: pagrindinės neformalią globą šeimoje palengvinančios paslaugos
| Paslauga | Nauda šeimai | Pastebimos problemos |
|---|---|---|
| Laikinas atokvėpis | Leidžia globėjams pailsėti, išvengti perdegimo | Apribotas prieinamumas, ribotas trukmės laikotarpis |
| Asmeninis asistentas | Padeda kasdieniame gyvenime, didina neįgaliojo savarankiškumą | Trūksta etatų ir finansavimo |
| Dienos centrai ir socialinės dirbtuvės | Kelia įgūdžius, skatina integraciją | Reikia daugiau vietų ir ilgalaikio finansavimo |
Apibendrinant, neformali globa šeimoje turi milžinišką potencialą užtikrinti orų ir įtrauktį atitinkantį neįgaliųjų gyvenimą, tačiau tam būtina derinti investicijas į bendruomenines paslaugas, stiprinti NVO ir savivaldybių bendradarbiavimą, šviesti visuomenę ir užtikrinti nuoseklią politinę bei finansinę paramą.
tags: #neformali #neigaliuju #globa #seimoje