Nuo 2025 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) šalyje didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc. Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 m. pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus.
Kokią įtaką MMA didėjimas turi pensijoms ir socialinėms išmokoms?
Nuo Naujųjų laukia ir didesnės senatvės pensijos. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, - 81 euru ir sieks 721 eurą. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą - 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.
Nuo 2025 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 1,75 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 72,35 euro iki 73,62 euro, o vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis pasieks 42,29 euro. Taip pat skelbiama, kad nuo 2025 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai.
Bazinės socialinės išmokos ir kitos susijusios bazės
Nuo 2025-ųjų keičiasi ir baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka siekia 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė - 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis - 221 euras vietoje 176 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m.).
Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kaip MMA pokyčiai veikia socialinio draudimo įmokas ir kaupiamą stažą?
Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir PSD bei VSD įmokų pasikeitimai. Augant MMA, didėja ir privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Jos dydis, ją mokant savarankiškai, lygus 6,98 proc. nuo MMA, tad 2025 metais vieno mėnesio PSD įmoka individualiai dirbantiems ir patiems už sveikatą mokantiems gyventojams bus 72,45 euro. Taigi, nuo 2025-ųjų per mėnesį teks sumokėti 7,95 euro daugiau, o per metus - 95,4 euro daugiau PSD.
Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai, vykdantys veiklą su verslo liudijimu, moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas, skelbė „Sodra“. 2025 metais visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka sieks 90,51 euro, jei žmogus nekaupia pensijai papildomai. O jei kaupia ir papildomai moka 3 proc. - tuomet 121,65 euro.
Mokesčių mokėjimo bazė skiriasi tarp dirbančių pagal darbo sutartį ir vykdančių individualią veiklą. Individualią veiklą vykdančio asmens įmokų bazę sudaro 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų neatėmus VSD ir PSD įmokų. Apmokestinamosios pajamas - tai tos pajamos, kurios lieka, kai iš pajamų atimamos išlaidos susijusios su pajamų uždirbimu. Jeigu individualią veiklą vykdantis žmogus nerenka dokumentų pagrindžiančių jo išlaidas, tuomet sąnaudomis gali laikyti 30 proc. pajamų.
Įtakos stažui ir pensijos dydžiui mechanizmai
Sodra atkreipė dėmesį, kad pensijos dydį lemia sukauptas stažas ir apskaitos vienetai. Vieneri metai stažo įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Vienas apskaitos vienetas įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis.
Taigi jeigu žmogus, dirbantis su individualia veikla, uždirbs mažiau nei MMA, sukaups mažiau stažo, gaus mažiau apskaitos taškų, todėl jo pensija gali būti mažesnė. Kai žmogus - kiekvienas individualiai - per visą gyvenimą sukaupia atitinkamą stažą ir taškus, pensijos dydis apskaičiuojamas pagal formulę, atsižvelgiant į bazinės pensijos rodiklį ir apskaitos vieneto vertę tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Mažiausios pensijos, priemokos ir minimalaus vartojimo poreikio ryšys
Pačių mažiausių pensijų gavėjams yra mokamos pensijų priemokos. Jas gauna socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų gavėjai netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Šiais metais šis dydis siekia 354 eurų. Jei žmogus yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 354 eurų ir jo gaunamos pensijos sumos.
Gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, mažiausia senatvės pensija siekia 280 eurų. Todėl toks žmogus gauna priemoką iki 354 eurų, tai yra 74 eurus. 15 metų stažo neturintys asmenys senatvėje gauna 132 eurų šalpos senatvės pensiją - ji skiriama nepriklausomai nuo to, ar žmogus visiškai nedirbo, ar dirbo 14 metų.
Jei žmogus yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis. Nuo 2019 metų atsiradusios priemokos lemia tai, kad 15 metų stažą sukaupęs už vidutinį atlygį dirbantis asmuo gali tikėtis ne 132 eurų senatvės šalpos, o jau 184 eurų senatvės pensijos su priemokomis.
MMA augimo pasekmės įprastiems darbuotojams ir darbdaviams
Minimalius atlyginimus gaunantys darbuotojai sudaro nemažą dalį darbo rinkos: Lietuvoje didžioji dalis jauniausių darbo rinkos dalyvių uždirba minimalų atlyginimą - iki 555 eurų, neatskaičius mokesčių. MMA nuo 2021 metų (642 eurai) jau kilo 44 proc. Nuo kitų metų pradžios daugiau nei 120 tūkstančių darbuotojų Lietuvoje savo algalapiuose išvys pokyčių - minimali mėnesinė alga (MMA) didės nuo 1 038 iki 1153 eurų, o minimalus valandinis atlygis - nuo 6,35 iki 7,05 euro. Tai vienas didesnių pastarųjų metų šuolių.
Advokatė pabrėžia, kad svarstyti apie darbo sutarčių keitimą reikėtų ir tuomet, kai darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, tačiau gauna darbo užmokestį, kuris artimas MMA. Remiantis galiojančiais teisės aktais, MMA gali būti mokamas tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems darbuotojams. Tuo atveju, jei darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, jam turėtų būti mokamas MMA viršijantis darbo užmokestis.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Kylant darbo užmokesčio kaštams kai kurie darbdaviai imasi kraštutinių sprendimų - atleidžia darbuotojus. Advokatė primena, kad MMA pokyčiai nėra pakankamas atleidimo motyvas. Jei tokią pat poziciją užima keli darbuotojai, gali tekti atlikti Darbo kodekse aptariamą darbuotojų atranką. Pažeidus šias procedūras darbdavio laukia nemalonumai - atleistas darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir netgi reikalauti būti grąžintas į darbą.
Darbdavių ir verslo reakcijos
Darbdaviai siūlo keisti MMA indeksavimo formulę. Pernai darbuotojams ir darbdaviams sutarimą rasti pavyko Vyriausybei padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Darbdaviai turės savo pasiūlymą, darbuotojai savo. Labai tikėtina, kad nebus susitarta. Tai Vyriausybė paims ir nuspręs“, - sakė T.
„Tokie dalykai skatina galvoti, kaip mažinti darbuotojų skaičių. Kaip robotizuoti sulčių spaudimą ar įsigyti išmanesnes indaploves, nes kaina tada jau tampa alternatyviai pigesnė negu žmogaus, kuris valo“, - aiškino J. Anot Lietuvos banko, vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti beveik 2140 eurų.
MMA didėjimas, pensijų sistemos struktūra ir asmeninė atsakomybė kaupiant
Sodra skaičiuojamos pensijos dydis priklauso nuo mokėtų socialinio draudimo įmokų bei darbo stažo. Tačiau I pakopos sistema veikia taip, kad sąlyginai didesnę naudą senatvėje gauna mažesnes darbo pajamas turėję gyventojai. Planuojant apie 1 tūkst. eurų atlyginimą ir pradėjus nuo minimalaus kaupimo, tikėtina, kad mėnesio pensija sudarys apie 2618 eurų, o asmeniškai sukaupta dalis joje - 41 proc.
Lietuvoje II pensijų pakopa, papildanti „Sodros“ sistemą, turi 1,3 mln. dalyvių, kurie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų. Iš viso II pakopoje jau sukaupta beveik 3,5 mlrd. Apie tai, ką svarbiausia žinoti kaupiantiesiems, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Valstybės skatinamoji įmoka: kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. 2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus. „Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ji ne tik papildo įmokas, bet ir didina bendrą investuojamą sumą, taip sustiprindama sudėtinių palūkanų efektą“, - sako L. Načajienė.
„Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ilguoju laikotarpiu būtent ši nuosekli valstybės dalyvavimo forma leidžia sukaupti daugiau ir sumažinti riziką, kad senatvėje pajamos reikšmingai atsiliks nuo buvusio darbo užmokesčio“, - sako L. Načajienė.
Savanoriškas kaupimas ir anuiteto ribos
Nuo šiol kaupimas tampa iš esmės savanoriškas: pensijų kaupime nedalyvaujantys 18-40 metų žmonės gaus nuolatinį kvietimą ir informaciją apie galimybes prisijungti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje, tačiau be aktyvaus žmogaus sprendimo niekas nebus automatiškai įtraukiamas. Šis pokytis reiškia didesnę asmeninę atsakomybę.
Nuo 2026 m. atnaujintos ir pensijų anuiteto ribos, pagal kurias nustatoma, kokio tipo išmoka bus taikoma sukakus pensiniam amžiui. Dabar minimali pensijų anuiteto riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą ir sukauptą pensiją senatvėje gauti mėnesinėmis išmokomis, siekia 16,785 tūkst. Eur. O maksimali riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka, siekia 83,926 tūkst. Eur.
Ilgalaikiai tikslai: kiek turėtų siekti pensija?
L. Načajienė pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70-80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. Prognozuojama, kad valstybinė pensija senatvėje sudarys tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio. Papildomai investuojant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, asmens pensija išaugtų iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Tačiau norint senatvę pasitikti tikrai oriai, likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti savanoriškas investavimas į trečiąją pakopą.
Praktiniai pavyzdžiai ir scenarijai
Pagal „Sodros“ skaičiavimus, pagal pirmąjį scenarijų, kuomet dirbančiojo pajamos nedidelės, kaupdamas jis užsitikrintų 56-57 proc. anksčiau gautų darbo pajamų atitinkančią pensiją. Antruoju scenarijumi didesnius atlyginimus gavusių dirbančiųjų pensijos dydis sudarytų 44-45 proc.
Pavyzdžiui, 22 metų amžiaus dirbantysis uždirbantis minimalią mėnesio algą pradėjęs pensijai kaupti pagal formulę 1,8+0,3, 2062 metais gali tikėtis 1854 eurų pensijos. Pensija iš II pakopos pensijų fondo sudarys 693 eurus, arba 37 proc. visos pensijos.
Į ką atkreipti dėmesį darbuotojams, planuojantiems individualią veiklą?
Portalo skaitytoja Ingrida norėjo sužinoti, kokią sumą per mėnesį turėtų uždirbti, kad kauptųsi stažas ir pensija. „Kas bus, jeigu per mėnesį turėsiu vos kelis klientus ir uždirbsiu kokius 300 eurų. Kažkaip pragyvensiu iš jų, padės vyras. Tačiau ar ateityje dėl to nekils problemų, jeigu nieko neuždirbsiu, tai gal ir pensijos negausiu“, - svarstė moteris.
„Sodra“ komentavo, kad žmonės, vykdantys individualią veiklą, yra draudžiami pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir įgyja tokias pat socialines garantijas, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį. Išmokų ir pensijos dydis priklauso nuo to, kokio dydžio įmokos buvo sumokėtos. Individualios veiklos tarifai valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra tokie patys, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Pensijų draudimui skiriama 8,72 proc.
Pavyzdžiui, žmogus suteikė paslaugas ir išrašė sąskaitą 1500 eurų sumai. Pritaikius 30 proc. sąnaudų, apmokestinamosios pajamos yra 1050 eurų. Kadangi „Sodros“ įmokų bazė - 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, įmokos bus skaičiuojamos nuo 945 eurų sumos. Individualią veiklą vykdantis žmogus sumokės 184,28 euro VSD ir PSD įmokų.
Papildomi poveikiai: kainos, mokesčiai ir gyvenimo išlaidos
Didėjant MMA, didėja ne tik socialinės išmokos, bet ir kai kurių kasdienių išlaidų, mokesčių ir akcizų įtaka gyventojų biudžetams. Praėjusių metų pavasario sesijoje Seime priimtas ne vienas sprendimas dėl akcizų degalams didinimo nuo 2025 metų. 2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui - 26,7 proc. Skaičiuojama, jog 1 litras benzino dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti apie 0,06 euro, 1 litras dyzelino - apie 0,13 euro.
Šiemet daugiau teks mokėti ir už alkoholinius gėrimus bei tabaką. Alkoholio ir tabako akcizai 2025 metais kils dėl bazinio jų augimo bei gynybos fondo sprendimų, kuriais siekiama didinti finansavimą krašto gynybai. Tai reiškia, jog pusė litro alaus dėl priimtų akcizų pokyčių gali pabrangti maždaug 5 centais, stipresnis nei 8,5 proc. vynas - 21 centu, stiprusis alkoholis - 69 centais. 20 vienetų cigarečių pabrangs 26 centais.
Praktinė rekomendacija gyventojams
Jeigu žmogus per savo darbo laikotarpį kaups mažai įmokų arba dirbs mažą darbo užmokestį, jo būsima pensija bus mažesnė. Todėl verta apsvarstyti papildomą kaupimą II arba III pakopose arba didinti įmokų bazę, kai yra galimybė. Ekspertai ragina ne vien tik žiūrėti į numatomus eurų dydžius, bet ir vertinti pensiją kaip atlyginimo dalį ir atsakyti sau į klausimą, ar bus ramu pasikliauti ketvirtadalio atlyginimo dydžio pensija ir ką bus galima už ją nusipirkti.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pensijų sistema apskritai labiau atsižvelgia į žmogaus stažą, bet ne į sumokėtas įmokas, todėl žmonės labiau skatinami „sėdėti nuo 8 iki 17 val., o ne nudirbti darbus“. Jis siūlytų išmokas labiau sieti su įmokomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patikina, kad diskusijos dėl pensijų sistemos teisingumo vyksta nuolat.
Trumpa lentelė: pagrindiniai 2025 m. pokyčiai ir jų dydžiai
| Rodiklis | 2024 | 2025 | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Minimali mėnesinė alga (MMA) | 924 Eur | 1038 Eur | +114 Eur (≈12%) |
| Min. valandinis atlygis | 5,65 Eur | 6,35 Eur | +0,70 Eur (≈12%) |
| Vidutinė senatvės pensija | 600 Eur | 673 Eur | +73 Eur |
| Bazinė socialinė išmoka | 55 Eur | 70 Eur | +15 Eur |
| Šalpos pensijų bazė | 197 Eur | 248 Eur | +51 Eur |
5 sprendimai, kaip neprarasti tūkstančių dėl pensijų reformos 2026
Viena svarbi pastaba: nors MMA kilimas leidžia didinti socialines išmokas ir sustiprinti minimalių pajamų gavėjų padėtį, jis taip pat reiškia didesnes privalomas įmokas ir kai kurių prekių bei paslaugų pabrangimą, todėl asmenims verta įvertinti savo išlaidas, kaupiamą stažą ir galimybes papildomai kaupti ateičiai.
tags: #pensijos #kitimas #kylant #minimaliam #atlygiui