Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta. Šiame straipsnyje aptariami pensijinio amžiaus mokytojo atleidimo iš darbo pagrindai, įskaitant konsultacijų su darbuotojų atstovais svarbą, informacijos teikimo procedūras ir darbuotojų teises.
Išeitinė Išmoka: Finansinė Apsauga Netekus Darbo
Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių.
Kas yra Išeitinė Išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Kaip Skaičiuojama Išeitinė Išmoka?
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti. Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Taip pat skaitykite: Mada vyresniems: Lietuvos perspektyva
Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka, dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka, o dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Kada Išeitinė Išmoka Nepriklauso?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties.
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Kada Mokama Išeitinė Išmoka Lietuvoje?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
Taip pat skaitykite: Užimtumo galimybės senjorams Lietuvoje
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56).
Konsultacijos su Darbuotojų Atstovais
Pareiga konsultuotis nustatyta kaip priemonė, užtikrinanti darbuotojų teises ir skatinanti darbuotojus bei darbdavius bendradarbiauti. Be to, įstatyme nustatyti darbdavio pareigos numatomo grupės darbuotojų atleidimo atveju konsultuotis su darbuotojų atstovais pažeidimo padariniai - draudimas nutraukti darbo sutartį (DK 1301 str. 4 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbuotojų atstovais nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju (LAT 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).
Apibendrinant byloje atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjui siųsta informacija apie Administracijos pertvarkos procedūras, priimtus sprendimus, kvietimus į konsultacijas, apie elektroniniu būdu siųstų laiškų pareiškėjo pirmininkui gavimą, šių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir turėjo galimybę konsultuotis su atsakovu dėl Administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo ir atsakovo skundžiamų sprendimų, susijusių su struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo, turinčio esminę įtaką darbuotojų teisinės padėties keitimuisi (LVAT 2017-04-24 nutartis adm.
Valstybės Tarnautojo Teisės ir Garantijos
LVAT formuojamoje praktikoje VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos visų pirma kaip įtvirtinančios valstybės tarnautojo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, atitinkama institucija (įstaiga) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (LVAT 2014-05-05 nutartis adm. byloje Nr. A-552-1040/2014).
Numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys (atsakovas) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodyto pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (LVAT 2014-03-05 nutartis adm.
Taip pat skaitykite: Diskusijos apie pensijų reformą
Aptariamoje byloje Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas objektyviai negalėjo pasiūlyti pareiškėjui jokių kitų pareigų, nes naujas pareigybių sąrašas ir skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015-12-07 ir 11 d., o įspėjimas apie pareigybės panaikinimą pareiškėjui buvo įteiktas iš karto po tarybos sprendimo priėmimo, t. y. 2015-08-06. Taigi, įspėjus pareiškėją, kad jo pareigybė bus naikinama, sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas, atsakovas, dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis, be to, atsakovas negalėjo įvertinti, ar pareiškėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, numatytus naujai tvirtinamų pareigybių aprašymuose; atsakovas, vykdydamas pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, iš esmės paneigė jam įstatymų garantuotą teisę būti paskirtam į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas, todėl pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos pirmosios instancijos teismo dėl padarytų atleidimo procedūrų pažeidimų pripažintas neteisėtu pagrįstai (LVAT 2017-03-22 nutartis adm. byloje Nr.
VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės tarnautojas į kitas pareigas gali būti paskirtas tik iki jo užimamos pareigybės panaikinimo. Kitaip tariant, būtent pareigybės panaikinimas, o ne atleidimas iš pareigų yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, iki kurios atsiradimo aptariama karjeros valstybės tarnautojo garantija būti paskirtam į kitas pareigas gali būti įgyvendinama. Todėl siūlymas užimti pareigas, kaip viena iš svarbiausių garantijų atleidžiamam valstybės tarnautojui, po to, kai buvo panaikinta karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, nepriklausomai nuo to, kad atleidimo data buvo perkelta, realiai (siūlymas) negali būti įgyvendinamas minėtos įstatymo nuostatos nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, vykdydamas aptariamą pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos procedūrą, iš esmės paneigė jai įstatymų garantuotą teisę būti paskirtai į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Toks atleidimo procedūros pažeidimas paneigė vieną iš pagrindinių VTĮ 44 str. 1 dalies 9 punkto pagrindu atleidžiamų karjeros valstybės tarnautojų garantijų, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamas pažeidimas leidžia pripažinti pareiškėjos atleidimą neteisėtu (LVAT 2017-03-01 nutartis adm. byloje Nr.
Diskrecijos Teisė ir Objektyvūs Kriterijai
LVAT yra nurodęs, jog DK 135 straipsnio 2 dalies nuostata suponuoja atsakovui pareigą visų pirma vertinti atleidžiamo tarnautojo kvalifikaciją. Atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti tarnautoją, turi diskrecijos teisę pasirinkti, su kuriais tarnautojais toliau tęsti tarnybos santykius, tačiau tokia diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje.
Objektyvių kriterijų nurodymas priimant sprendimą dėl konkretaus pasirinkto valstybės tarnautojo atleidimo yra itin svarbus sprendžiant, ar nebuvo pažeista asmens teisės ir teisėti interesai, iš jų, ar nebuvo diskriminacijos dėl amžiaus, socialinės padėties ir kitų priežasčių (žr. LVAT 2013-03-21 nutartį adm.
Sprendžiant dėl asmens galimybės užimti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikimo bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimas, reikia atsižvelgti į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje.
Aptariamoje byloje, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad kitos valstybės tarnautojos turėjo įstatymo garantuojamą pirmumo teisę likti tarnyboje, nenustatyta, jog jų kvalifikacija yra žemesnė už pareiškėjos (pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių ir neteikia įrodymų, kad šių darbuotojų kvalifikacija buvo žemesnė nei pareiškėjos), nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, nepasirinkdamas pareiškėjos eiti Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) pareigų, pažeidė pareiškėjos akcentuojamą DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pirmumo teisę. Be to, atsakovas byloje nurodė kriterijus, dėl kurių nepasirinko pareiškėjos ir ji buvo atleista iš valstybės tarnybos, ir šie kriterijai yra susiję su pareiškėjos darbo kokybe, o ne su diskriminacinio pobūdžio kriterijais, t. y. atsakovas nepažeidė teisės aktais nustatytos diskrecijos pasirinkti tarnautojus, kurie bus palikti toliau vykdyti funkcijas. Be to, nurodytas aplinkybes atsakovas pagrindė ir įrodymais, t. y. pareiškėjos 2012-03-08, 2014-12-31 rašytais pasiaiškinimais (LVAT 2017-01-26 nutartis adm. byloje Nr.
Nedarbingumas ir Atleidimas
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.
Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. Kadangi nurodyta teisės norma yra dispozityvi, viršijus įstatyme nustatytą nedarbingumo laiką, darbuotojas nėra atleidžiamas automatiškai, t. y. darbdaviui priklauso diskrecijos teisė pasirinkti tokį darbuotoją atleisti ar ne (LVAT 2017-01-26 nutartis adm. byloje Nr.
Pareigybės Panaikinimas ir Funkcijų Paskirstymas
Byloje (LVAT 2017-10-04 nutartis adm. byloje Nr. A-4442-261/2017) pasisakyta, kad sujungus kelis skyrius, vedėjo pareigybei papildomai buvo priskirtos funkcijos, kurių pareiškėjas nevykdė būdamas vedėju. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo užimta pareigybė buvo realiai panaikinta. Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki Administracijos struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė (žr., pvz., LVAT 2012-04-16 nutartį adm. byloje Nr. A492-1954/2012, 2014-03-05 nutartį adm.
Šiurkštūs Tarnybiniai Nusižengimai ir Atleidimas
Aptariamoje byloje teisėjų kolegija pritarė išvadoms, kad nepagarbiai, nemandagiai, ir netolerantiškai elgdamasis su pavaldiniais, jiems nepageidaujamu užgauliu elgesiu įžeidinėjo jų orumą, taip sukurdamas bauginančią, priešišką, žeminančią bei įžeidžiančią aplinką ir pavaldinių akivaizdoje dažnai vartodamas necenzūrinius žodžiu bei rodydamas nepadorius gestus ir seksualiai priekabiaudamas, pareiškėjas šiurkščiai nesilaikė Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalies bei pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 p., 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 bei 5 p. ir Etikos taisyklių 2.1, 9.2 bei 9.4 p. nuostatas ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kaip jis apibrėžiamas VTĮ 29 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Pareiškėjo padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o juo numatyta skirti tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - yra proporcinga pareiškėjo padarytiems šiurkštiems tarnybiniams pažeidimams (LVAT 2017-06-01 nutartis adm. byloje Nr.
Teismo Nuosprendis ir Atleidimas
Aptariamoje byloje, pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pareiškėjo atleidimo metu buvo įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A -599-579/2015 ir pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 70 MGL dydžio bauda. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo pagrindą atleisti pareiškėją iš tarnybos, remdamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu (LVAT 2017-03-21 nutartis adm. byloje Nr.
Atsistatydinimas ir Įspėjimo Terminas
Atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam taip pat taikomos VTĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Administracinėje byloje Nr. A2-706/2007 aiškindama VTĮ 44 straipsnio 4 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatas, teisėjų kolegija pažymėjo, jog bendra minėtoje normoje įtvirtinta taisyklė - kad apie ketinimą atsistatydinti valstybės tarnautojas privalo pranešti jį į pareigas priėmusiam asmeniui prieš 14 kalendorinių dienų. Ši taisyklė nustatyta, pirmiausia siekiant garantuoti valstybės institucijos interesų apsaugą: tam, kad nesutriktų institucijos veikla ir jos vykdomos funkcijos, ypač susijusios su kitų piliečių teisių realizavimu, nustatytas 14 kalendorinių dienų laikas, per kurį galima pasirengti būsimam atleidimui, surasti naują darbuotoją ar atitinkamai laikinai perorganizuoti darbą. Tuo pačiu valstybės tarnautojas garantuotas, kad jis nebus atleistas anksčiau įstatyme nurodyto laiko, o taip pat galės realizuoti įstatymų leidėjo suteiktą galimybę pakeisti savo nuomonę ir per 3 darbo dienas nuo atsistatydinimo prašymo pateikimo atšaukti šį prašymą.
DK 57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
1. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės gali būti nutraukiama:
5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
2. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
3. Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, - su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys.
2) kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites.
Išeitinės Išmokos, Kaip Atleidimo Iš Darbo, Teisinis Pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą.
Sąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis.
Naudodamiesi Sąskaita123, pradedantieji verslininkai gali efektyviai tvarkyti savo veiklos apskaitą, sutaupydami laiko ir užtikrindami tikslumą.
Išeitinės išmokos dydžiai pagal darbo stažą
| Darbo stažas | Išeitinės išmokos dydis |
|---|---|
| Mažiau nei 1 metai | 0.5 VDU |
| 5-10 metų | 1 VDU (papildoma ilgalaikio darbo išmoka) |
| 10-20 metų | 2 VDU (papildoma ilgalaikio darbo išmoka) |
| Daugiau nei 20 metų | 3 VDU (papildoma ilgalaikio darbo išmoka) |
tags: #pensijinio #amziaus #mokytojo #atleidimas