Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta pensijų indeksavimas Lietuvoje, kokie pokyčiai numatomi nuo liepos mėnesio, ir kaip tai paveiks šalies pensininkus.
Pensijų indeksavimo principai
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro.
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Dirbančių pensininkų pensijų perskaičiavimas
80 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų bei per 43 tūkstančius negalios pensijos gavėjų vis dar aktyvūs darbo rinkoje - jie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas. Dėl to kiekvienais metais jų pensijos padidėja. „Sodra“ kasmet iki liepos turi perskaičiuoti dirbančių pensininkų pensijas.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį.
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvos
Siekiant spręsti šią problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį, kuris leis pensijas didinti sparčiau ir artinti mažiausias pensijas prie minimalių vartojimo poreikių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlo Vyriausybei nuo kitų metų pradžios taikyti didesnę MMA ir minimalųjį valandinį atlygį.
Taip pat skaitykite: GPM skyrimas pensijai: gidas
Planuojami pokyčiai nuo kitų metų
- Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.
Kas keičiasi nuo liepos 1 d.?
Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į Sodrą dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 eurus.
Anot ministrės M., „Parengta nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, papildoma išmoka jau šiemet pagerins vienišų šalpos pensijų gavėjų ir mažų pensijų priemokų gavėjų padėtį".
Teisinis reguliavimas
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus ir sukakusiems senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos.
Taip pat skaitykite: Pensijos skaičiavimo niuansai Lietuvoje
Pokyčiai 2022-2024 metais
- 2022 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. 2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc.
- Nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai.
Baziniai socialinių išmokų dydžiai nuo 2024 m.:
- BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI): Nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus.
- VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS: Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 9 eurais, jis pasieks 176 eurus.
- TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ: Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų.
- ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS: Nuo 2024 m. sausio 1 d. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kiek kitąmet didės įvairių rūšių pensijos. Tai aktualu daugiau nei penktadaliui mūsų šalies žmonių - 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Augs ir baziniai socialinių išmokų dydžiai - bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, valstybės remiamų pajamų dydis, - dėl to didės vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos.
Ministrė M. Navickienė priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Šie pokyčiai ir indeksavimo mechanizmai yra skirti užtikrinti, kad pensijos išliktų adekvačios ir atitiktų kintančias ekonomines sąlygas, taip pat mažinti skurdo riziką tarp vyresnio amžiaus žmonių.