Ar kada susimąstėte, kokia yra jūsų investavimo rizika ir jos valdymas? Nesvarbu, koks investuotojas esate, į šį klausimą ko gero atsakytumėte abstrakčiai. Nesvarbu, koks esate investuotojas - konservatyvus, agresyvus ar spekuliantas, svarbu įvertinti riziką. Investuotojai kiekvieną dieną su ja susiduria, nes rizika ir investicijos yra neatsiejami dalykai. Nepaisant to, milijonai investuotojų kasdien šneka apie galimybes uždirbti ir vos keletas jų kalba apie investavimo riziką ir jos valdymą, ir dar mažiau įvertina riziką prieš priimdami investicinius sprendimus. Kiekvieną dieną daugybė investuotojų prekiauja vertybiniais popieriais biržoje. Kiekviena, iš jų pasiekiami daugybė milijonai būdų užsidirbti pinigų. Vienos galimybės yra geros, kitos - nuostolingos. Bet kaip sužinoti, kurie vertybiniai popieriai iš tikrųjų yra pelningi? Nejaugi galima pasikliauti vien tik nuojauta?
Netyčia informacinės technologijos ir milžiniška informacijos gausa apie kompaniją mūsų gali neišgebėti nuo blogo sprendimo. Paprasčiausiai mes negalime visko įvertinti ir tiksliai numatyti kokios pelningos mūsų investicijos bus ateityje. Riziką bendrai galima nusakyti kaip informacijos stygių. Jeigu būtumėme toliaregiai ir turėtume šimtaprocentinį įžvalgumą, mes niekuo nerizikuotume. Greičiausiai pastebėsite, kad pavyzdžiuose einama nuo neišmatuojamos iki apskaičiuojamos rizikos ir nuo kokybinių iki kiekybinių parametrų. Investuotojui investavimo rizika reiškia nežinomybę dėl investicijų vertės ateityje.
Už kiekvieną veiklą, turinčią tam tikras grėsmes, yra gaunamas atlygis kaip kompensacija už patiriamą riziką. Kita vertus, kuo didesnė investavimo rizika, tuo didesnis neapibrėžtumas dėl finansinių tikslų įgyvendinimo. Neapibrėžtumą galima vertinti kaip galimybę pasipelnyti tuo atveju, jeigu galėsime numatyti ateities įvykius geriau nei konkurentai. Kadangi tokių „nemokamų pietų“ nėra, investuotojas turi prisiimti tam tikrą riziką, kad gautų investicinę grąžą. Kitais žodžiais tariant, riziką yra kaina, kurią mokame už galimybę pasipelnyti, o kuo didesnio pelno siekiame, tuo didesnę riziką mums tenka prisiimti.
Riziką galima apibrėžti kaip tikimybę, kad investicijų grąža nebus tokia, kokios buvo tikimasi investuojant. Tai apima investicijų vertės sumažėjimą arba visų investicijų praradimą. Bene geriausiai rizikos sąvoką paaiškina iš dviejų simbolių sudarytas kinų hieroglifas reiškiantis riziką. Kiekvienas investuotojas, norėdamas uždirbti daugiau, visada ieško kompromiso tarp galimybės daugiau pasipelnyti iš atsiradusios galimybės ir rizikos - grėsmės prarasti pinigus, kuri atsiranda kartu su investavimo galimybe. Tačiau kinų hieroglifas dažnai yra abstraktus, todėl būtina jį išversti į kažką tikslesnio: koks yra neapibrėžimo lygis, kaip sudėtinga gauti pelną, kokia tikimybė, kad investicija bus nesėkminga.
Finansinė rizika turi būti išmatuojama. Investuotojai visuomet yra susirūpinę pelnu. Tačiau pelnas sudaro tik pusę finansinės lygties. Kita pusė yra investavimo rizika. Investavimo rizika visuomet vertinama kaip nemalonus nežinomasis, su kuriuo visi stengiasi susigyventi, bet tik vienetai bando ją įvertinti. Visiems svarbu kaip stipriai pakilo jų investicinio portfelio vertė, tačiau niekas nežiūri, kokia kaina už tai buvo sumokėta, t.y. kaip stipriai buvo rizikuojama tam, kad pasiekti rezultatą. Tam, kad gautumėte pastovų pelną, rizikai turi būti skiriamas toks pats dėmesys kaip ir pelnui.
Taip pat skaitykite: Tvari investavimo strategija: rizikos valdymas
Investavimo rizika kyla iš rinkos nepastovumo ir investicijų vertės svyravimų. Investicijų vertės svyravimas - tai vertybinių popierių arba rinkos indekso vertės svyravimo laipsnis apskaičiuotas pagal istorinius (statistinius) duomenis. Kitaip tariant, investicijų vertės svyravimas parodo neapibrėžimo laipsnį arba riziką, kad investicijų vertė sumažės. Didesnis svyravimas reiškia, kad vertybinių popierių vertė gali kisti dideliame kainos intervale. Taip pat žinoma, kad nerizikinga grąža labai arti 0 arba nedidelė, tad investuotojai neretai išskiria rizikingesnes strategijas, kai tik tikisi didesnės grąžos.
Nors abiejų fondų grąža gali būti vienoda, dauguma investuotojų linkę rinktis fondą su mažesniu rizikos lygiu. Kaip matote iš pavyzdžio, investicijų vertės svyravimas parodo investicijos vertės neapibrėžtumo lygį ateityje. Kai kurios investicijos svyruoja nedaug, kitos - labai drastiškai. Nerizikinga investicinė grąža apibrėžiama kaip JAV iždo obligacijų pajamingumas, nes tikimybė, kad JAV vyriausybė taps nemoki, praktiškai lygi nuliui. Jei mūsų portfelio grąža yra 10 proc., o JAV iždo obligacijų pajamingumas 4 proc., papildomą 6 proc. pelną gauname rizikuodami.
Yra dvi investavimo rizikos rūšys: techninė ir fundamentali. Fundamentali rizika parodo, kaip investicijų vertė svyruoja dėl makro- ir mikroekonominių veiksnių, pramonės sektoriaus, politinių ir psichologinių veiksnių. Techninė rizika rodo, kaip stipriai svyruoja vertybinių popierių kaina. Beta rodiklis vertina investicijų svyravimą lyginant su visas rinkos indekso svyravimu. Kai beta=1, investicijų svyravimas lygus rinkos vidurkiui; kai beta<1 - mažesnis nei rinka; kai beta>1 - didesnis. Pavyzdžiui, beta=2 reiškia, kad investicijų vertė svyruos dvigubai stipriau nei rinkos indeksas. Taigi, žinodamas beta, investuotojas žino rizikos dydį.
Sudėtinga, bet būtina suprasti, kad beta yra ilgo periodo rizikos indikatorius, o R2 parodo ar portfelio beta rodykliai yra teisingai lyginami su indeksu. Alfa matuoja kiek papildomos grąžos sukuria fondo valdytojas. Standartinis nuokrypis parodo, kaip stipriai portfelio metinė grąža skiriasi nuo vidurkio. Šios priemonės kartu padeda įvertinti fondo veiklos stabilumą ir riziką.
Kiekvienoje investicijų rizikos analizėje verta įtraukti ir istorinius duomenis: standarto nuokrypis gali parodyti, kaip portfelio grąža gali svyruoti - pavyzdžiui, jeigu vidutinė grąža yra 15 proc., o standartinis nuokrypis 14 proc., artimiausią metus galima tikėtis intervalo nuo -13 proc. iki 43 proc. Tačiau reikia prisiminti, kad praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Svarbu įvertinti rizikas, kurios gali kilti dėl rinkos nepastovumo, šalies rizikos ir likvidumo rizikos.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kilo klausimas: „Kokias priemones pasirinkti?“ Dažnai rekomenduojama portfelį išskaidyti tarp skirtingų finansinių priemonių ar turto klasių, kurios ilgainiui generuoja teigiamą grąžą, bet trumpuoju laikotarpiu gali svyruoti. Objektyvus požiūris yra žinoti kiekvienos investicijos tikėtiną pelningumą ir galimą riziką, įvertinti savo patirtį, finansinę padėtį ir toleruojamą riziką, kad galėtumėte formuoti subalansuotą portfelį. Taip pat svarbu įvertinti rinkos riziką, šalies riziką ir likvidumo riziką, prieš priimant sprendimus dėl investicijų.
Apibendrinant, investavimas tariamai siūlo įvairias galimybes: valiutiniai, didelės rizikos aukso ieškojimai ar konservatyvios obligacijų strategijos. Tačiau pagrindinė auksinė taisyklė išlieka - norint didesnės pelno, reikia prisiimti didesnę riziką. Dėl to būtina naudoti kelias rizikos vertinimo priemones ir strategijas, įskaitant techninių ir fundamentalių rizikų analizę, beta, alfa, R2 ir standarto nuokrypio vertinimus. Taip pat svarbu laikytis etikos ir tvarumo principų bei įtraukti ESG veiksnius į investicijų sprendimus, kaip tai daro Lietuvos ir tarptautinės įmonės, kurios laikosi SFDR reglamentų ir UN PRI principų.
Investavimas obligacijomis: kaip skirstyti pagal išleidėją ir terminą. Valstybinės obligacijos dažnai laikomos saugesnėmis, o įmonių obligacijos - rizikingesnės, su didesniu pelno potencialu. Trumpas laikotarpis dažnai yra saugesnis, bet pelningumas mažesnis; ilgesnio laikotarpio obligacijos paprastai siūlo didesnį pelningumą, bet ir didesnę riziką. Taip pat egzistuoja segmentai pagal išsivysčiusias ir besivystančias šalis, kur pelningumas ir rizika koreliuoja su šalies ekonominiu ir politiniu klimatu. Prieš investuojant į obligacijas svarbu įvertinti rizikos lygį, terminą ir šalies ekonominį kontekstą, taip pat įvertinti „slėpimą“ po slapukų įgaliojimų teisių ir patikimumo politikos.
Galiausiai, tvarumo rizikos integravimas į investicinius sprendimus leidžia realiai matuoti ir valdyti ESG veiksnius, kurie gali paveikti portfelio vertę. Įvertinimas apima techninius, teisinius, mokestinius ir kitus aspektus, naudojant ESG reitingus, scenarijų analyses, klimato rizikos modelius ir trečiųjų šalių konsultacijas. Dalinimasis informacija, skaidrumas ir nuolatinis atnaujinimas užtikrina, kad fondų valdytojai laikytųsi principų ir siektų tvarumo tikslų.
Taip pat skaitykite: Socialinių medijų marketingo analizė
tags: #pelningumo #ir #rizikos #priklausomybe #finansinio #turto