Įvadas. Ar kada susimąstėte, kokia yra jūsų investavimo rizika ir jos valdymas? Nesvarbu, koks investuotojas esate, į šį klausimą ko gero atsakytumėte abstrakčiai. Nesvarbu, koks esate investuotojas - konservatyvus, agresyvus ar spekuliantas, svarbu įvertinti riziką. Investuotojai kiekvieną dieną su ja susiduria, nes rizika ir investicijos yra neatsiejami dalykai. Nepaisant to, milijonai investuotojų kasdien šneka apie galimybes uždirbti ir vos keletas jų kalba apie investavimo riziką ir jos valdymą, ir dar mažiau įvertina riziką prieš priimdami investicinus sprendimus. Kiekvieną dieną daugybė investuotojų prekiauja vertybiniais popieriais biržoje. Kiekviena, iš jų pasiekiami daugybė milijonai būdų užsidirbti pinigų. Vienos galimybės yra geros, kitos - nuostolingos. Bet kaip sužinoti, kurie vertybiniai popieriai iš tikrųjų yra pelningi? Nejaugi galima pasikliauti vien tik nuojauta? Net ir informacinės technologijos ir milžiniška informacijos gausa apie kompaniją mūsų gali neišgebėti nuo blogo sprendimo. Paprasčiausiai mes negalime visko įvertinti ir tiksliai numatyti kokios pelningos mūsų investicijos bus ateityje. Riziką bendrai galima nusakyti kaip informacijos stygių. Jeigu būtumėme toliaregiai ir turėtume šimtaprocentinį įžvalgumą, mes niekuo nerizikuotumėme.
Investavimo rizikos samprata
Investavimo rizika reiškia nežinomybę dėl investicijų vertės ateityje. Už kiekvieną veiklą, turinčią tam tikras grėsmes, yra gaunamas atlygis kaip kompensacija už patiriamą riziką. Kita vertus, kuo didesnė investavimo rizika, tuo didesnis neapibrėžtumas dėl finansinių tikslų įgyvendinimo. Neapibrėžtumą galima vertinti kaip galimybę pasipelnyti tuo atveju, jeigu galėsime numatyti ateities įvykius geriau nei konkurentai. Kadangi tokio dalyko kaip nemokami pietūs nėra, investuotojas turi prisiimti tam tikrą riziką, kad gautų investicinę grąžą. Kitaip tariant, riziką yra kaina, kurią mokame už galimybę pasipelnyti, o kuo didesnio pelno siekiame, tuo didesnę riziką mums tenka prisiimti. Riziką galima apibrėžti kaip tikimybę, kad investicijų grąža nebus tokia, kokios buvo tikimasi investuojant. Tai apima investicijų vertės sumažėjimą arba visų investicijų praradimą.
Kinų hieroglifas ir finansinė rizika
Bene geriausiai rizikos sąvoką paaiškina iš dviejų simbolių sudarytas kinų hieroglifas reiškiantis riziką. Kiekvienas investuotojas, norėdamas uždirbti daugiau, visada ieško kompromiso tarp galimybės daugiau pasipelnyti iš atsiradusios galimybės ir rizikos - grėsmės prarasti pinigus, kuri atsiranda kartu su investavimo galimybe. Rizika žmogui kelia dvi jausenas - gobšumą ir baimę. Norą pirkti investicijas tam, kad padidinti pelną, ir norą jas parduoti, kad išvengtų nuostolio. Tam, kad būtų praktiškai naudingas šis hieroglifas turi būti išverstas į kažką tikslesnio. Koks yra neapibrėžtumo lygis? Kaip sudėtinga gauti pelną? Kokia tikimybė, kad investicija bus nesėkminga? Kitaip tariant finansinė rizika turi būti išmatuojama. Kinų simbolis neįvertina nuokrypio nuo laukiamo rezultato. Investuotojai visuomet yra susirūpinę pelnu. Tačiau pelnas sudaro tik pusę finansinės lygties. Kita pusė yra investavimo rizika. Investavimo rizika visuomet vertinama kaip nemalonus nežinomasis, su kuriuo visi stengiasi susigyventi, bet tik vienetai bando ją įvertinti. Visiems svarbu kaip stipriai pakilo jų investicinio portfelio vertė, tačiau niekas nežiūri, kokia kaina už tai buvo sumokėta, t.y. kaip stipriai buvo rizikuojama tam, kad pasiekti rezultatą. Tam, kad gautumėte pastovų pelną, rizikai turi būti skiriamas toks pats dėmesys kaip ir pelnui.
Rizikos rūšys ir rizikos matavimo rodikliai
Yra dvi investavimo rizikos rūšys: techninė ir fundamentali. Fundamentali rizika parodo, kaip investicijų vertė svyruoja dėl tokių fundamentalių faktorių. Techninė rizika parodo kaip stipriai svyruoja vertybinių popierių kaina. Rizikos matavimo rodikliai apima: Beta koeficientą, R2 rodiklį, Alfa rodiklį, Standartinį nuokrypį ir Šarpą rodiklį. Beta rodiklis vertina investicijų vertės svyravimą (sistemingą riziką) lygindamas su viso rinkos indekso svyravimu. Alfa rodiklis parodo papildomą grąžą, kurią sukuria fondo valdytojas. Standartinis nuokrypis rodo, kaip stipriai portfelio metinė grąža skiriasi nuo vidurkio, dažnai naudojamas fondų veiklos įvertinimui. Šarpo rodiklis apibendrina grąžos ir rizikos santykį.
Nerizikinga investicinė grąža
Nerizikinga investicinė grąža yra lygi JAV iždo obligacijų pajamingumui, o viršijus ją prisiimama papildoma rizika. Pavyzdžiui, kai portfelio grąža yra 10 proc., o JAV iždo obligacijų pajamingumas - 4 proc., papildomų 6 proc. grąžą gauname rizikuodami.
Taip pat skaitykite: investicijų valdymas: rizika ir pelnas
Investicijos ir pagrindinės turto klasės
Atsakant į klausimą apie pagrindines turto klases dažnai išskiriamos pinigų rinkos priemonės, obligacijos ir akcijos. Be to, galima investuoti į meno kūrinius, vyną, laikrodžius ar kitus netradicinius turtus, tačiau šios galimybės dažnai nėra finansinės investicijos ir kelia likvidumo riziką. Tačiau pagrindinis pelno ir rizikos priklausomybės principas išlieka: norint didesnio pelno tenka prisiimti didesnę riziką. Toliau pateiktame paveiksle matyti pagrindinių turto klasių išsidėstymas pagal ilgalaikį vidutinį pelningumą ir patiriamą riziką.
Investavimo rizikos veiksniai ir portfelio skaidymas
Rinkos rizika apima ekonominę situaciją, palūkanų normas, žaliavas, nedarbą ir pan. Taip pat svarbu įvertinti šalių riziką ir likvidumo riziką. Svarbu skaidyti investicijas tarp skirtingų priemonių ar turto klasių, kad ilgainiui generuotų teigiamą grąžą, o trumpuoju laikotarpiu jų pokyčiai galėtų skirtis. Diversifikacija - esminis įrankis sumažinti riziką: kuo daugiau skirtingų, tarpusavyje nesusijusių investicijų, tuo mažesnė tikimybė patirti didelį nuostolį vienu metu.
Indėliai, pinigų rinka ir likvidumas
Indėliai yra vieni iš saugiausių instrumentų, tačiau jų grąža dažnai neatitinka infliacijos. Pinigų rinkos priemonės taip pat laikomos saugiomis, tačiau jų pelningumas gali būti ribotas. Likvidumas yra esminė savybė - net finansų krizėse svarbu, kad turtas galėtų būti greitai realizuotas už realią rinkos kainą.
Investicijų portfelio formavimas: praktiniai žingsniai
Investavimo portfelio sudarymas ir valdymas apima: investavimo politikos nusistatymą, šalies ir rinkos analizę, tinkamos strategijos pasirinkimą, VP atranką ir optimalaus portfelio formavimą. Optimaliu laikomas portfelis, iš kurio investuotojas gauna didžiausias pajamas su mažiausia rizika. Modernios portfelio teorijos pagrindą sudaro Markovico portfelio teorija, CAPM ir kiti modeliai, kurių tikslas - maksimaliai subalansuoti pelną ir riziką.
Konkretūs rinkos įrankiai ir pavyzdžiai
Aptariant konkrečias priemones bei jų rizikų, svarbu pažymėti, kad skirtingos investavimo platformos siūlo skirtingas galimybes. Pavyzdžiui, kasmetinis periodinis investavimas gali padėti mažiau rizikos kelti įsigijimus ir palaipsniui auginti kapitalą, tačiau reikia atsižvelgti į komisinius mokesčius. Organizacijos, veikiančios su sutelktinio finansavimo platformomis (SFP), teikia galimybes investuoti į įvairius projektus, dažnai su užtikrinimu ir skirtingomis rizikomis, atsižvelgiant į regioną ir projekto pobūdį. Tokios platformos gali sumažinti pradinio įnašo barjerą ir skatinti diversifikaciją, tačiau rizika vis tiek egzistuoja ir turi būti gerai įvertinta.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Investavimo rizikos veiksniai regionaliai
Profitus platformos atveju indikuojama, kad rizika gali būti valdomą diversifikavimu - investuotojai skirsto lėšas per kelis projektus, skirtingose šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje). Tai padeda išvengti didelio nuostolio dėl vieno projekto kliūčių ar regioninės krizės. Platforma teigia, kad vidutinis portfelio dydis yra apie 6500 eurų, vidutinė investicija vienam projektui - apie 600 eurų, o per pastarąjį laiką nėra didelių nuostolių - net ir esant įvairioms ekonominėms sąlygoms.
CSV nuoroda į papildomus duomenis
Pasak investuotojų ryšių vadovų, dvejonių išlikimas, augantis susidomėjimas SFP bei nuolatinė informacijos gausa skatina įmonėms pritraukti daugiau lėšų tvariau. Diversifikavimas padeda sumažinti riziką - per daug rizikingų projektų gali įsigyti didesnę tikimybę, jog vienas iš jų vėluos arba bankrutuos, todėl rekomenduojama rinktis 6 projektų portfelį ir įtraukti skirtingas šalies rizikas. “Profitus” papildomai išskiria, kad nuostoliai gali būti neišvengiami kai kuriuose projektuose, tačiau dėl papildomų palūkanų ir vėlavimų rizika kompensuojama. Per metus platforma sufinansavo daugiau nei 1271 paskolų ir pritraukė daugiau nei 164 milijonus eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinių medijų marketingo analizė
tags: #pelningumo #ir #rizikos #priklausomybe