Gyvenimas sergant sunkia liga gali būti sudėtingas tiek pacientams, tiek jų artimiesiems. Paliatyvioji priežiūra yra specializuotas medicinos metodas, kurio tikslas - palengvinti sunkių ligų simptomus ir stresą.
Kas yra paliatyvioji pagalba?
Paliatyvioji pagalba - tai specializuota medicininė pagalba žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis. Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra. Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti fizines, psichosocialines ir dvasines problemas.
Paliatyviosios pagalbos (PP) apibrėžimas evoliucionavo keletą metų ir priklausė nuo paliatyviosios pagalbos plėtros įvairiose šalyse. PP apibūdinama kaip sritis, kuri nepriklausomai nuo organų būklės, amžiaus, ligos ar patologijos tipo tenkina specifinius individualaus paciento ir jo šeimos poreikius. Be sąvokos paliatyvioji priežiūra (angl. palliative care), dar vartojama sąvoka paliatyvioji medicina (angl. palliative medicine), kuri apibrėžiama kaip specialus gydymo būdas, jungiantis įvairias medicinos disciplinas: farmakoterapiją, chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją, imuninę terapiją, siekiant užtikrinti paciento, sergančio nepagydoma liga, fizinę, psichologinę, dvasinę ir socialinę gerovę.
Tikslai ir principai
Jame pagrindinis dėmesys skiriamas sunkios ligos simptomų, skausmo ir streso palengvinimui, kad ir kokia būtų diagnozė. Tikslas - pagerinti tiek paciento, tiek šeimos gyvenimo kokybę. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Ji nesiekia išgydyti, bet siekia pagerinti paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti.
Vienas iš pagrindinių paliatyviosios pagalbos tikslų yra sumažinti skausmą ir veiksmingai valdyti simptomus. Paliatyvioji pagalba atpažįsta emocinį ir dvasinį sunkios ligos poveikį. Siekiama pacientą apsaugoti nuo kančių arba jas sumažinti, anksti nustatyti, įvertinti ir gydyti skausmą, kitas fizines, psichologines, socialines ir dvasines problemas.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji pagalba: kas tai?
Paliatyvioji priežiūra yra kompleksinė pagalba, kurioje svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Paliatyvioji pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų.
Etiniai principai ir orumo išsaugojimas
Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo.
Kada pradėti paliatyviąją pagalbą?
Niekada ne per anksti pradėti paliatyviąją priežiūrą. Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių.
Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui. Tačiau rezultatams reikia laiko: reikšminga nauda dažniausiai matoma, kai paliatyviosios priežiūros paslaugos teikiamos ne paskutinėmis savaitėmis, o kelis mėnesius.
Klinikinė svarba ir nauda pacientui bei šeimai
Paliatyvioji priežiūra atlieka labai svarbų vaidmenį gerinant sunkiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę. Malšindama skausmą, valdydama simptomus ir teikdama visapusę pagalbą, paliatyvioji pagalba padeda pacientams ir jų šeimoms oriai ir patogiai įveikti sunkios ligos iššūkius. Naudodami paliatyviąją pagalbą galite sutelkti dėmesį į tai, kas jums svarbiausia, ar tai būtų laiko praleidimas su artimaisiais, jūsų interesų siekimas ar ramybės ir paguodos radimas.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie paliatyviąją terapiją
Nauda juntama ir artimiesiems. Paliatyvioji pagalba padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Formos ir teikimo vietos
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Paliatyvioji pagalba pacientams gali būti teikiama stacionare arba ambulatoriškai. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą.
| Paslaugos rūšis | Kur teikiama | Darbo laikas / ypatybės |
|---|---|---|
| Stacionarinė | Gydymo įstaigos skyrius | Apmokama PSDF, trukmė neribojama |
| Ambulatorinė | Namai, poliklinika, socialinės įstaigos | Namų paslaugos kasdien 8-20 val., iki 3 kartų per dieną |
| Dienos stacionaras | Gydymo įstaiga | Ne trumpiau kaip 4 val. ir ne ilgiau kaip 12 val. per dieną |
Siuntimas ir apmokėjimas
Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, neribojant šių paslaugų teikimo trukmės. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga Lietuvoje: apžvalga
Komanda ir kompetencijos
Paliatyviąją pagalbą teikia gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų komanda, kuri dirba kartu su kitais paciento gydytojais, kad suteiktų papildomą pagalbą. Paliatyvioji pagalba yra pagalba pacientui, kuriam diagnozuota sunki liga, teikiama daugiadisciplininės sveikatos priežiūros specialistų komandos. Paliatyviosios pagalbos komandos nariai palengvina skausmą ir kitus fizinius simptomus, užtikrina tinkamą bendravimą, padeda priimti sprendimus bei koordinuoja pagalbą atsižvelgdami į įvairias situacijas ligos eigos metu.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai.
Simptomų kontrolė ir psichosocialinė pagalba
Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi.
Suteikiama žinių apie paliatyviąją pagalbą, ligonio ir jo artimųjų pageidavimu gali būti teikiama dvasinė parama. Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba.
Praktiniai aspektai pacientams ir artimiesiems
Gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą. Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Pacientui gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio.
„Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.“ Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis.
Kas yra paliatyvioji priežiūra – įvadas pacientams ir jų šeimoms
Šalies kontekstas ir paslaugų prieinamumas
Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17.
Per pirmąjį metų pusmetį šių paslaugų suteikta už 9,5 mln. eurų. Tai sudaro beveik 70 proc. metinės sumos. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiais metais teritorinės ligonių kasos sudarė trečdaliu daugiau sutarčių su gydymo įstaigomis dėl ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo, nei pernai. Tai rodo, kad paslaugos labai svarbios ir jų poreikis didėja.
Prieinamumo iššūkiai
Didesni iššūkiai išlieka ligoninėse - kai trūksta komandų, galinčių greitai konsultuoti skyriuose, padėti su simptomų kontrole ir planu, ką daryti toliau. Nors paliatyvioji pagalba auga, ji gali būti prieinama ne visose gydymo įstaigose.
Kada kreiptis ir ką svarbu žinoti
Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa.
Paliatyvioji pagalba yra aktuali sergant įvairiomis ligomis visų amžiaus grupių pacientams, įskaitant ir tuos, kurie turi sunkių sveikatos sutrikimų, neigiamai veikiančių kasdienę veiklą ar trumpinančių gyvenimo trukmę. Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams.
tags: #paliatyvioji #pagalba #moksliski #straipsniai